Verslas

2020.04.29 10:16

Grįžome 3 metus atgal: tiek daug mažiau nei minimalią algą uždirbančių asmenų turėjome tik 2017-aisiais

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.04.29 10:16

Koronavirusas tuština „Sodros“ kišenes ir mažina žmonių atlyginimus. Karantino viena diena „Sodrai“ kainuoja 2 mln. eurų, o pagal mažiau negu vieną minimalų mėnesinį darbo atlygį (MMA) uždirbančių asmenų dalį sugrįžome į 2017 metus, sako „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.

Nuotolinės Vyriausybės spaudos konferencijos metu „Sodros“ vadovė J. Varanauskienė pasakoja, kad karantinas pristabdė darbo pajamų augimą.

„Sodros“ direktorė: viena karantino diena socialinio draudimo fondui kainuoja apie 2 mln. eurų

„Vidutinių darbo pajamų augimas kovą lėtėjo, o pagal mažiau negu vieną minimalų mėnesinį darbo atlygį (MMA) uždirbančių asmenų dalį, sugrįžome į 2017 metus. Tam įtakos galėjo turėti tai, kad tie žmonės, kurių darbo užmokestis balansuoja ties minimalia alga, galbūt kovo mėnesį jie gavo ligos išmoką ir dėl to jų pajamos mėnesio yra mažesnės negu minimali mėnesio alga“, – sako J. Varanauskienė.

Mažiau negu MMA uždirbančių darbuotojų kovą buvo 161 tūkst., arba 14,5 proc., kai atitinkamai vasarį – 120 tūkst. arba 10,8 procento. Vidutinės pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, kovą buvo 1 324 eurai (iki atskaitant mokesčius), t. y. 11 eurų arba 0,8 proc. mažesnės negu vasarį.

„Sodros“ vadovė pažymi, kad karantino viena diena „Sodrai“ atsieina apie 2 mln. eurų. „Dabar tai yra daugiausia susiję su ligos išmokomis. Tačiau jei karantinas baigsis, o poveikis ekonomikai bus reikšmingas, tikėtina, kad ligos išmokas gali pakeisti nedarbo išmokos“, – prognozuoja J. Varanauskienė.

Dėl koronaviruso sukeltų padarinių ekonomikai „Sodra“ surenka vis mažiau pajamų, o balandžio mėnesį, prognozuojama, kad bus surinkta apie 45–50 mln. eurų mažiau, negu buvo planuota. Tačiau J. Varanauskienė tikina, kad šiais metais „Sodros“ turimų lėšų biudžete turėtų pakakti visiems įsipareigojimams vykdyti.

„Pagal dabartinę situaciją matome, kad skylė neatsivers, kadangi mūsų turimos atsargos, pagal dabartinę situaciją, turėtų būti pakankamos iki metų pabaigos“, – tikina „Sodros“ vadovė.

60 tūkst. asmenų turi nedarbingumo lapelius

Anot jos, prasidėjus karantinui buvo pastebima, kad žmonės dažniau imdavo vadinamus nedarbingumo lapelius dėl ligų, kuriomis anksčiau nesirgdavo.

„Manome, kad tam įtakos galėjo turėti tam tikra sumaištis dėl savo sveikatos, tačiau ilgainiui situacija stabilizavosi ir šiuo metu turime stabilų susirgusių atvejų skaičių“, – sako J. Varanauskienė.

Ji pažymi, kad šiuo metu yra apie 60 tūkst. asmenų, kurie karantino metu turi nedarbingumo pažymėjimus dėl vaikų priežiūros. Vidutinė vienos darbo dienos ligos išmoka sergant siekia 33 eurus.

Bene daugiausiai nedarbingumo lapelių išduota tiems, kurie dirba specializuotuose ne maisto parduotuvėse, su užsienio turizmo susijusiose veiklose, pramogų versle ar teikia odontologines paslaugas. Mažiausiai nedarbingumo lapelių išduota švietimo įstaigų darbuotojams, administracinių ir centrinių institucijų, infrastruktūros ir sezoninės žemės veiklų įmonių darbuotojams.

„Dėl didelio išduotų nedarbingumo lapelių skaičiaus matome, kad balandžio mėnesį ligos išmokų vertė bus 3 kartus didesnė nei įprastai“, – skaičiuoja „Sodros“ vadovė.

Ji taip pat pažymi, kad karantino metu fiksuojamas ir didesnis nei įprastai darbą praradusių asmenų skaičius. Daugiausiai atleidimų, anot J. Varanauskienės, užfiksuota maitinimo sektoriaus įmonėse, turizmo sektoriuje, avalynės prekyboje, drabužių siuvimo ir keleivinio transporto sektoriuose.

Darbuotojų iniciatyva nutraukta 67 proc. visų sutarčių.

J. Varanauskienė taip pat pastebi, kad nors pirmosiomis karantino savaitėmis buvo fiksuojamas asmenų, išėjusių neapmokamų atostogų skaičiaus didėjimas (jų buvo apie 17 tūkst.), vėliau šis skaičius ėmė mažėti.

„Tarp neapmokamų atostogų išėjusių asmenų daugiausiai yra krovininio–kelių transporto sektoriaus darbuotojų“, – statistinius duomenis pristato „Sodros“ vadovė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt