„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad pildomas Vyriausybės pagalbos planas yra sveikintinas, o numatytos tiesioginės išmokos (200 eurų) veikia ekonomiką geriausiai, nes tiesiogiai papildo gyventojų kišenes. Tiesa, jis pabrėžia, kad šiam žingsniui skiriama kritika – ne iš piršto laužta, nes skirtos išmokos nesprendžia COVID-19 krizės pasekmių, o mažina socialinę nelygybę.
„Visų pirma yra sveikintina, kad pildomas Vyriausybės pagalbos planas, nes iki šiol patvirtintas planas panašu, kad nebuvo pakankamas. Didžioji dalis jo buvo nukreipta į paskolų garantijas, kurios nėra suteikiamos ir labai maža dalis to milijardo buvo suteikta ir išdalinta. Tiesioginės išmokos visada veikia geriausiai, nes tiesiogiai pasiekia gyventojų kišenes, leidžia tokios priemonės užtikrinti ir užimtumo augimą, didina gyventojų perkamąją galią, ir turi teigiamos įtakos jų lūkesčiams, bet taip, ta kritika iš dalies pagrįsta, nes didelė dalis numatytos paramos sprendžia ne COVID-19 krizės pasekmes, o tiesiog mažina socialinę atskirtį, siunčia lėšas ten, kur gyventojai turi mažiausiai pinigų, stiprina jų perkamąją galią, nors dabar prioritetas turėtų būti padėti tiems žmonėms, kurie prarado darbą, jų yra apie 30 tūkst. ir tikriausiai bus ir daugiau, ir reikia užtikrinti, kad jų didžioji dalis galėtų grįžti į darbo rinką “, – pastebi ekonomistas.
N. Mačiulis sako, kad skiriami 200 eurų nėra maža suma ir tai apskritai galėtų būti pirmasis žingsnis universaliųjų bazinių pajamų link.
„Iš tiesų 200 eurų vidutinę senatvės pensiją gaunančiam asmeniui tai daugiau negu pusė jo mėnesinių pajamų, tai negalima sakyti, kad nepajaus tų lėšų. Bet taip, panašus instrumentas buvo išbandytas ir JAV, tai pinigų davimas gyventojams, kai valstybė tai gali padaryti ir tokiu būdu bandant sustiprinti vidaus paklausą, kai ji yra sumažėjusi dėl tokių netikėtų reiškinių. Tai čia galbūt galėtų būti pirmas žingsnis apskritai prie universalių bazinių pajamų, tai yra fiksuoto dydžio išmoka visiems ar beveik visiems, priklausomai nuo to žmogaus amžiaus, pajamų, socialinės padėties. Bet tai kol kas vienkartinė išmoka, vienkartinis pinigų įliejimas į rinką, kad būtų sustiprinta vidaus paklausa, kai baigsis karantinas ir kad gyventojai galėtų daugiau ir drąsiau vartoti ir tokiu būdu paskleistų pajamas į vidaus rinką orientuotoms įmonėms“, – tikina ekonomistas.
Taip pat skaitykite
Jis pastebi, kad Vyriausybė antradienį sėkmingai tarptautinėje rinkoje pardavė obligacijas, o vėliau pagalbos atgaivinti ekonomiką galima tikėtis iš Europos centrinio banko ar Europos Sąjungos.
„Reikia pripažinti, kad tai yra skolintos lėšos (skirtos vienkartinėms išmokoms – LRT.lt), kurias vakar pasiskolino Vyriausybė. Už 2mlrd eurų išplatino sėkmingai savo obligacijas tarptautinėje rinkoje. Aišku, jei būtų pasiskolinusi prieš 2 mėnesius, būtų pasiskolinusi už neigiamas palūkanas, bet aišku, nežinojo, kad tų pinigų reikės. Kol kas situacija finansų rinkose palanki ir bus dar palankesnė – Europos centrinis bankas spausdina pinigus ir spausdins dar didesniais kiekiais, tai reiškia, kad valstybės, kurios norės, galės pasiimti dideliais kiekiais nemokamus pinigus. Dabar mes už tuos 2 mlrd eurų turėsime mokėti, bet labai tikėtina, kad antrą šių metų pusmetį valstybė galės pasiimti pinigų visiškai nemokamai“, – teigia N. Mačiulis.
„Greta to Europos Komisija jau tuoj turėtų pasiūlyti bendrą gelbėjimo planą visai Europos Sąjungai. Ten irgi kalbama apie galimai trilijoną eurų iš kurių būtų tiesioginės išmokos visos Europos Sąjungos gyventojams. Yra tokių svarstymų, bet ar taip bus, neaišku. Bet vėlgi tai būtų labai teigiamas tiesioginis impulsas per gyventojų kišenes, per gyventojų sąskaitas “, – sako ekonomistas.
LRT.lt primena, kad trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė naujam ekonomikos gelbėjimo planui, kuriam papildomai numatoma skirti beveik 1 mlrd. eurų. Žadama subsidijuoti dalį atlyginimo, netekusiems darbo pusę metų mokėti 200 eurų darbo paieškos išmoką, o pensininkams išmokėti vienkartines 200 eurų išmokas.
