Verslas

2020.04.28 22:00

Savickas apie pagalbos priemones verslui: negalime nesulaukę jų įsibėgėjimo, pradėti stabdyti ir ieškoti kitų

Praėjus pusantro mėnesio nuo Vyriausybės pristatyto ekonomikos gelbėjimo plano, ekspertai konstatuoja, kad kol kas tai tėra tuščių deklaracijų rinkinys. Didesnė dalis verslininkų sako realios finansinės pagalbos dar nesulaukė dėl perteklinių reikalavimų ir valdininkų išvedžiojimų. Kaip pasiruošime antrajai krizės fazei, jei nespėjama dorotis su pirmąja?

Apie tai LRT laidoje "Dienos tema" kalbėjo Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir pandemijos ekonomikos grupės ekspertas, investicijų fondų valdytojas „Baltcap“ partneris Simonas Gustainis.

- Dauguma ekspertų dabartinėje situacijoje įžvelgia tokią, kaip jie sako, kūrybingą buhalteriją. Tačiau nei ekspertai, nei verslas kol kas nesupranta ir valdžios atstovai negali paaiškinti, kiek pinigų iš tikrųjų skirta kovai su pandemija, o kiek iš jų yra anksčiau suplanuotos investicijos?

L. Savickas: Nežinau, kaip pagelbėti suprasti. Girdėjome eksperto nuomonę pateikti kuo daugiau informacijos ir reguliariai ją teikti. Sukūrėme tam dedikuotą svetainę koronastop.lt, kur galima rasti labai aiškią informaciją, kur ir kokioms priemonėms yra numatyta lėšų, kiek ir koks šiandien yra faktinis jų panaudojimas. Tai gal pradėkime nuo to, nuo ko pradėjome? Tik prasidėjus šiam sudėtingam laikotarpiui, buvo pristatytas ekonomikos planas. Pirmoji priemonė, kuri iš karto davė efektą, buvo mokesčių atidėjimas. Šiandien apimtimi jis siekia 250 mln. eurų ir davė efektą įmonėms, kurios kreipėsi. Tada pradėjome priemones, susijusias su užimtumu ir darbo vietų išsaugojimu. Jau šiandieną didžiąja dalimi visi prašymai yra patenkinti, lėšos pasiekusios galutinius gavėjus. Tam išleista daugiau negu 70 mln. eurų ir toliau priemonės naudojamos. Taip, likvidumo priemonės – „Invegos“ ir Žemės ūkio pagalbos garantijos fondo – galėjo greičiau pajudėti. Patys matydami reakciją ir tempus nusprendėme papildomai imtis priemonių ir supaprastinti bei atsisakyti perteklinių reikalavimų likvidumo priemonėms. Tai buvo padaryta praėjusį penktadienį ir šitos priemonės pradeda duoti vis didesnį tempą, tikrai šią savaitę matysime tendencijų pokyčius pagal tai, kas yra panaudota. Šiandien likvidumo lėšoms panaudoti 37 mln. eurų.

- Pereikime prie jūsų gana drastiškai siūlomos priemonės – siūlote palaikyti laimėtojus ir sakote, kad jeigu mes palaikysime visus, sukursime „zombių ekonomiką“. Ar tai nėra pernelyg drąsu ir drastiška?

S. Gustainis: Manau, kad čia antrojo etapo diskusija, o šis etapas be pirmo gana sunkiai įsivaizduojamas. Esame pirmo etapo pradžioje, kai kalbame apie likvidumo teikimą, ir šitas pokalbis apie čempionų palaikymą, manau, turėtų būti po 3 mėnesių, o ne dabar.

- Kiek iš tų potencialių čempionų gali likti, jeigu ISM atliktas tyrimas rodo, kad beveik 9 iš 10 įmonių pajuto finansinę pandemijos naštą ir apie 47 proc. įmonių pajamos sumažėjo?

S. Gustainis: Pagal „Creditinfo“ pateiktus duomenis, šiandien įmonės turi tam tikrą pinigų rezervą, kuris dėl karantino mažėja, bendrovės iš esmės patiria nuostolį. Jeigu visas įmones sustabdytume, tai rizika 43-ią karantino dieną grėstų 330 tūkst. darbuotojų. Bet ne visos įmonės yra sustojusios, nevisiškai sustojusios ir panašiai. Ką noriu pasakyti, kad galų gale atsifiltruos kažkokie verslo modeliai ir kai kurios įmonės veiks geriau negu kitos. Ko nereikėtų daryti dabar? Jų pasirinkti. Likvidumo priemonės turi būti prieinamos visiems. Kai jau paaiškės, kas tie ryškesni lyderiai, kas greičiau auga, įdarbina žmones, tuos reikėtų toliau ir palaikyti.

- Didesnė dalis ekspertų ir verslininkų sutinka, kad tų pinigų iš tikrųjų yra, tik priemonės yra netinkamos arba netinkamai jomis naudojamasi. Kokie yra realūs planai per artimiausias savaites gelbėti verslą?

L. Savickas: Tai nėra tik planai, jau tai de facto vyksta. Kiekvieną dieną kalbamės tiesiogiai su verslu ir ekspertais, kurie dalyvauja mūsų formatuose, kad galėtume rasti konkrečias priemones, jas randame ir realizuojame. Kaip sakiau, jau penktadienį priėmėme sprendimus papildomai paprastinti priemones. Bet nesakyčiau, kad galime sau leisti blaškytis viduryje kelio. Ekspertai irgi tą pabrėžia – priemonės jau yra suformuotos, paleistos, todėl negalime dar nesulaukę jų įsibėgėjimo pradėti jas stabdyti ir ieškoti kitų. Dėl to labai aiškiai esame išskyrę greičius, turime kalbėti apie situaciją čia ir dabar, kuri gali tęstis iki liepos pabaigos. Turime kalbėti apie tą ilgesnį laikotarpį, kai būsime situaciją stabilizavę ir tuomet ieškosime konkrečių priemonių bei sprendimų, kaip pagelbėti reikalingai ekonomikos transformacijai. Dėl to yra konkretūs sprendimai: praėjusią savaitę priimtas sprendimas papildomai prie jau numatytų lėšų ekonomikos skatinimui įlieti 500 mln. įvairiausiose srityse, kas pagelbėtų ir paskatintų sektorius daryti daugiau užsakymų, plėstis ir auginti lėšas. Konkretūs sprendimai yra numatomi priimti kitą savaitę. Lėšos bus įlietos ir kontraktuotos iki šių metų liepos 1 d. Yra konkretūs sprendimai, įsipareigojimai ir lėšos.

- Pone Gustaini, sutinkate su pono Savicko žodžiais, kad patvirtinus priemones jų keisti ir stabdyti nereikėtų, nors, pavyzdžiui, Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad su verslu apskritai nebuvo tariamasi, kokių priemonių reikia? Tai, kad jos priimtos, yra priežastis jų nestabdyti, jeigu verslui jos nėra tinkamos?

S. Gustainis: Turbūt niekas čia nesiruošė tai krizei ir dėl to čia pulti ir kaltinti priemonių kūrėjus, kad jie gal ne visai tiksliai ir masiškai suorganizavo tas priemones, būtų nekorektiška. Mano supratimu, yra didelis neapibrėžtumas ir čia reikėtų naudoti tokią lengvų kojų logiką – jeigu kažkas neveikia, reikia prisitaikyti, o ne važiuoti garvežiu bėgiais, kurie galbūt veda ne visai ten.

- Finansų ministras išsakė prognozę, kad į normalų gyvenimą grįšime ne anksčiau kaip po 2–3 metų, kai bus išrasta vakcina nuo COVID-19 . Yra ilgesnio plano apmatai, ko tikėtis verslui ir žmogui, kuris nori išsaugoti savo darbo vietą? Kada galima tikėtis tokio plano, kai dėl darbo vietos neramu jau šiandien?

L. Savickas: Prielaidos sako, kad turime turėti 2 greičius, apie juos ir kalbame. Šiandien dar esame etape, kai turime stabilizuotis, tačiau neišvengiamai turime pripažinti, kad realybė keisis. Per šitą apčiuopiamą vidutinį laikotarpį visi asmenys, institucijos, verslai turės išgyventi nemažai transformacijų. Turėsime prisitaikyti prie tų pokyčių ir priemonės turės tą įgalinti. Jau šiandien turime daug numatomų priemonių, kurios turės pagelbėti, kad galėtume paremti konkrečius asmenis ir įmones su aktyvios darbo rinkos priemonėmis. Kai kurioms įmonėms turės būti arba likvidumas užtikrinamas, kad galėtų išgyventi pokyčius, arba darbuotojams turės būti suteiktos priemonės persikvalifikuoti ir pereiti prie kitų darbų. Tos ilgalaikės tendencijos yra tokios, kad turėsime visi prisitaikyti, priemonės turės būti adekvačios pokyčiui įgyvendinti. Bet šiandienos klausimas vis dar išlieka toks pats – turime stabilizuoti situaciją, priemonės, susijusios su likvidumu, turi suveikti. Jau tikrai matome, kad tendencijos kinta ir jos turėtų per ateinančias 2–3 savaites gerokai pasikeisti.

- Pone Gustaini, jūs toks pat optimistiškas, nes yra prognozuojančių, kad likvidumo problema tęsiasi ne iki liepos, kaip numato Vyriausybė, bet pusantrų metų?

S. Gustainis: Tai pusantrų metų turbūt tęsis verslo neapibrėžtumo problema, kuri sukels įvairias kitas, įskaitant ir likvidumo. Mano supratimu, likvidumo problema yra spręstina dabar, o ne liepą. Jau turėjo būti spręstina paskutines 6 savaites, šiuo atveju dinamika turėtų būti dienomis, ne mėnesiais. Priemonių dabar prigaminta krūva, tai palinkėčiau, kad jei kažkurios neveikia, būtų greitai prisitaikoma ir naudojamos tos, kurios veikia arba galbūt veikia.

- Kada galima tikėtis, kad patvirtintos priemonės bus taikomos be perteklinių kliūčių, su kuriomis šiandien susiduria verslas?

L. Savickas: Pagrindiniai principai, į kuriuos turime orientuotis su greituoju paketu, yra greitis, lankstumas ir solidarumas su verslo bendruomene. Kad lankstumas jau yra realizuojamas, iliustruoja reguliarūs susitikimai su verslo bendruomene, reaguojame į jų keliamus klausimus, adaptuojame strategiją, kur reikalinga, ir koreguojame priemones. Kaip jau sakiau, priimti sprendimai papildomai įlieti 500 mln. į ekonomikos skatinimo paketą, taip pat priimti sprendimai palengvinti jau numatytas likvidumo priemones, kad jos judėtų greičiau, efektyviau ir pasiektų tikslinius gavėjus per trumpesnį laiką. Tai matome jau šiandien mūsų svetainės skelbiamuose duomenyse – sumos viršija 30 mln., tikimės, šią savaitę darbo tempas bus dar didesnis ir jau matysime, kad likvidumo klausimas sprendžiasi sparčiau. Kitos priemonės didžiąja dalimi visiškai veikiančios: virš 90 proc. užimtumo priemonių prašymų jau yra patenkinti ir galutiniai gavėjai lėšas gavę. Reikia žiūrėti į bendrą situaciją, ne tik į vieną paketą priemonių.