Verslas

2020.05.02 19:52

Buvusiame koronaviruso centre gyvenantis amerikietis: žmonės bijo grįžti į darbus, todėl gamyklos įdarbina studentus

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.05.02 19:52

„Esame nuolatos stebimi, o vos tik išėjus iš apartamentų mums matuojama temperatūra“, – pasakoja Uhane gyvenantis amerikiečių verslininkas.

Nuotolinėje Globalios Lietuvos lyderių (GLL) surengtoje konferencijoje jis sutiko pasidalyti savo įspūdžiais, kaip miestui sekasi grįžti į naujas gyvenimo vėžes. Savo patirtimis dalijosi ir Honkongo mokslų ir technologijų universitete profesoriaus asistentu dirbantis Alminas Žaldokas, tai pat buvęs Ukrainos ekonomikos ministras, šiuo metu vadovaujantis valstybinio koncerno įmonei „Ukroboronprom“ Aivaras Abromavičius.

Uhano mieste gyvenantis verslo konsultantas amerikietis Peteris J. Bernota GLL konferencijoje pasakoja, kad dar sausio pradžioje suprato, jog mieste vyksta negeri dalykai, tačiau valdžia į situaciją sureagavo per vėlai – tik sausio 20 d., todėl dalis žmonių neskubėjo imtis būtinų saugumo priemonių.

„Mano šeima tuo metu šventė Kinijos Naujuosius metus, todėl mes palikome miestą ir keliavome į Pietų Kiniją praleisti keleto savaičių su savo šeimos nariais ir draugais. Tačiau staiga Kinijos valdžia ėmė kalbėti apie sprendimą uždaryti visą Hubėjaus provinciją. Priėmėme sprendimą grįžti namo ir žengti į visiškai naują gyvenimo etapą“, – viruso protrūkio pradžią Kinijoje prisimena P. J. Bernota.

Vos per keletą dienų beveik visa Kinija buvo surakinta, o kai kuriose Kinijos vietose iki šiol galioja griežti suvaržymai.

„Jūs girdite, kad Kinija yra atvira verslui, fabrikai dirba 90 proc. pajėgumu, tačiau tai nebūtinai yra teisybė. Kai kurios šalies vietos vis dar yra griežtame karantine. Pavyzdžiui, aš šiuo metu esu karantine, kuris man tęsiasi nuo sausio 23 dienos. Jei noriu palikti savo apartamentus, turiu gauti kasdienį sveikatos sertifikatą, mano temperatūra yra matuojama kiekvieną kartą išeinant iš namų, įeinant į parduotuvę ar kitą pastatą“, – apie tai, kad Kinija vis dar laikosi griežtų sveikatos priežiūros reikalavimų, pasakoja amerikietis.

Siekdama suvaldyti viruso plitimą, Kinija taiko ir daugiu priemonių. Viena iš jų – pasitelkiamos kameros, jų pilna kiekviename šalies didmiestyje. Šalies valdžia, anot P. J. Bernotos, naudodamasi Kinijoje veikiančiomis įmonėmis, seka asmenų buvimo vietą pagal GPS signalą. „Tačiau gyventojų stebėsena vykdoma ir per savanoriškas mobiliąsias programėles. Mieste įvairiose vietose yra kodai, kuriuos skenuodamas gali sužinoti, ar kažkas, kas sirgo koronavirusu, buvo toje vietoje“, – pasakoja P. J. Bernota.

Anot jo, tokios priemonės yra reikalingos, nes padeda atsekti galimai užsikrėtusius asmenis, tačiau baiminamasi, kad žmonių sekimas gali būti panaudotas ir politiniams tikslams.

Gamyklos kviečiasi studentus

Verslams, kurie ruošiasi bendradarbiauti su Kinija, anot P. J. Bernotos, reikia suprasti, jog gali kilti keblumų, o produktų pristatymas į kitas šalis gali užtrukti.

„Gamybos grandinės yra priklausomos nuo gamintojų, tačiau daugelyje šalies vietų vis dar sunku darbuotojus prisikviesti į darbą. (...) Įmonės negali pagreitinti procesų, vis dar yra sutrikęs žaliavų pristatymas“, – pastebi P. J. Bernota.

Bėdų kyla ir dėl produktų užsakymo iš užsienio. Anot P. J. Bernotos, Kinijos valdžia šalyje veikiančioms įmonėms išduoda force majeure išrašus, kuriuose parašyta, kad įmonės neprivalo vykdyti kontraktinių susitarimų.

Dėl darbo jėgos trūkumo Uhane tūkstančiams studentų siūloma laikinai arba ilgam sudaryti darbo sutartis, kadangi darbo jėgos trūksta, o studentai dėl uždarytų mokyklų ir universitetų turi laisvo laiko.

Amerikietis pasakoja, kad, nepaisant to, jog Kinija, rodos, susitvarkė su virusu, tarp visuomenės, verslininkų ir valstybinių institucijų vyrauja baimė, kad situacija dėl koronaviruso dar nėra visiškai sukontroliuota.

Honkongą koronavirusui paruošė masiniai protestai

Honkongo mokslų ir technologijų universitete profesoriaus asistentu dirbantis A. Žaldokas pasakoja, kad mieste susirgimų atvejai yra vienetiniai, o didžioji jų dalis – įvežtiniai. Todėl kiekvienas žmogus, atvykstantis į Honkongą, yra tikrinamas dėl koronaviruso.

Lietuvis sako, kad Honkongas kovai su virusu pasirinko panašią strategiją, kaip ir Švedija. „Karantino nebuvo, verslai buvo atviri. Galbūt buvo šiek tiek griežtesni reikalavimai dėl masinių susibūrimų, mokyklos buvo taip pat uždarytos. Manau, kad dabartinė situacija Honkonge bus panaši į tą, su kuria daugelis šalių gyvens artimiausius mėnesius Europoje“, – tikina A. Žaldokas.

Anot jo, šalyje netgi nėra privaloma dėvėti apsaugines kaukes, nors gatvėse retai kada pamatysi žmogų be jos.

A. Žaldokas teigia, kad nors visas pasaulis kenčia nuo viruso sukeltų padarinių, COVID-19 nepaveikė miesto taip stipriai kaip 2003 metais kilęs SARS virusas, o turėti švelnesnius ekonomikos padarinius leido tai, kad praėjusiais metais dėl masinių protestų mieste daugelis pradėjo dirbti nuotoliniu būdu. „Daugelis įmonių taip pat turi A ir B komandas. Kada viena komanda savaitę dirba iš namų, o kita biure. Vėliau jos apsikeičia“, – apie tai, kaip verslas bando prisitaikyti prie darbo viruso sąlygomis, pasakoja lietuvis.

Apžvelgdamas ekonominę situaciją Kinijoje, kurios scenarijus gali pasikartoti ir Lietuvoje, A. Žaldokas pastebi, kad per pirmuosius 3 mėn. vartojimas (ne internetinėje erdvėje) Kinijoje smuko 160 mlrd. eurų, bet po keleto savaičių prasidėjo atsigavimas. Vis dėlto, šiuo metu šalyje ir vėl pastebimas nedidelis ekonomikos smukimas, kadangi dalis gamyklų, pamačiusios, jog paklausa yra sumažėjusi, pradėjo atleidinėti savo darbuotojus.

„Kasdieninių prekių vartojimas po trijų mėnesių beveik sugrįžo į tą patį lygį, kuris buvo prieš karantiną, ne pirmojo būtinumo prekių vartojimas yra vis dar smukęs 10 proc. Ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimas buvo kritęs, tačiau, pasibaigus karantinui, šių prekių vartojimas ir vėl išaugo. Kavinių ir pramogų sektoriai vis dar yra smukę, tačiau po truputį atsitiesia“, – pasakoja Honkonge dirbantis A. Žaldokas.

Ukrainoje koją pakišo ortodoksų Velykos

Buvęs Ukrainos ekonomikos ministras, šiuo metu vadovaujantis valstybinio koncerno įmonei „Ukroboronprom“ A. Abromavičius pasakoja, kad Ukraina į koronaviruso etapą įžengė prastai pasiruošusi, nors karantinas ir buvo paskelbtas anksti.

A. Abromavičius mano, kad meškos paslaugą kovoje su virusu Ukrainai padarė ortodoksų švęstos Velykos, po jų susirgimų nuo COVID-19 skaičiai šalyje staigiai išaugo.

„Deja, bet daugiau nei 120 tūkst. pasirodė bažnyčiose, ten buvo bučiuojamos rankos popams, bučiuojami kryžiai ir daromi kiti dalykai, kurių karantino metu nerekomenduojama daryti“, – sako A. Abromavičius.

Jis mini, kad jo vadovaujamoje įmonėje, kurioje dirba apie 80 tūkst. žmonių, nuo koronaviruso yra miręs vienas 70 metų asmuo, kuris įmonėje dirbo 50 metų, todėl dėl galimos rizikos užsikrėsti dalis įmonės darbuotojų į darbą neina. „Per pirmas 4 savaites turime 65 proc. asmenų, kurie šiuo metu dirba įmonėje nuotoliniu būdu arba atostogauja, kadangi įmonėje yra įdarbinta per daug asmenų. Įmonės produktyvumas tesiekia vieną dešimtąją panašių įmonių produktyvumo Vakarų šalyse, todėl, darbe nepasirodžius net ir dviem trečdaliams darbuotojų, mūsų gamybos rezultatas per daug nepasikeitė“, – teigia Ukrainos valstybinės įmonės vadovas.

Anot jo, nors šalyje paskelbtas karantinas, skaičiuojama, kad net apie 70 proc. ukrainiečių eina į darbus, nors rekomenduojama likti namuose. Taip pat prognozuojama, kad šalyje dėl koronaviruso BVP smukimas sieks 7–9 proc.