Verslas

2020.04.29 11:04

Apklausa: Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį gali smukti 10-21 proc.

Erika Alonderytė, BNS2020.04.29 11:04

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika gali smukti 10-21 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai, mano BNS apklausti ekonomikos ekspertai. Pirmojo ketvirčio ūkio padėtį jie prognozuoja švelnesnę – nuo 15 proc. kritimo iki 2 proc. ekonomikos augimo.

Keturi iš dešimties BNS apklaustų ekspertų mano, jog pirmąjį ketvirtį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis siekė 2-4 proc., trys – kad pokytis buvo arti nulio, po vieną – 8 proc. ir 10-15 procentų. Dar vieno ekonomisto manymu, pirmąjį ketvirtį BVP augo 2 proc.

Vis dėlto visi kalbinti ekspertai sutinka, jog antrąjį ketvirtį nuosmukis bus didesnis, nes nuo pat jo pradžios jaučiami koronaviruso padariniai.

Du iš dešimties apklaustų ekspertų mano, kad antrąjį ketvirtį ekonomikos nuosmukis sieks 10 proc., kiti du – 12 proc., o dar du prognozuoja 15 proc. nuosmukį. Po vieną ekspertą prognozuoja, jog ekonomika smuks 17 proc., 21 proc. ir 5 procentais.

Pirmąjį ketvirtį BVP augino pramonė, mažino – karantinas

Ekonomistų vertinimu, pirmojo ketvirčio BVP pokytis dar neatspindės tikrojo koronaviruso sukelto šoko masto, nes jį užmaskuos geri sausio ir vasario rezultatai. Vis dėlto bendrą ketvirčio sumažėjimą labiausiai galėjo lemti dvi paskutinės jo savaitės įvedus karantiną.

Bendrovės „SME Finance“ ekonomikos patarėjas Aleksandras Izgorodinas mano, jog ekonomika pirmąjį ketvirtį lėtės 2,4 proc. Anot jo, pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP žemyn labiausiai nutempė vidaus rinka bei dėl karantino buvęs žemas Lietuvos ekonomikos aktyvumas.

„Tikėtina, kad kovo mėnesį jau stebėsime rimtą mažmeninės prekybos nuosmukį, kam įtakos turėjo tiek įvesti karantino suvaržymai, tiek ir ekonominės aplinkybės. (...) Kovo mėnesio vidaus prekybos rodikliuose jau matysime „panikos vartojimo“ požymius, kai žmonės labiau fokusavosi tik į pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimą“, – sakė A. Izgorodinas.

Jis taip pat pabrėžia, jog pirmąjį ketvirtį pramonės rodikliai nebuvo prasti: atmetus naftos pramonę, gamyba per metus išaugo apie 2 procentus.

Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, jog dėl šio pramonės augimo pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP netgi augs 2 procentais.

„Iš esmės pirmojo ketvirčio augimą prislopino tik maitinimo įstaigų, apgyvendinimo ir pramogų sektoriaus veikla, tačiau nepakankamai, kad jau būtų fiksuotas BVP nuosmukis“, – teigė N. Mačiulis.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, jog pirmąjį ketvirtį metinis BVP pokytis buvo arti nulio.

Pasak T. Povilausko, paskelbus karantiną, transporto, statybų ar apdirbamosios gamybos sektoriai, turintys didelę įtaką visam BVP, atsilaikė geriau negu iš pradžių tikėtasi. Ž. Mauricas pabrėžia, jog pirmosiomis karantino savaitėmis labai išaugo maisto prekių pardavimai, gyventojams suskubus apsirūpinti ilgalaikio vartojimo maisto prekėmis, tad prekybos maisto prekėmis augimas kovą spartėjo.

Antrąjį ketvirtį ekonomika trauksis dėl mažo vidaus vartojimo, eksporto

Ekonomistų vertinimu, koronaviruso padariniai labiausiai ekonomikai pasijus antrąjį šių metų ketvirtį. Jų teigimu, mažės vidaus vartojimas bei eksportas.

„Net jei artimiausiu metu bus sušvelnintos karantino sąlygos, antrąjį ketvirtį ekonomikos smukimas bus ženklus dėl vangios tarptautinės prekybos, mažėjančių investicijų bei menko vidaus vartojimo, kurį stabdys krentantys vartotojų lūkesčiai bei išaugęs nedarbo lygis“, – sako Ž. Mauricas, prognozuojantis, jog ekonomika antrąjį ketvirtį smuks penktadaliu.

Pasak jo, statybos ir stambios pramonės sektoriai taip pat lėtins apsukas, o ekonomika stiprėti pradės tik suvaldžius koronaviruso pandemiją.

Tuo metu Kauno technologijos universiteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė teigia, jog BVP abu ketvirčius mažės apie 10-15 proc. Anot jos, didžiausias BVP mažėjimas atsiskleis per apgyvendinimo, prekybos ir transporto sektorius, tačiau emigrantų perlaidos taip pat turi įtakos BVP pokyčiams, kurios pastaruoju metu mažėjo.

Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docento Algirdo Bartkaus teigimu, antrąjį ketvirtį ekonomika, tikėtina, trauksis apie 10 proc., tačiau jis pabrėžia, jog tinkamai pasinaudojus ES parama ir orientuojantis į automobilių, transporto, intensyvios infrastruktūros plėtros, būsto ir švietimo segmentus, nuosmukio mastus galima labai sumažinti.

VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius Dalius Serafinas sako, jog antrąjį ketvirtį ekonomika galėtų smukti 12 proc. – jo teigimu, tuo laikotarpiu ne tik mažės vidinis vartojimas, bet ir drastiškai kris paslaugų pajamos. A. Izgorodinas pabrėžia, kad antrąjį ketvirtį galima tikėtis ir labai žemo gamybos lygio.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentės Jonės Kalendienės, optimistiniu atveju, jei gegužę Lietuvoje karantinas būtų atšauktas, o visos Europos šalys iki gegužės pabaigos išlaisvintų savo verslus, nuosmukis antrąjį ketvirtį galėtų siekti 5 procentus.