Verslas

2020.05.01 07:00

Lietuvos banko atstovas apie Vyriausybės pagalbos planą: skurdo problemos vienkartinės išmokos neišspręs

Ministrų kabineto paskelbtas pagalbos paketas gyventojams sulaukia vis griežtesnės kritikos. Nevyriausybinės organizacijos ir mokslininkai labai tiesiai sako, kad tai panašu į priešrinkiminę korupciją. Ekonomistai įspėja, kad dabar neefektyviai panaudotos lėšos kažkada virs įsiskolinimu.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ apie tai kalba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, opozicijos atstovas, europarlamentaras ir buvęs premjeras Andrius Kubilius bei Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.

Dienos tema. Kubilius: tai, kad Vyriausybė rūpinasi bedarbiais, yra jos nepadarytų darbų pasekmė (su vertimu į gestų k.)

– Vyriausybės nustatyta skurdo riba yra 257 eurai. Dabar, pagal Vyriausybės patvirtintą pagalbos priemonių paketą, pusmetį darbo netekusiems žmonėms planuojama mokėti po 200 eurų. Kodėl ne po 300, jeigu jau gelbėjame tuos žmones?

T. Tomilinas: Jūsų paminėta suma yra teorinė, praktikoje yra visai kiti dydžiai. Mūsų socialinė parama prasideda tik tada, kai žmogus turi 125 eurus, todėl kalbėti, kad čia kažkas mažinama, tikrai taip nėra. Vidutinė nedarbo išmoka yra per 300 eurų, mes kalbame apie situaciją, kai žmogus jau nebegauna tos nedarbo išmokos. Gali nedarbo išmoka pirmus mėnesius būti ir 900, 800, 600 eurų. Po 9 mėnesių nedarbo išmokos gavimo žmogus turi turėti pagalvę ir nepatekti į socialinės paramos sistemą. Būtent tam įvedama 200 eurų darbo paieškos išmoka. Tokios išmokos Lietuvoje nebuvo, labai gerai, kad ji daroma, nes kitose šalyse yra lygiai tokia pat pagalvė.

– Kaip Lietuvos bankas vertina šitą Vyriausybės pagalbos priemonių paketą?

A. Dabušinskas: Pasiūlytame pakete yra elementų, kurie yra logiška ankstesnio paketo tąsa. Tačiau jame pridėta priemonių, kurios tikrai kelia klausimų ir ekonominiu požiūriu sunkiai pateisinamos. Akivaizdžiausia pasiūlyta priemonė – išmokos, pensijas gaunantiems žmonėms vienkartinė 200 eurų rugpjūčio mėnesį.

– Šita priemonė kelia daugiausia diskusijų tarp nevyriausybinių organizacijų, mokslininkų, taip pat visuomenėje. Tikrai įdomus ir keistas sutapimas, kad tai bus daroma rugpjūčio mėnesį, socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad pinigai galėtų įkristi rugsėjį. Internautai ironizuoja, kodėl tada ne spalio 10 d.? Visi sutinkame, kad pensininkai negyvena gerai, bet ar tikrai yra tvarus planas mokėti vienkartines išmokas prieš rinkimus?

T. Tomilinas: Priemonė, apie kurią užsiminė Lietuvos banko atstovas, sudaro vos 10 ar 15 proc. viso daugiau nei milijardo paketo vertės. Visos kitos priemonės – 90 ar 80 proc. – eina darbo subsidijavimui, verslui, vaiko pinigų kalibravimui, kad nukentėjusios šeimos gautų didesnę priemoką, darbo negaunančiojo išmokos. Priemonė dėl pensijų yra tikrai nedidelė to paketo dalis.

Nereikia pamiršti, kad Lietuvoje didžiausią skurdą ir nepriteklių patiria būtent senyvo amžiaus žmonės. Vaikų skurdas Lietuvoje palyginus su ankstesniais metais yra rekordiškai mažas ir šiandien esame pirmoje vietoje pagal skurdo mažėjimo tendencijas, bet senyvo amžiaus žmonės yra vis dar giliame skurde. Todėl ta solidarumo išmoka nėra didelė problema, juolab nekalbame apie ilgalaikį įsipareigojimą. Tai vienkartinė priemonė, todėl kalbėti apie kažkokį netvarumą tikrai sudėtinga. Mes itin tvariai tvarkėmės su valstybės finansais, todėl turime dabar galimybes.

– Jus įtikina pono Tomilino argumentas, kad tame pakete iš tiesų labai mažą dalį sudaro vienkartinės išmokos senjorams? Ar jūs matote ir kitų kabliukų, kurie galėtų vėliau virsti galbūt net rąstais ekonomikos vežime, jeigu pandemija užsitęstų kelerius metus.

A. Dabušinskas: Šitame siūlyme tikrai matau ir daugiau kabliukų. Visų pirma, suma bendroje sumoje galbūt kažkam atrodo nedidelė, bet vis dėlto kalbama apie 180 milijonų, 0,4 proc. BVP. Bandant suprasti tokio siūlymo logiką ir atsižvelgiant į keltus argumentus, kodėl tai daroma, akivaizdu – iš ekonominės pusės žiūrint galai nesusieina. Pavyzdžiui, vienas iš argumentų, kad tai yra priemonė mažinti skurdą. Iš tikrųjų pas mus skurdas yra didelė socialinė problema ir ją reikia spręsti. Bet akivaizdu, kad skurdo problemos vienkartinės išmokos neišspręs.

Dabartinė valdžia ir Vyriausybė tai žino ir supranta. Prisiminkime 2018 m. reformą, kada skurdo mažinimas buvo viena iš jos krypčių. Buvo sakoma: reikalinga skurdo problemas spręsti sistemiškai. Tada bandėme reformuoti pensijų, socialinės apsaugos sistemas, o dabar kalbame apie vienkartines išmokas. Taip, žmonėms patiks tokios išmokos, politiškai tai bus galbūt populiaru, bet skurdo problemos neišspręs. Kiti argumentai, kad dabar senoliams sudėtingiau ir rizikingiau apsipirkti apeinant daug parduotuvių ir taip susirenkant geriausias kainas.

Jeigu taip keliame problemą, tada reikėtų ją konkrečiai ir spręsti – nukreipti lėšas ir Vyriausybės pastangas, kad senjorams apsipirkti reikėtų kiek galima mažiau, saugiau. Jiems taip pat dabar yra sudėtingiau gauti sveikatos apsaugos paslaugas, tai nukreipkime ten savo pastangas ir lėšas. 200 eurų vienkartinė išmoka čia ne kažin ką padės.

– Pone Kubiliau, dauguma prisimena jus kaip premjerą, kuris, Lietuvai esant gilioje krizėje 2008 m., elgėsi kardinaliai priešingai negu dabartiniai valdantieji. Jūs tada mažinote visas išlaidas. Ar matote šioje situacijoje paralelių su tuo, kas buvo prieš 12 metų?

A. Kubilius: Pirmas dalykas – situacija visai kitokia. Tada nebuvo, iš kur skolintis, nebuvo jokio finansų rinkos pasitikėjimo visomis valstybėmis. Mums teko taupyti, kad sugrąžintume pasitikėjimą. Dabar yra kitaip, bet aš galiu pasakyti keletą pastabų apie Vyriausybės paskelbtą planą, kuris tikrai sukelia daug šypsenų. Šalia tų šypsenų yra ir rimtų dalykų – Vyriausybė turėtų labai aiškiai atsakyti, kaip vertina kitų metų perspektyvą, nes dabar skola bus didinama, matosi, be jokių ribų. Bet kitais metais krizė gali tęstis ir tada skolos didėjimas bei didelis deficitas gali tapti problema.

Antras dalykas, jeigu jau taip rūpinamasi pensininkais, tai, galiu pasakyti, pats jau esu rizikos grupėje beveik pagal visus dabartinius apibrėžimus ir artėju prie senolio amžiaus, tai iš patirties galiu pasakyti, kad tokio amžiaus žmonėms labiausiai rūpi pasirūpinti anūkais. Jais reikia pasirūpinti prieš vasarą ir prieš Kalėdas, tai 200 eurų padalykit: 100 birželį, kitą prieš pat Kalėdas – tai būtų protingas sprendimas. Trečias dalykas – Vyriausybė dabar tampa labai dosni bedarbiams, tas irgi yra galbūt gražu, bet reikia atkreipti dėmesį, kad didelė dalis tų bedarbių atsiranda dėl visiškai neveiksmingo Vyriausybės paramos verslui plano.

Šiandien problema yra ne su paklausa, o su verslu, kuris galėtų kurti darbo vietas ir su jų sukuriama pasiūla. Deja, visa Vyriausybės parama yra visiškai neveiksminga, todėl verslas užsidaro. Kai Vyriausybė žada sukurti paramos instrumentą bedarbiams ieškoti naujų darbo vietų, tai darbo vietos atsirasti gali tik versle. Šiandien žiūrima visiškai ne iš tos pusės, iš kurios reikėtų žiūrėti į problemų sprendimą.

– Pone Tomilinai, ar girdėdamas Lietuvos banko ir opozicijos argumentus bent iš dalies sutinkate, kad valdančiųjų, Vyriausybės ir Seimo norai galbūt yra geri, bet pasirinktos priemonės arba jų įgyvendinimo būdai nėra visiškai tinkami ir galėtų būti koreguojami?

T. Tomilinas: Visada galima koreguoti, bet nesutinku su bendru A. Kubiliaus vertinimu. Kažkaip nepamenu jokių verslo paramos priemonių prieš praeitą krizę, nors skolinosi gana aktyviai. Šiuo metu esame sumokėję 98 proc. įmonių subsidijas už prastovas kovo mėnesį. Kalbėti, kad kažkas yra neefektyvu? Vakar galbūt buvo dar ne viskas, šiandien jau yra viskas, tai dienų klausimas. Būkim „biedni“, bet teisingi – priemonės pasirinktos gana geros: pagrindinės priemonės yra orientuotos į verslą, ruošiamės dengti 100 proc. darbo vietos mažose įmonėse, stambesnėse – šiek tiek mažiau.

Nematau argumentų, kad priemonės neadekvačios ar per mažos, nes su kitų šalių statistika einame koja kojon. Kitos šalys daro tą patį ir dar vėliau negu mes. Vienintelis dalykas, kurį reikėtų patobulinti, tai didinti paramą savarankiškai dirbantiems, ypač mažų pajamų.

– Paradoksas – opozicija kritikuoja pagalbos paketą, bet sako, kad jį Seime parems. Ką opozicija padarė per šitą krizę, be įrašų socialiniuose tinkluose?

A. Kubilius: Ką Vyriausybė padarė kviesdama ar nekviesdama opoziciją bendram darbui? Vyriausybė labai aiškiai atmetė, opozicija turi savo siūlymus ir juos teikia. Dar sykį galime pakartoti visus siūlymus, bet šalia to išsakome ir kritines pastabas. Poną Tomiliną raginčiau nusiimti rožinius ar net jau raudonus akinius ir pažiūrėti į realybę, nes tai, ką sakau, sako didelė dalis verslo.

Jeigu įvardijote, kad apmokėjote 98 proc. prastovų, tai klausimas, kiek iš tikrųjų verslų kreipėsi? Didelė dalis verslo galbūt nesikreipė, nes prie tų prastovų apmokėjimo prikabina tokių sąlygų, kad didelei daliai verslo net nekyla noras prašyti jų apmokėti. Raginčiau pažiūrėti realiai situaciją, skaičiai skelbiami, ekonomikos ekspertai aiškiai įvardija, kad iki šiol skelbiama parama verslui, jo nepasiekė. Verslas gyvena labai sudėtingą laikotarpį, didelė dalis jų praranda bet kokią viltį ir užsidarys, todėl padaugės bedarbių. Kad Vyriausybė jau dabar pradeda rūpintis bedarbiais, yra jos pačios iki šiol nepadarytų darbų arba klaidų pasekmė.

– Kaip Lietuvos bankas mato Lietuvos ekonomiką, jeigu bus įgyvendinami šie Vyriausybės verslo ir gyventojų gelbėjimo paketai? Kaip tai gali koreguoti anksčiau buvusias prognozes?

A. Dabušinskas: Iš pradžių, kai kovo viduryje buvo paskelbtos šitos priemonės, pasirinkti tikslai buvo priimtini, panašių tikslų siekia ir kitos šalys, bandančios padėti ekonomikai išgyventi šitą nuosmukį. Priemonės, kurios buvo priimtos, jos tinkamos. Dabar, laikui bėgant ir matant, kaip jos veikia ar neveikia, reikia jas modifikuoti.

Kas dabar dar akivaizdžiau matosi, kad ekonomikos sulėtėjimas ir nuosmukis bus gilesnis, nei manyta anksčiau ir užsitęs šiek tiek ilgiau. Todėl dabar naudojamų priemonių modifikavimas yra natūralus ir racionalus. Pavyzdžiui, galvojant, kad ekonomikos atsigavimas ateis vėliau ir palaipsniui, tuomet tam tikros subsidijos, kurios naudojamos dabar, turėtų būti modifikuojamas, orientuojantis į vėlesnį atsigavimą. Tačiau bendrame pakete nereikėtų įdėti tokių dalykų, kurie racionaliai, ekonomiškai ir netgi žiūrint iš socialinės plotmės sunkiai paaiškinami ir iš esmės perka politinį populiarumą.