STRATA ekspertų atliktas ekonomikos skatinimo plano vertinimas Vyriausybei dar nebuvo pristatyta, todėl ši ataskaita ir nebuvo paskelbta viešai, po Vyriausybės posėdžio spaudos konferencijoje teigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Dėl to, kad tos ataskaitos mes dar neturime. Kai ta ataskaita bus pateikta, ji, be abejo, bus vieša. Galiu tik patvirtinti labai paprastą dalyką – jeigu nenorėtume turėti tikros informacijos, tokių tyrimų patys ir neužsakytume. Jeigu juos užsakome, vadinasi, laukiame kritiško, pirmiausia, požiūrio, kad galėtume nuolat tą planą keisti“, – spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis.
Premjeras patvirtino, kad Vyriausybė dar laukia STRATA ekspertų išvadų.
„Gaila, kažkas, pamiršdamas padorumą, dar išvadų nepateikus, nutekina kažkur į išorę. Bet nieko tokio, tai turbūt įprasta mūsų gyvenime. Bet mes tikrai laukiame šių išvadų ir tų išvadų sulaukę mes koreguojame“, – tvirtino S. Skvernelis.
Anot jo, tokia pati praktika buvo taikoma ir anksčiau, pavyzdžiui, taikant priemones gyventojams, užsiimantiems individualia veikla,
„Mes keičiame kriterijus, juos supaprastiname ir tokiu būdu į tą kritiką tikrai reaguojame. Galiu tik pasakyti, kad kritikos mes nebijome, tam ir užsakinėjame, tam ir esame pasitelkę įvairiausius ekspertus“, – sakė S. Skvernelis.
Premjeras pripažino, kad kai kurios priemonės iš tiesų veikia ne taip, kaip tikėtasi, tačiau pabrėžė, kad priemonės yra taikomos pirmą kartą.
„Su tokia pandemija pasaulis nebuvo susidūręs. Dėl to tikrai ir klaidos daromos, jų niekas neneigia, bet svarbiausia, kad būtų greitai taisoma ir pasiektume tą tikslą, kurį norime pasiekti, su tomis ekonominėmis skatinimo priemonėmis, kurias turime“, – teigė S. Skvernelis.
Trečiadienį LRT.lt skelbė apie Vyriausybės strateginės analizės tyrimų centro (STRATA) ekspertų vertinimą, kuriame ekonomikos skatinimo priemonės kritikuojamos.
Savo ataskaitoje STRATA ekspertai nurodė, kad didžioji dalis priemonių neturės esminės įtakos ekonomikos atgaivinimui, nemažai priemonių netinka skubiam ekonomikos gelbėjimui, o net ir norint gauti pagalbą verslo prašoma prisiimti didelius įsipareigojimus neapibrėžtu laikotarpiu bei pereiti didelį biurokratinį mechanizmą.
Taip pat skaitykite
Be to, pabrėžiama, kad įgyvendinant planą nebuvo tartasi su visuomene ir verslu, kurio, norint gauti paramą, prašoma prisiimti įsipareigojimus itin neapibrėžtu laikotarpiu.
STRATA ekspertai daro išvadą, kad rengiant planą, pritrūko supratimo, kad situacija netradicinė, todėl jai reikia inovatyvių ir netradicinių sprendimų.
Lyginant su kitomis valstybėmis, nurodo ekspertai, bendra plano apimtis nėra maža (10 proc. nuo BVP), tačiau tik apie dešimtadalis šiam planui įgyvendinti skirtų lėšų galėtų būti priskirtos „naujiems“ pinigams, kurie pasieks sunkumų turinčias įmones ir gyventojus.
Išvadose pabrėžiama ir tai, kad ekonomikos skatinimo plane numatytos priemonės nesukuria įmonėms prognozuojamų veiklos sąlygų. Atkreipiamas dėmesys, kad daugelis priemonių reikalauja prisiimti papildomus įsipareigojimus visiško neapibrėžtumo sąlygomis. Dėl šios priežasties esą stringa šių priemonių naudojimas.
Taip pat nurodoma, kad ekonomikos skatinimo planas neatitinka pagrindinės tikslinės grupės – įmonių, kurių veikla pilnai ar iš dalies sustabdyta – poreikių, trūksta efektyvių ir paprastų skubios paramos priemonių šių įmonių likvidumui užtikrinti. Ypač trūksta dėmesio mažoms įmonėms, akcentuoja ekspertai.
Tvirtinama ir tai, kad dalis priemonių yra vidutinio laikotarpio, o ne „skubaus ekonomikos gelbėjimo“, ir jų efektas pasijus tik po kelių mėnesių ar 2021 m.
Atnaujinant ir įgyvendinant planą ekspertai siūlo kreipti dėmesį į tai, kad paramos priemonės nėra tinkamos, o net ir norint jomis pasinaudoti, privalu atlikti ilgas biurokratines procedūras. Siūloma procedūrinius reikalavimus supaprastinti, priemones taikyti greitai bei pasisemti patirties iš kitų valstybių. Taip pat raginama įtraukti visuomenės ir verslo grupes bei apsispręsti dėl finansavimo šaltinių naujoms priemonėms.
