Verslas

2020.04.30 18:08

ECB vadovė įspėja apie „precedento neturintį“ ūkio nuosmukį

BNS 2020.04.30 18:08

Europos ekonomikos dėl koronaviruso pandemijos laukia precedento neturintis nuosmukis, po Europos Centrinio Banko (ECB) posėdžio ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde.

ECB prognozėmis, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais gali smukti 5–12 procentų.

„Euro zonos ekonomika susidūrė su nuosmukiu, kurio mastas ir sparta neturi precedento. Dėl priemonių, kurių imamasi siekiant apriboti koronaviruso plitimą, visose euro zonos šalyse ir visame pasaulyje beveik sustojo ekonominis aktyvumas, – pažymėjo Ch. Lagarde. – Apklausos rodo, jog vartotojų ir verslo pasitikėjimas krenta, o tai reiškia staigų padėties ekonomikoje ir darbo rinkoje blogėjimą.“

ECB vadovės teigimu, nuosmukio mastas priklausys nuo to, kiek galios dėl koronaviruso nustatyti apribojimai ir atsakomosios politinės priemonės, kurių buvo imtasi dėl pandemijos.

„Kai apribojimai bus laipsniškai atšaukiami, ekonominis aktyvumas atsigaus, nors to atsigavimo tempas ir mastas tebėra labai neaiškūs.“

Ch. Lagarde pabrėžė, jog koronaviruso pandemija poveikį padarė tik daliai 2020 metų pirmojo ketvirčio, per kurį euro zonos BVP sumažėjo 3,8 procento.

Antrąjį ketvirtį ekonomikos nuosmukis regione greičiausiai bus kur kas didesnis, pareiškė ji.

ECB vertinimais, euro zonos BVP balandžio–birželio mėnesiais pagal nepalankiausią scenarijų gali kristi 15 procentų.

Euro zonos centrinis bankas prognozuoja, jog 2021 metais euro zonos ekonomika pradės atsigauti, o paskesniais metais augimo tempas normalizuosis.

Infliacija bendros valiutos bloke artimiausiais mėnesiai, kaip manoma, gerokai sumažės.

„Staigus ekonominio aktyvumo nuosmukis greičiausiai turės neigiamų pasekmių bazinei infliacijai“, – pareiškė Ch. Lagarde.

Anot jos, „ryžtingos ir tikslingos priemonės, kurių ECB ėmėsi nuo kovo pradžios, užtikrino svarų euro zonos ekonomikos ir visų pirma krizės pasekmėms ypač neatsparių sektorių palaikymą“.

ECB savo veiksmais palaiko finansų sistemos likvidumą ir padeda užtikrinti nenutrūkstamą pigių paskolų pasiūlą namų ūkiams ir bendrovėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Ch. Lagarde pažymėjo, jog pagal šiuo metu galiojančias ECB programas bankai gali pasiskolinti iš viso apie 3 trln. eurų už neigiamas palūkanų normas.

ECB ketvirtadienį įvykusiame balandžio mėnesio posėdyje nepakeitė pagrindinių palūkanų normų.

Kaip ir prognozavo dauguma ekspertų, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau sudarys rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento.

Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, tebesudarys minus 0,5 procento.

ECB taip pat paskelbė pradedantis įgyvendinti naują ilgalaikio euro zonos bankų kreditavimo programą, sumažino tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) palūkanų normą ir pareiškė esantis pasirengęs padidinti Skubios turto pirkimo dėl pandemijos programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP), apie kurią buvo paskelbta kovo mėnesį, apimtį, kuri šiuo metu sudaro 750 mlrd. eurų.

Pasak Ch. Lagarde, PEPP dabartinės krizės sąlygomis yra geriausia priemonė ir ji gali būti toliau įgyvendinama ir po 2020 metų pabaigos. ECB ketina dukart per mėnesį skelbti obligacijų pirkimo pagal PEPP duomenis pagal atskiras šalis.

Be to, euro zonos centrinis bankas toliau įgyvendina kiekybinio skatinimo programą, pagal kurią kas mėnesį perka turto už 20 mlrd. eurų. Kovo mėnesį ECB turto pirkimui pagal šią turto pirkimo programą (TPP) iki šių metų pabaigos skyrė papildomus 120 mlrd. eurų.

Atsakydama į žurnalistų klausimus, Ch. Lagarde pareiškė, jog kiekybinis skatinimas ECB ketvirtadienio posėdyje nebuvo svarstytas. Nebuvo kalbama, anot jos, ir apie galimą neinvesticiniais arba spekuliaciniais reitingais įvertintų obligacijų pirkimą pagal šią programą.

ECB vadovė taip pat pareiškė, jog pasaulis susidūrė su „visuotine sveikatos krize“ ir „didžiausias prioritetas turi būti teikiamas gyvybių gelbėjimui“.

„Privalome atminti, jog kiekviena mirtis yra tragedija“, – pareiškė Ch. Lagarde.

„Norėtume pareikšti užuojautą visiems, kuriems teko susidurti su šia nelaime.“