Verslas

2020.05.04 18:52

Per karantiną – elektroninės prekybos maistu bumas

Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.05.04 18:52

Per karantiną pasikeitę gyventojų įpročiai padėjo suklestėti prekybai internete. „Barboros“ vadovas elektroninių maisto prekių parduotuvių bumą lygina su nekilnojamojo turto burbulu – į šį verslą veržiasi visi, kas gali.

Mokslininkai abejoja, ar po karantino gyventojai atsisakys savo pomėgio vaikščioti po parduotuves. O startuolio „Citybee“ vadovas Lukas Yla atrėžia, kad per karantiną gyventojai suprato, kad uostyti pieną ir čiupinėti bananą prekybos centre – ne tokia jau didelė vertybė.

Tuščias šaldytuvas, iki šiol versdavęs autis batus ir eiti iš namų, per karantiną daugelį išmokė tiesiog įsijungti kompiuterį ar pasiimti mobilųjį telefoną.

Agentūros „Versli Lietuva“ duomenimis, per karantiną šalyje žaibo greičiu kūrėsi naujos elektroninės parduotuvės. Net 25 proc. jų prekiauja maisto prekėmis ir gėrimais.

Maisto prekės į antrąją vietą išstūmė iki tol elektroninėje erdvėje karaliavusią prekybą drabužiais, avalyne ir aksesuarais.

Į elektroninės prekybos maistu rinką šią savaitę žengė ir startuolis „CityBee“, iki šiol siūlęs dalijimosi automobiliais, dviračiais ir paspirtukais paslaugas.

„CityBee“ vadovas L. Yla sako, kad COVID-19 pandemijos ir karantino laikotarpis suteikė žmonėms galimybę susikurti naujus įpročius: „Anksčiau buvome įpratę, kad norint papildyti šaldytuvą, reikia keliauti į parduotuvę. Prieš pandemiją ir prieš karantiną daugelį žmonių reikėjo įkalbinėti ir sakyti „na, pasižiūrėk, kaip patogu pirkti maisto prekes internetu“. Daugeliui atrodė, kad tai kažkokia paslauga iš ateities, galbūt nelabai reikalinga. Dabar daugelis žmonių pakeitė savo įpročius ir sako „tikrai, net nepagalvojome, kiek galima sutaupyti laiko, apsiperkant internetu.“

Vienos seniausių šalyje internetinės maisto parduotuvės „Barbora“ vadovas Andrius Mikalauskas sako, kad jų darbuotojams teko dirbti ir naktimis, tačiau karantino pradžioje visų norinčių aptarnauti jie nesugebėjo

„Norinčių pas mus apsipirkti srautas išaugo dešimtimis kartų. Mes negalėjome patenkinti visos paklausos iš savo klientų. Kiek galėjome, tiek patenkinome. Žmonės pirko didesnius krepšelius, stengėsi nedaryti dažnų apsipirkimų. Mes, savo ruožtu, priėmėme darbuotojų – pasididinome savo kolektyvą beveik dvigubai ir tuo pačiu pajėgumą pasididinom. Tūkstančius papildomų galimybių kiekvieną dieną atidarydavom, tiesiog jas išgraibstydavo per sekundes“, – sako A. Mikalauskas.

„Barboros“ vadovas nemano, kad parduotuvė vėlavo plėstis: „Manau, mes padarėme viską. Ir aš labai dėkingas ir mūsų kurjeriams, kurie rizikavo, dirbo taip stipriai, mūsų maisto surinkėjams, kurie dirbo ir naktimis per pandemiją. Mums tai buvo pats darbingiausiai metas „Barboros“ istorijoje.“

A. Mikalauskas sako, kad plačiausią tinklą Lietuvoje turinti „Barbora“ per pandemiją išsiplėtė dar į 38 miestus ir miestelius.

Tik balandį planavusi atsidaryti elektroninę prekybą, „Rimi“ staigiai startavo kovo viduryje ir taip pat sulaukė dešimtimis kartų augančių užsakymų, kurių visų taip pat negalėjo patenkinti.

Sėkmė šypsosi ir startuoliui „LastMile“, kuris maisto prekes iš „Iki“ ir kitų daugiau nei dešimties parduotuvių į namus Vilniuje ir Kaune pasiūlė šį rudenį, todėl turėjo galimybę stebėti karantino įtaką tik įkurtam verslui.

Jau per karantiną, nuo balandžio, „LastMile“ savo paslaugas pasiūlė ir Klaipėdoje. „LastMile“, kaip ir kiti, pasak vadovo Tado Norušaičio , sulaukė tiek užsakymų, kad negalėjo aptarnauti visų norinčiųjų.

„Užsakymų skaičiai šoktelėjo labai gerokai, netgi galėčiau sakyti daugiau negu 10 kartų. Šitas šuolis mus pastūmė gerus 4 mėnesius į priekį, mes tą rezultatą, kurį pasiekėm per karantiną, planavom pasiekti tiktai vasaros pabaigoje, rudenį“, – komentuoja jis.

T. Norušaitis sako, kad vartotojų įpročiai smarkiai pasikeitė: „Visą tą laikotarpį mes sistemingai didinom savo resursus, kad aptarnautume kuo daugiau užsakymų. Tą darė ir kiti konkurentai. Tai šiandien galime aptarnauti gerokai didesnį skaičių, negu prasidedant karantinui. Bet matome, kad ir patys užsakymai grįžta į tą normalų gyvenimą ir tas skaičius šiek tiek krenta.“

„Barboros“ vadovas A. Mikalauskas elektroninių maisto parduotuvių bumą lygina su nekilnojamojo turto burbulu: „Paklausa išaugo dešimtis kartų ir net naujai prisijungę klientai šios visos paklausos nepatenkino – čia buvo panašiai, kai augant nekilnojamojo turto kainoms, visi pradeda investuoti į nekilnojamąjį turtą – kai kurie uždirba, kai kuriems tikrai nepasiseka uždirbti“.

A. Mikalauskas prognozuoja, kad po karantino išliks ne visi.

„Natūralu, kad tie verslai, kurie tuo net neužsiminėjo iki šiol, bando pasinaudoti šia galimybe, šia susidariusia situacija. Tačiau, manau, kad jeigu kokybiškai norime teikti šią paslaugą ir efektyviai aptarnauti klientus, vien pasinaudoti galimybe neužtenka – reikia suteikti kokybišką paslaugą.

Ši paslauga yra gana sudėtinga suteikti, ji yra brangi ir reikalauja 100- procentinio susitelkimo. Tai, ar visi verslai, kurie dabar pradėjo teikti paslaugą maisto pristatymo į namus tęs tai ir po pandemijos, dar pasižiūrėsime“, – sako A. Mikalauskas.

Visų elektroninių maisto parduotuvių vadovai pripažįsta, kad susidomėjimas jais jau slūgsta, arba kaip jie sako, grįžta į normalią vagą.

Tačiau pradedantieji tikisi, kad tai – ne jų žvaigždžių valandos pabaiga. „LastMile“ vadovas T. Noruševičius teigia, kad vietos užteks visiems.

„Pati rinka, mūsų skaičiavimais, dar neužpildyta, tokios paslaugos teikėjų trūko. Jei lyginsime su Europos vidurkiu, tai mes esame labai žemai, nes Europos vidurkis apsipirkimo maisto prekių internetu yra apie 5 proc. , kai Lietuvoje mes nesiekiame net 1 proc. nuo visos mažmeninės prekybos apyvartos maisto produktais. Rinka manau dar neprisotinta ir ta paslauga dar turi kur vystytis“, – įsitikinęs T. Noruševičius.

Jo teigimu, vartotojų įpročiai pasikeitė: „Kad kritimas bus, tai – faktas. Situacija keičiasi, vartotojai sugrįš prie savo pirminių įpročių eiti į parduotuves ir apsipirkti ten, bet dalis vartotojų, pabandę paslaugą pirkimo internetu, manau, kad ne tokiu tempu, bet užsisakys per internetą“.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Lineta Ramonienė ne tokia optimistiška.

„Lietuviai yra ta tauta, kuri mėgsta eiti į prekybos centrus, jie mėgsta apsipirkinėti. Tai yra kasdienė jų veiklos dalis ir mums visiems patinka apsipirkinėti. Kad pasikeistų vartotojų elgsena, tam reikia kokių 7–9 mėnesių. Mes tiek laiko karantine neturėjome.

Kitas dalykas – ne visus produktus mes pirkome internetu. Jei žiūrėtume į visumą, tas apsipirkimas internetu padidėjo ne taip ir daug – apie 20 proc. Tiesiog pasikeitė mūsų krepšelio sudėtis, kurią pirkome internetu – atsisakėme prabangos prekių, tiesiog pasiskirstė produktų kategorijos“, – komentuoja L. Ramonienė.

Elektroninių parduotuvių kūrėjai mano, kad didžiuliai žmonių srautai į parduotuves negrįš ir po karantino.

„Aš manau, kad daugelis žmonių būtent karantino laikotarpiu suprato, kad pirkti maisto produktus, ar tai vyks realioje parduotuvėje, ar internetu, nėra didžiulio skirtumo. Nes tas pieno pauostymas ar banano pačiupinėjimas jisai dažnai daug pridėtinės vertės nesuteikia, o perkant internetu maisto produktus galima sutaupyti laiko“, – sako „CityBee“ vadovas L. Yla.

ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentės L. Ramonienės tvirtinu, daug kas priklausys ir nuo kokybės.

„Kai stebime tyrimus, matome, kad yra nemažai vartotojų, kurie liko nepatenkinti elektronine prekyba – siuntos vėlavo, jie labai ilgai laukdavo net iš labai didelių mūsų verslų. Gana ilgai keliavo prekės. Vartotojams tai nepatiko. Nepasitenkinimą kėlė ir tai, kad vartotojai ne visada gavo tai, ką užsisakė. Kadangi užsakymų buvo gerokai daugiau ir siuntų įmonės teigė, kad apie tris kartus didėjo jų krūviai, tai galbūt visai normalu, kad atsirasdavo klaidų ir tie verslai klydo“, – svarsto L. Ramonienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt