Verslas

2020.05.02 12:32

Karantinas apnuogino didžiulę atskirtį, o prognozės nedžiugina – atotrūkis tik dar labiau didės

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.05.02 12:32

Lietuva jau septintą savaitę gyveną karantine. Šalia raginimų neiti iš namų, susirgimų ir mirčių statistikos daug girdime apie niūrias ekonomines prognozes ir gyvenimą po koronaviruso. Daug kalbama apie vėluojančią pagalbą verslui ir būtinybę gelbėti darbo vietas.

Portale LRT.lt. publikuotame interviu kalbinta „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė sakė, kad būtent karantinas apnuogino skurdą ir atskleidė didžiulę atskirtį. Ji pasakojo visko gyvenime mačiusi – ir bidonuose vežamą vandenį, ir nuo stogo vaikams ant galvų krentančias žiurkes, tačiau, jos aiškinimu, Lietuvoje įvedus karantiną ir mokykloms pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, atsiskleidė nauji skurdo skaičiai.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė sako, kad karantinas apnuogino socialinės apsaugos spragas: paslaugų trūkumą ir menkas žmonių pajamas.

„Yra labai skaudžių situacijų. Tėvai netenka darbų, išauga poreikis maistui ir šeimoms darosi sunku sudurti galą su galu“, – teigia A. Adomavičienė.

Girdima nuogąstavimų, kad uždarius mokyklas vaikai negauna ir šilto maisto, kuris anksčiau buvo užtikrinamas mokyklose. Anot A. Adomavičienės, šiuo metu vietoje nemokamo maitinimo teikiami sausi daviniai.

„Dalis vaikų, kurie gaudavo nemokamą maitinimą, eidavo į vaikų dienos centrus ir taip maitinimas jiems būdavo užtikrinamas bent du kartus per dieną. Dabar viskas tenka šeimoms. Jeigu sumažėja pajamos, vaikams užtikrinti maitinimą tampa sudėtingiau. Sausi daviniai tikrai neatstoja to, ką vaikai gaudavo mokyklose“, – pastebi A. Adomavičienė.

Kenčia ne tik vaikai

Pašnekovės teigimu, per pandemiją kenčia ne tik vaikai, bet ir kitos socialinės grupės, pavyzdžiui, neįgalieji ir jų šeimos.

„Šeimos yra įkalintos su sunkią negalią turinčiais asmenimis, nes dienos centrai neveikia, todėl tampa sudėtinga, negaunant pagalbos iš išorės. Esi nuolat atsakingas ir neturi jokio atokvėpio. Tai vargina ir emociškai, ir fiziškai“, – tikina A. Adomavičienė.

Nors senjorai taip pat įkalinti namuose, A. Adomavičienės teigimu, pagalbos sulaukia: „Su jais susisiekia, yra daug savanorių, visi supranta, kad turime tą grupę apsaugoti.“

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė atkreipia dėmesį, kad karantino akivaizdoje išaugo smurto artimoje aplinkoje skaičiai, kai moterys su vaikais yra uždarytos su smurtautojais.

„Tai tikrai neramina, nes iš dalies ten yra ir vaikai. Yra tikimybė, kad matome tik ledkalnio viršūnę ir nežinome visų skaičių“, – teigia ji.

Gyvena nepritekliuje

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apskaičiavo, kad kompiuterio ar interneto Lietuvoje neturi daugiau nei 35 tūkst. moksleivių. Tai reiškia, kad tiek moksleivių Lietuvoje negalėtų dalyvauti nuotolinėse pamokose ir jų ugdymo procesas sustotų.

Vilniaus universiteto socialinės politikos mokslininkė dr. Jekaterina Navickė teigia, kad ši problema yra ilgalaikė.

„Skurdas tarp šeimų su vaikais Lietuvoje visuomet buvo aukščiau vidurkio ir vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Pagal santykinio skurdo rodiklius, vidutiniškai ketvirtadalis vaikų gyveno skurde. Kadangi šie rodikliai ilgą laiką nesikeitė, akivaizdu, kad nepriteklius akumuliuojasi“, – pažymi J. Navickė.

Pašnekovės tikinimu, galima tikėtis, kad socialinis atotrūkis per karantiną tik dar labiau didės.

„Tai yra didžiulė problema, nes taip socialinės atskirties problemos yra užkoduojamos. Akivaizdu, kad karantinas yra būtina priemonė, tačiau reikia pasverti tiek sveikatos, tiek ekonominius ir socialinius padarinius, kuriuos galime pajausti daug stipriau nei sveikatos krizę. Atoveiksmis gali būti stiprus“, – perspėja J. Navickė.

Anot Seimo narės Dovilės Šakalienės, per šią krizę buvo „prapjautas ilgai ignoruotas pūlinys“.

„Mes turime labai daug pažeidžiamų visuomenės grupių, kurių padėtis ir iki pandemijos buvo prasta, bet dabar pamatėme, kokia yra valstybės aparato lėtumo ir biurokratiškumo kaina“, – sako D. Šakalienė.

Šeimoms, susiduriančioms su tokiomis problemomis, pasak A. Adomavičienės, teikiama nuotolinė psichologinė pagalba.

„Atoveiksmis bus matomas po karantino, nes dabar žmonės viską savyje kaupia. Manome, kad paslaugų kiekis tik augs, nes bus ir praradusiųjų darbą, daug susikaupusios įtampos. Klausimas, kaip padėsime žmonėms grįžti atgal į rinką“, – svarsto A. Adomavičienė.

Imasi priemonių

Tam, kad skurdo lygis šalyje neaugtų, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjos Eglės Samoškaitės tvirtinimu, prisideda verslui skiriamos subsidijos.

„Tai nueina prastovose esančių žmonių darbo užmokesčiui, kuris per prastovą yra mažesnis. Žmogus nedirba, bet pajamas gauna. Lygiai taip pat ir savarankiškai dirbantys asmenys“, – teigia E. Samoškaitė.

Ministro patarėja taip pat akcentuoja priemones, kurių būtų imtasi jau pasibaigus karantinui.

„Tarkime, būtų skiriami didesni vaiko pinigai. [...] Planuojame vertinti trumpesnio laikotarpio pajamas. Jeigu per karantiną žmogui krito pajamos, jis pateikia prašymą savivaldybei ir už vaiką gauna ne 60, o 100 eurų“, – kalba E. Samoškaitė.

Taip pat ji akcentuoja laikiną darbo paieškos išmoką, kuri būtų aktuali neturintiems teisės į nedarbo išmoką, pavyzdžiui, dėl trūkstamo darbo stažo arba pasibaigusio nedarbo išmokos mokėjimo. Kita paraminė dalis yra, kai žmogus gauna pašalpą ir įsidarbina, sako ji.

„Jeigu šiuo metu galima gauti pusę pašalpos, norime padaryti, kad bent pradžioje būtų galima gauti visą pašalpą“, – paaiškina ministro patarėja.

Ragina veikti dabar

D. Šakalienės manymu, paramos greitis ir visuotinumas yra kertiniai rodikliai: „Jeigu mes nepasiekiame skurdžiausių grupių nedelsiant, kai jos prarado pajamas, stoja ekonomika: sulėtėja prekių ir paslaugų pirkimas, nustoja augti apyvarta. Antra, socialinės ir psichologinės pasekmės: žmonės išsigąsta, net ir tie, kurie turi lėšų, nustoja jas leisti.“

Seimo narės aiškinimu, jeigu žmonės negaus prarastų pinigų dabar, smūgis ekonomikai bus labai didelis.

„Tai yra ir nacionalinio saugumo klausimas. [...] Socialinė atskirtis yra didelė grėsmė, nes tai mažina visuomenės atsparumą propagandai, pasitikėjimą valstybės institucijomis“, – atkreipia dėmesį D. Šakalienė.

E. Samoškaitė sako, kad priemonės turi būti dviejų lygmenų: taikomos per karantiną ir po jo.

„Karantininės priemonės šiuo metu veikia: ligos išmokos, kurias gauna dešimtys tūkstančių tėvų ir negalią turinčius žmones prižiūrintys asmenys. Žmonės, kurie neteko darbų, gali kreiptis į užimtumo tarnybą ir gauti nedarbo išmoką. [...]

Sutinku, kad Lietuvoje problema yra užtęsta, skurdo rizikos lygis buvo, todėl, natūralu, kad tiems žmonėms nesugebėjome tuo metu padėti paslaugomis. [...] Jeigu prieš karantiną socialiniai darbuotojai mokė tėvus rūpintis savo šeima, šiuo metu šis procesas yra nutrūkęs ir sulėtėjęs“, – pripažįsta E. Samoškaitė.

Įvardija blogiausią scenarijų

Pasak Lietuvos banko, pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 m. galėtų susitraukti 11,4 proc., o nedarbas pakilti iki 12,5 proc. Esant pačiam blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki 4 mėnesių, šalies BVP smuktų net 20,8 proc., o nedarbas išaugtų iki 16 proc.

Minimalaus ekonomikos kritimo scenarijus, anot J. Navickės, vargu ar išsipildys. Pašnekovė įvardija vidutinio ekonomikos kritimo arba užsitęsusios krizės scenarijus.

„Vidutinis scenarijus būtų panaši krizė, kaip praėjusi 2009 metais, kai BVP smuko apie 15 proc. Kalbant apie užsitęsusios krizės scenarijų, BVP susitrauktų apie 20 proc. Tai būtų gana beprecedentis kritimas ir labai lėtas atsigavimas. Tikėkimės, kad ši prognozė neišsipildys, nes ji reikštų, kad krizė būtų daug gilesnė ir jos trukmė būtų ilgesnė nei praėjusios krizės“, – aiškina J. Navickė.

J. Navickė atkreipia dėmesį į jau dabar matomas karantino pasekmes – augančią bedarbystę, todėl tolimesnė situacija, jos aiškinimu, ypač priklausys nuo politinio atsako ir įgyvendintų priemonių.

„Jeigu po karantino prastovos žmonėms baigsis ir nebus kitų priemonių, [...] tai tas priemones reikėtų kuo greičiau skelbti, nes tai, kiek darbdaviai dar pasiryš laikyti žmones prastovose arba jų neatleisti, priklausys nuo priemonių greičio“, – pabrėžia J. Navickė.

D. Šakalienė ragina atkreipti dėmesį į klaidas, kurios buvo padarytos per 2009-ųjų krizę, kai nukentėjo pažeidžiamausi ir gaunantys mažiausias pajamas asmenys. Jos teigimu, šiandien ši situacija tik gilinama.

„Reikia labai aiškaus aktyvumo iš valstybės pusės, noro padėti piliečiams. Šiuo metu turėtų pasikeisti mūsų valstybėje įprastas dalykas, kai pati valstybė yra labai pasyvi, o nori, kad piliečiai būtų aktyvūs, bet aktyvius piliečius tikrina ir nepasitiki. Šį dalyką reikėtų mesti už borto ir pradėti pasitikėti savo piliečiais“, – sako D. Šakalienė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Populiariausi