Verslas

2020.04.29 13:59

Dar neviešintoje ataskaitoje – kritika pagalbos verslui priemonėms: esminės įtakos neturės, o nauda bus justi 2021 m.

atnaujinta 16.58
Aida Murauskaitė, Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.04.29 13:59

Paramos verslui priemonės yra netinkamos ir apraizgytos ilgomis biurokratinėmis procedūromis, todėl nėra paklausios. Be to, dauguma šių priemonių nėra orientuotos į „skubų ekonomikos gelbėjimą“ – jų efektas pasijus tik po kelių mėnesių ar 2021 m. Tokias išvadas daro Vyriausybės strateginės analizės tyrimų centro (STRATA) ekspertai.

Ekonomikos skatinimo plano vertinimą STRATA ekspertai atliko Vyriausybės užsakymu. Kaip nurodoma analizėje, tyrimas atliktas įgyvendinant Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo pirmininkaujamos darbo grupės sprendimą.

Kaip nurodoma ant dokumento, analizės rezultatai pateikti balandžio 22 d., tačiau Vyriausybė šios vertinimo ataskaitos neviešina. LRT.lt turėjo galimybę susipažinti su dokumentu ir pateikia jo įžvalgas.

STRATA analitikai skaudžiai kirto Lietuvos ekonomikos skatinimo plano rengėjams. Savo ataskaitoje jie nurodė, kad didžioji dalis priemonių neturės esminės įtakos ekonomikos atgaivinimui, nemažai priemonių netinka skubiam ekonomikos gelbėjimui, o ir biurokratijos apstu.

Be to, įgyvendinant planą nebuvo tartasi su visuomene ir verslu, kurio, norint gauti paramą, prašoma prisiimti įsipareigojimus itin neapibrėžtu laikotarpiu.

LRT.lt dėl komentaro kreipėsi į ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėją Tomą Beržinską, tačiau šis ekspertų vertinimo nekomentavo. T. Beržinsko teigimu, Vyriausybės poziciją pateikti turėtų pats S. Skvernelis po Vyriausybės posėdžio vyksiančioje spaudos konferencijoje.

Spaudos konferencijoje S. Skvernelis teigė, kad Vyriausybei ši ataskaita dar nebuvo pateikta, todėl ji nebuvo ir paskelbta.

„Dėl to, kad tos ataskaitos mes dar neturime. Kai ta ataskaita bus pateikta, ji, be abejo, bus vieša. Galiu tik patvirtinti labai paprastą dalyką – jeigu nenorėtume turėti tikros informacijos, tokių tyrimų patys ir neužsakytume. Jeigu juos užsakome, vadinasi, laukiame kritiško, pirmiausia, požiūrio, kad galėtume nuolat tą planą keisti“, – spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis.

Taip pat skaitykite

Ekonominė situacija: prastovose – kas penkta Lietuvos įmonė

Ekspertai, vertindami susiklosčiusią situaciją atkreipia dėmesį, kad ir toliau blogėja padėtis net ir tų įmonių, kurios tiesiogiai nebuvo paliestos su karantinu susijusių apribojimų.

„Situaciją toliau komplikuoja ekonominės aplinkos neapibrėžtumas ir neaiškumas, prekių judėjimą komplikuojantis sienų uždarymas, trūkinėjančios tiekimo, gamybos ir prekybos grandinės, pradedantys strigti atsiskaitymai“, – nurodoma dokumente.

Taip pat tvirtinama, kad iš Lietuvoje įregistruotų 107 tūkst. ūkio subjektų, dėl paskelbto karantino buvo nutraukta arba iš esmės apribota 50 tūkst. įmonių veikla, dar 3,3 tūkst. įmonių, kurių tiesiogiai nepalietė dėl karantino nustatytas ekonominės veiklos apribojimai, apyvarta nukrito daugiau kaip 40 proc.

Prastovose yra 22 tūkst. arba kas penkta Lietuvos įmonė. Labiausiai paveiktos apgyvendinimo ir maitinimo, apdirbamosios gamybos bei prekybos sektorių įmonės.

Be pajamų išgyventi daugiau nei du mėnesius gali tik ketvirtadalis įmonių

Anksčiau ministras pirmininkas Saulius Skvernelis yra tvirtinęs, kad, jeigu verslas jau po pirmojo mėnesio patiria sunkumų, su juo galbūt „ne viskas tvarkoje“.

„Aišku, procesai galbūt yra kiek per lėti, bet jeigu verslui atsiranda po mėnesio išgyvenimo dilemos, tai galbūt su tais verslais ne viskas tvarkoje buvo“, – Seime žurnalistams anksčiau sakė premjeras.

Vis dėlto su tokiu požiūriu STRATA ekspertai sutinka tik iš dalies. LRT.lt turimame dokumente nurodoma, kad populiarus pasakymas, kad išgyvens tie verslai, kurie turi sukaipę „lašinių“, yra iš esmės teisingas.

„Tačiau „lašinių“ sukaupimas priklauso ne vien nuo gero įmonės valdymo, tinkamai pasirinktos strategijos ar verslo modelio. Nemaža dalimi tą nulemia ir įmonės veiklos pobūdis ir apimtys“, – nurodoma dokumente.

Atkreipiamas dėmesys, kad 2016 m. JP Morgan Chase & Co Institutas atliktas tyrimas, paremtas beveik 600 tūkst. JAV smulkių verslo įmonių duomenimis, kuriame išanalizuotos tam tikruose ekonomikos sektoriuose veikiančių įmonių sukauptos pinigų atsargos, parodė, kad įmonės „išgyvenimo“ laikas priklauso nuo jos srities ir netgi dydžio.

„Darbui intensyvūs sektoriai (jiems priskirtina didžioji dalis paslaugas teikiančių įmonių, kurios yra ypač paveiktos per karantiną nustatytų veiklos apribojimų) turi mažiausius pinigų rezervus: maitinimo įmonės – 16 dienų, remonto ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės – 18 dienų, mažmeninės prekybos įmonės – 19 dienų, statybos įmonės – 20 d. Priešingoje diapazono pusėje – paslaugos, susiję su nekilnojamuoju turtu – 47 dienos“, – vardijama dokumente.

Čia taip pat nurodoma, kad vidutinė smulkaus verslo įmonė, negaudama pajamų, išgyventi galėtų 27 dienas. Ketvirtadalis įmonių išgyvens mažiau nei 13 dienų, o tik 25 proc. įmonių yra pajėgios išgyventi daugiau kaip 2 mėnesius.

Sukritikavo pirminę reakciją: trūko supratimo, kad vėlimas lems negrįžtamus pokyčius

Dokumente nurodoma, kad, bandant suvaldyti ekonominę krizę Lietuvoje, trūko supratimo, kad vėlavimas nulems negrįžtamus pokyčius ekonomikoje. Taip pat, nestandartinėje situacijoje remtasi standartiniais sprendimais, o didžioji dalis plano finansavimui skirtų pinigų nėra „nauji“ realūs pinigai .

„Realių „naujų“ pinigų trūkumas kartu su įmonių poreikių neatitinkančių priemonių taikymu sukuria „uždaro rato“ efektą, kai popieriuje nupieštas modelis praktikoje neveikia nesukuria norimo efekto ekonomikoje“, – nurodoma dokumente.

Pabrėžiama ir tai, kad planas parengtas nesikonsultuojant su interesų grupėmis.

„Visuomenės ir verslo grupių atribojimas nuo Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo viena vertus pusės ir neįtikinantys plano įgyvendinimo rezultatai kita vertus veda prie nepasitikėjimo valdžia ir jos pažadais. Tai neleidžia sukurti tarpusavio supratimo tarp valdžios ir visuomenės atmosferos, kuri yra vienas svarbiausių sėkmingo susitvarkymo su krize elementų“, – nurodo STRATA ekspertai.

Priduriama, kad pagalbos priemonės buvo apribotos reikalavimais, papildomomis sąlygomis, įsipareigojimais bei iš to kylančia administracine našta.

Dokumente dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad Lietuva šiuo metu numačiusi 5 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo paketą, tačiau šios programos finansavimui, „Invega“ vertinimais, savo biudžete yra atidėjusi tik 85 mln. eurų. Visos kitos lėšos yra ES struktūrinių fondų lėšos ir garantijos finansiniams tarpininkams – bankams.

„Tokia finansinė paramos struktūra, paremta vien struktūrinių fondų finansavimu, yra vienpusiška ir rizikinga. Kitos valstybės ekonomikos paramos paketų finansavimui jau dabar skolinasi žymias sumas: Vokietija – 156 mlrd. eurų, Danija skolinasi papildomai apie 17 mlrd. eurų, Latvija – 500 mln. eurų, Estija – 950 mln. eurų“, – vardijama dokumente.

Nemaža dalis priemonių netinka skubiai gelbėti ekonomiką

STRATA Lietuvos ekonomikos skatinimo plano vertinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad didžioji dalis priemonių neturės esminės įtakos ekonomikos atgaivinimui.

„Didžioji dalis priemonių priskirtina standartinėms paramos priemonėms, tik išplėstas jų taikymas (ligos ir nedarbo išmokos, mokestinių paskolų suteikimas, atleidimas nuo baudų ir delspinigių už mokesčių prievolių neįvykdymą, investicijų programų spartinimas, ES lėšų perskirstymas, valstybės biudžeto asignavimų naudojimas, platesnis valstybės garantijų taikymas, bankų skolinimo potencialo padidinimas ir kt.), arba toms, kurios yra svarbios pajamų netekusiems gyventojams, bet neturės esminės įtakos ekonomikos atgaivinimui (įmokų už elektrą, dujas ir šilumos energiją, būsto paskolų įmokų atidėjimas ir pan.)“, – rašoma ataskaitoje.

Pabrėžiama, kad priemonės, skirtos verslo likvidumui apsaugoti, apsiriboja mokesčių atidėjimu, garantijomis ir palūkanų kompensavimu.

„Parama mokestinių prievolių srityje apsiriboja prievolių atidėjimu, o ne prievolių panaikinimu.

Dauguma tradicinių paramos formų netinkamos didžiajai daliai labiausiai nukentėjusių įmonių, kurios valdžios sprendimu buvo įpareigotos nutraukti arba stipriai apriboti savo ūkinę veiklą ir neteko dalies ar visų savo pajamų. Tokioms įmonėms vis dar kaupiasi mokestinės skolos, o jų padengimui siūlomos paskolos, nesprendžiant esminių tokių įmonių likvidumo problemų“, – rašo ataskaitos rengėjai.

Anot jų, nemaža dalis priemonių (ypač skirtos įgyvendinti ekonomikos skatinimo tikslą) yra ilgesnio laikotarpio ir netinkamos „skubiam ekonomikos gelbėjimui“, nes jų poveikis geriausiu atveju bus justi tik antrajame 2020 m. pusmetyje arba jau 2021 m.

„Šioje Ekonomikos skatinimo plano dalyje trūksta realių naujų pinigų, ambicijų ir konkretumo.

Ir tiktai labai nedidelė dalis priemonių, priimtų praėjus maždaug 1 mėnesiui nuo Ekonomikos skatinimo plano patvirtinimo, galėtų būti priskirtos naujoms, inovatyvioms ir tinkamoms iš esmės spręsti labiausiai nuo karantino nukentėjusių įmonių problemas“, – rašoma ekonomikos plano analizėje.

Teigiamai STRATA įvertino šias priemones: patalpų nuomos mokesčio kompensavimas, paskolų suteikimas labiausiai nukentėjusioms įmonėms itin mažomis palūkanomis, kompensacijos neapmokėtų sąskaitų apmokėjimui.

Tiesa, pabrėžia analizės autoriai, tai nereiškia, kad Ekonomikos skatinimo plane numatytos priemonės yra nereikalingos ar netinkamos, mat daugelis kitų valstybių taiko panašias ar analogiškas paramos priemones.

Plano įgyvendinimas juda lėtai: kalta ir biurokratija

Anot STRATA, Ekonomikos skatinimo planas paskelbtas gana greitai, kartu su karantino paskelbimu kovo 16 d. Per mėnesį, praėjusį nuo plano paskelbimo, jo įgyvendinimas juda itin lėtai – balandžio 17 d. duomenimis, buvo panaudota tik 69 mln. eurų, t. y. apie 1,4 proc. plano įgyvendinimui numatytų lėšų.

Iš 8 priemonių, skirtų padėti verslui išsaugoti likvidumą, kol kas naudojama tik viena priemonė, kuria pasinaudojo 93 įmonės (21 mln. eurų). Kiek sėkmingiau naudojamasi priemonėmis, kurios skirtos padėti išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas: iš 9 numatytų priemonių jau naudojamasi 6, panaudota 44 mln. eurų.

„Akivaizdu, kad kai kurios priemonės nepasiteisino – valstybės kompensacijomis darbo užmokesčiui pasinaudojo tik 5 tūkst. įmonių (išleista 9 mln. eurų), nors buvo tikėtasi, kad tai galėtų tapti viena pagrindinių paramos verslui ir darbuotojams priemonių“, – rašoma STRATA ataskaitoje.

Jos autoriai daro išvadą: „Pinigai nepasiekia verslo arba pasiekia lėtai, skirtos lėšos nepanaudojamos, parama nepasiekė didelės dalies tikslinės auditorijos.“

Nurodomos ir galimos tokios neveiksmingumo priežastys: pirma, numatytos priemonės nėra tinkamos esamoje situacijoje, o antra – jų įgyvendinimas pernelyg biurokratizuotas, sukeliantis nepagrįstą administracinę naštą verslui, gyventojams ir paramos priemones administruojančioms valdžios institucijoms ar su priemonių įgyvendinimu susijusiems tarpininkams.

Palygino su užsienio šalimis: atsiliekame

STRATA analitikai išskyrė paramos verslui priemones, kurios taikomos kitose valstybėse, bet netaikomos Lietuvoje: tai – atleidimas nuo mokesčių, mokesčių mažinimas, atleidimas nuo socialinio, sveikatos ir pensijų draudimo įmokų, subsidijos (bendros, paslaugų įsigijimui ir kt.).

„Lietuvos atsilikimą teikiant paramą nuo krizės nukentėjusiam verslui gerai iliustruoja Vokietijos pavyzdys – nuo karantino pradžios savarankiškai dirbantys gyventojai ir mažos įmonės jau gavo 50 mlrd. eurų subsidijų (1,5 proc. BVP).

Tuo tarpu atitinkamas Lietuvos skaičius siekia 5 mln. eurų (Lietuvai adaptavus Vokietijos skirtą paramą, ji siektų 650 mln. eurų, t. y. 130 kartų viršytų faktiškai suteiktą Lietuvos paramą)“, – rašoma ataskaitoje.

Siūlo atreipti dėmesį, kad priemonės nėra tinkamos

STRATA ekspertai daro išvadą, kad rengiant planą, pritrūko supratimo, kad situacija netradicinė, todėl jai reikia inovatyvių ir netradicinių sprendimų.

Lyginant su kitomis valstybėmis, nurodo ekspertai, bendra plano apimtis nėra maža (10 proc. nuo BVP), tačiau tik apie dešimtadalis šiam planui įgyvendinti skirtų lėšų galėtų būti priskirtos „naujiems“ pinigams, kurie pasieks sunkumų turinčias įmones ir gyventojus.

Išvadose pabrėžiama ir tai, kad ekonomikos skatinimo plane numatytos priemonės nesukuria įmonėms prognozuojamų veiklos sąlygų. Atkreipiamas dėmesys, kad daugelis priemonių reikalauja prisiimti papildomus įsipareigojimus visiško neapibrėžtumo sąlygomis. Dėl šios priežasties esą stringa šių priemonių naudojimas.

Taip pat nurodoma, kad ekonomikos skatinimo planas neatitinka pagrindinės tikslinės grupės – įmonių, kurių veikla pilnai ar iš dalies sustabdyta – poreikių, trūksta efektyvių ir paprastų skubios paramos priemonių šių įmonių likvidumui užtikrinti. Ypač trūksta dėmesio mažoms įmonėms, akcentuoja ekspertai.

Tvirtinama ir tai, kad dalis priemonių yra vidutinio laikotarpio, o ne „skubaus ekonomikos gelbėjimo“, ir jų efektas pasijus tik po kelių mėnesių ar 2021 m.

Tai pat dar kartą pabrėžiama, kad ekonomikos skatinimo plano rengime nedalyvavo interesų grupės, todėl planui trūksta jautrumo, diferencijuoto požiūrio į skirtingas interesų grupes, atstovaujančias skirtingoms ekonomikos realijoms.

Atnaujinant ir įgyvendinant planą ekspertai siūlo kreipti dėmesį į tai, kad paramos priemonės nėra tinkamos, o net ir norint jomis pasinaudoti, privalu atlikti ilgas biurokratines procedūras. Siūloma procedūrinius reikalavimus supaprastinti, priemones taikyti greitai bei pasisemti patirties iš kitų valstybių. Taip pat raginama įtraukti visuomenės ir verslo grupes bei apsispręsti dėl finansavimo šaltinių naujoms priemonėms.

Seimo nariai: iš Vyriausybės skaičius reikia kone spragilu traukti

Vyriausybės parengtam ekonomikos skatinimo planui kritikos negailėjo ir Seimo Ekonomikos komiteto nariai – parlamentarai Virgilijus Poderys ir Jurgis Razma. Jiedu sakė STRATA analizės neskaitę, su ja susipažinę tik LRT.lt portale.

Be to, jiedu patikino, kad iš Vyriausybės net duomenis, kiek paramos verslui jau panaudota, labai sunku gauti.

„Tuos duomenis vos ne su spragilu turi išmušinėti. Paprastus, elementarius duomenis“, – sakė V. Poderys.

Anot jo, Vyriausybė rengdama planą susitelkė į procesus ir pristigo politinės valios.

„Technokratinis aparatas susikoncentravo į procesą“, – apie Vyriausybės parengtą ekonomikos gelbėjimo planą sakė Seimo narys V. Poderys.

Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete buvo aptariama parlamentinė kontrolė, susijusi su ekonominėmis paramos priemonėmis verslui, pasitarime dalyvavo ir kelių ministerijų atstovai.

„Pasakojo, kaip sunkiai gamino tas programas, pinigus skyrė. Bet klausimas, kiek pinigų pasiekė adresatą – verslą, darbo vietas. Jie toje vietoje nuščiūva, atrodo, kad negirdi klausimo. Kaip supratau, iš 2,5 mlrd. yra panaudota kokių 60 mln. eurų“, – atpasakojo V. Poderys.

Anot jo, tai pernelyg maža suma.

„Vienas dalykas yra gaminti programas, važinėti į Briuselį. Sako, kad naktimis nemiegam, per galvas verčiamės, judam, krutam, susirašinėjam, planuojam, skaičiuojam. Tai yra vienas požiūris. O kitas yra sėkmingas veiklos rodiklis. Tai yra,
kiek pinigų paimta.

Šitoje vietoje nematau jokios sėkmės“, – sakė V. Poderys.

Jis sutiko su STRATA išvadomis, kad siūlomos priemonės yra biurokratinės.

„Pagrindinė idėja – užtikrinti verslo likvidumą, užtikrinti, kad būtų išlaikomos darbo vietos. O dabar pritrūko greičio ir paprastumo“, – pabrėžė V. Poderys.

Jis kritikavo, tarkim, nuostatą dėl paskolų, teikiamų banko.

Kaip rašoma STRATA ataskaitoje, „Lietuvoje taikant 80 proc. garantiją, komerciniams bankams tenka prisiimti likusius 20 proc. rizikos, todėl bankai tokias paskolas iš esmės traktuoja kaip įprastas, standartinės rizikos paskolas. Todėl šis mechanizmas nėra pakankamai patrauklus bankams, o drauge ir paskolos gavėjams.“

V. Poderys mano, kad bankų garantija turėtų būti šimtaprocentinė.

„Dėl likusios garantijos dalies bankas įjungtų savo procedūras. Jei bankui palieki rizikos, jis dirba pagal savo reikalavimus, jis negali šelpti, subsidijuoti. Arba kitas dalykas – manau, kad smulkųjį verslą reikėtų tiesiog subsidijuoti“, – aiškino V. Poderys.

Be to, jis mano, kad kelionių organizatoriams derėtų taikyti specialią paramos schemą, mat šis sektorius net nežino, kada bus atnaujintos galimybės jų verslui.

Tuo metu Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Mykolas Majauskas sakė nesuprantantis, kodėl Vyriausybė slepia valstybinės institucijos parengtą ataskaitą.

„Esminė problema yra ne tai, kad ekonomikos skatinimo planas neveikia, o tai, kad Vyriausybė nenori to pripažinti. JAV prezidentas Reaganas sakė, nebijokime matyti to, ką prieš save matome. Taip ir čia, krizės metu Vyriausybė priima daug sprendimų ir toli gražu ne visi pasiteisina. To nereikia gėdytis. Ataskaita juk tam ir skirta, kad valstybinės institucijos galėtų objektyviai įsivertinti situaciją ir pagal ekspertų pastabas koreguoti priemonių planą taip, kad reali pagalba pasiektų ekonomiką kuo greičiau“, – sakė M. Majauskas.

Mano, kad verslui reikėtų padėti neatlygintinai

Kritikos Vyriausybės planui negailėjo ir parlamentaras Jurgis Razma.

„Vyriausybės parengtas ekonomikos gelbėjimo priemonės yra nepakankamos, biurokratiškos, gerokai silpnesnis, lyginant su kaimyninėmis šalimis, nors, kita vertus, Vyriausybė, konkrečiai – premjeras, labai giriasi, kad mūsų šalies finansinė padėtis yra išskirtinai gera, rezervai didžiuliai sukaupti, jokių problemų pasiskolinti 5 mlrd. eurų, bet verslas tokios apčiuopiamos paramos negauna.

Šiandien tai svarstėme Ekonomikos komitete. Labai sunku iš Vyriausybės atstovų išgauti skaičius, kiek realiai pinigų pasiekė verslą. Šiaip ne taip ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka paminėjo 34 mln. eurų per „Invegą“. Tai labai maži skaičiai, kai matai, kad per „Invegą“ numatyti 1,3 mlrd. eurų“, – kalbėjo J. Razma.

Tiesa, jis sakė, kad Vyriausybė jau sukrutusi, sumažinusi reikalavimų, kai kur dešimteriopai padidinusi maksimalias paramos sumas, pašalinusi apatines paramos ribas.

„Gal situacija po savaitės kitos pagerės. Bet trūksta tokių priemonių, kurios padėtų verslui ne tik nutolinti problemą, bet subsidijomis pagelbėtų neatlygintinai šiuo metu. Sakome, kad verkiant reikia subsidijų sistemos turizmo verslui, renginių organizatoriams“, – kalbėjo parlamentaras J. Razma.

Seimo narys pabrėžė, kad reikėtų pasitikėti verslu, nes jo veikla stojo todėl, kad Vyriausybės nutarimu ji buvo uždrausta.