Verslas

2020.04.29 13:49

Dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims Seimui siūloma kreiptis į KT

Jadvyga Bieliavska, ELTA2020.04.29 13:49

Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis ir Kęstutis Bartkevičius siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar Užimtumo įstatyme nustatytas išmokos dydis savarankiškai dirbantiems asmenims nediskriminuoja jų, lyginant su nustatytu paramos dydžiu kitiems dirbantiesiems, tai yra ar ši įstatymo norma neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam asmenų lygybės principui.

Šių metų balandžio 7 d. Seimas pakeitė Užimtumo įstatymą, nustatydamas išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumus Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną.

„Seimas, priimdamas Užimtumo įstatymo pataisas, žymiai sumažino paramos dydį savarankiškai dirantiems asmenims (257 eurai) lyginant su šiame įstatyme nustatyta parama darbdaviams (910,5 euro arba 607 eurų). Vadinasi, darbdaviui paskelbus prastovą, pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams, kuriems yra paskelbta prastova, bus mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuos valstybė“, – sako nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT įregistravę Seimo nariai R. Žemaitaitis ir K. Bartkevičius.

Pasak jų, Seimas nepasakė motyvų, kodėl nustatė skirtingus paramos dydžius dviem skirtingai savo darbo santykius įforminusioms asmenų grupėms.

Nutarimo projekte sakoma, kad Seimas, garantuodamas (per subsidiją darbdaviui) pagal darbo sutartį dirbančiųjų minimalų darbo užmokestį, diskriminavo savarankiškai dirbančius asmenis, nors tarp šių asmenų grupių esminių skirtumų nėra.

„Tiek savarankiškai dirbantys, tiek dirbantys pagal darbo sutartis asmenys kuria šalies bendrąjį produktą, moka įstatymų nustatytus mokesčius, naudojasi socialinėmis apsaugos garantijomis. Suprantama, skiriasi šių asmenų darbinių santykių reglamentavimas, darbo priemonių įgijimo būdai, drausminės atsakomybės rūšys, tačiau ir savarankiškai dirbančiųjų ir dirbančių pagal darbo sutartis pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra darbas.

Karantino metu dalis šių dirbančiųjų nedirba ir negauna pragyvenimui darbinių pajamų. Seimas, nevienodai vertindamas jų situaciją ir nustatydamas esminiai skirtingus paramos dydžius ekstremalios situacijos ir karantino metu, galimai pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą lygybės įstatymui principą, reikalaujantį teisėje įtvirtinti visiems vienodas pagrindines teises ir pareigas (tai yra galimai pažeidė Konstitucijos 29 straipsnį)“, – sakoma nutarimo projekte dėl kreipimosi į KT.