Pasibaigus karantinui gyvenimas Lietuvoje negrįš į savo vietas, todėl Vyriausybė rengia planus skirti subsidijas ne tik prastovose esantiems, bet ir į darbus sugrįžusiems asmenims, sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Antradienį Pandemijos ekonomikos grupės (PEG) surengtoje konferencijoje buvo diskutuojama, kokių priemonių ėmėsi kaimyninės šalys, gelbėdamos savo ekonomiką bei kokių priemonių turėtų imtis Lietuva.
Savo pranešime finansų ministras V. Šapoka įspėjo, kad pasibaigus karantinui gyvenimas negrįš į savo vietas, o padidintos rizikos šešėlyje gali tekti gyventi ateinančius 2–3 metus.
„Norime atsidurti tokioje pačioje situacijoje, kokioje buvome prieš kelionę, tačiau faktas, kad toje situacijoje mes neatsidursime, nes tai yra ne sprintas, o maratonas. Tikrai pasibaigus karantinui gyvenimas negrįš į savo vietas ir kažin, ar jis grįš artimiausiu metu. Turime orientuotis, kad kažkas panašaus galėtų įvykti po 2–3 metų, kada bus sukurta vakcina, kadangi mokslininkai abejoja, ar yra įgyjamas imunitetas persirgus“, – sakė V. Šapoka.
Finansų ministras EPG konferencijos metu taip pat papasakojo, kaip valstybei sekasi įgyvendinti ekonomikos skatinimo planą.
Anot jo, visuomenės sveikatos užtikrinimui buvo numatyta skirti apie 500 mln. eurų 2020 m. Šiuo metu jau yra skirta virš 130 mln. eurų. Vis dėlto, jeigu bus didelių viruso židinių, su kuriais nepavyks susitvarkyti, išlaidos sveikatos sektoriui sparčiai augs.
Kalbėdamas apie antrąją priemonę – darbo vietų išsaugojimą – ministras pažymėjo, kad buvo sukurtas prastovų kompensavimo mechanizmas, kuris bus tobulinamas, skiriant subsidijas darbo vietoms. „Turime orientuotis jau į pokarantininį laikotarpį, siekiant papildomai subsidijuoti darbo vietas, o ne tik prastovose esančius darbuotojus“, – pažymėjo V. Šapoka.
Iš numatytų 500 mln. eurų prastovų mechanizmui kompensuoti jau skirta 70 mln. eurų. V. Šapoka akcentavo, kad minimų 500 mln. eurų neužteks ir suma didės dvigubai.
Finansų ministras taip pat nurodė, kad šiuo metu atidėtų mokesčių yra už 250 mln. eurų, o likvidumo priemonėms skirta jau virš 100 mln. eurų. Likvidumui užtikrinti buvo numatyta skirti 500 mln. eurų, tačiau sumą taip pat ketinama didinti iki 1 mlrd. eurų.
Be kita ko, V. Šapoka mini, kad 2020 m. prognozuojamas biudžeto pajamų trūkumas, todėl gali tekti dar kartą peržiūrėti 2020 m. biudžetą ir jį apkarpyti: „Biudžeto deficitas šiemet bus pakankamai didelis ir gali siekti apie 10 proc. nuo BVP. Tokia yra situacija, tačiau valstybė yra pasiruošusi šitą deficitą dengti skolinantis“, – tvirtina V. Šapoka.
Vartojimas smuko apie 30 proc.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad finansų krizės Lietuvoje nėra ir, tikėtina, jos nebus, o kalbėti reikia apie ekonominę krizę.
„Finansų krizė reikštų nemokumą, finansų dalyvių negebėjimą atlikti savo funkcijų, didžiules bankrotų bylas, paskolų portfelių susitraukimą, valstybės negalėjimą pasiskolinti tarptautinėse rinkose. Tačiau nieko panašaus nėra. Matome pandemiją, kuri išsivysto į ekonominę krizę. Apie ją mes turime kalbėti, kokio gylio ji bus ir kaip seksis lipti iš duobės“, – priežastis, kodėl reikia kalbėti apie ekonominę, bet ne finansinę krizę, vardija N. Mačiulis.
Ekonomistas pažymi, kad šiuo metu žvelgiant į ekonominius rodiklius, situacija nėra tokia dramatiška, kaip gali pasirodyti. „Pavyzdžiui, elektros energijos suvartojimas rodo, kad situacija nėra dramatiška. Tačiau neigiami antriniai efektai gali atsirasti po to, kai sumažės lietuviško eksporto užsakymai, tačiau situacija kol kas nėra dramatiška“, – dabartinę ekonominę situaciją šalyje apžvelgia ekonomistas.
Vis dėlto, N. Mačiulis pastebi, kad vidaus paklausa, kuri yra įšaldyta jau 6 savaites, rodo, kad kritimas yra didelis. Pavyzdžiui, atsiskaitymai kortelėmis ir grynųjų pinigų išgryninimas yra sumažėjęs apie 30 proc. Tačiau, anot N. Mačiulio, tokie dideli kritimai yra ne visose šalyse.
„Pavyzdžiui Latvijoje kritimas yra dvigubai mažesnis – apie 15 proc. Viena iš pagrindinių priežasčių – Latvija taikė švelnesnes karantino priemones, nebuvo uždaryti restoranai, SPA, daugelis parduotuvių ir toliau vykdė savo veiklą ir tai labai gerai atsispindi ir vartojimo statistikoje. Todėl ir matėme tokį didelį vartojimo kritimą Lietuvoje, nes gyventojai neturėjo galimybių išeiti iš išleisti tuos pinigus. Tačiau nebejoju, kad kai karantino priemonės švelnės, tai pasimatys ir vartojimo išlaidose“, – tikina N. Mačiulis.
Geriausias ekonomikos skatinimo planas, anot ekonomisto, yra karantino priemonių švelninimas. Tačiau Lietuva neskuba to daryti, nors yra bene geriausiai susitvarkiusi su koronaviruso pandemija.
„Daugelis ES valstybių, net ir tos, kurios yra daug labiau pažeistos viruso, jau atidarė vaikų darželius, mokyklas iki 5 klasės. Jos turi daug aiškesnį planą, kaip atstatyti vidaus paklausą. (...) Todėl mes galime per ilgai dirbtinai užspausti ekonomiką ir ją laikyti, taip didinant nedarbo lygį“, – per griežtas karantino priemones kritikuoja N. Mačiulis.
Lietuva vėluoja gelbėti verslą
Įmonės „Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas bei PEG iniciatyvinės grupės narys Paulius Kunčinas sako, kad Lietuvą galima girti dėl to, kad su medicinine krize šalis jau baigia susitvarkyti: „Galime drąsiai teigti, kad Lietuva suvaldė epidemiją beveik geriausiai iš visų ES šalių. Reikia pagirti valstybę ir visuomenę už sąmoningumą“, – sako P. Kunčinas.
Vis dėlto, anot ekonomisto, nepaisant pozityvių epidemiologinių žinių, ekonomikos planas turi tam tikrų spragų. Pavyzdžiui, iš 5 mlrd. eurų ekonomikai gelbėti, per praėjusiais 4 savaites turėjo būti išmokėta jau 2,5 mlrd. eurų, tačiau tikrieji skaičiai yra daug mažesni – išmokėta vos 70 mln. eurų.
P. Kunčinas taip pat pažymi, kad ES pranešė, jog ekonomikos skatinimo paketas paskelbtas visų šalių sieks apie 20 proc. nuo Europos Sąjungos BVP. Tiesioginis skatinimas sudarys 7 proc. BVP, o apie 13 proc. bus skirti netiesiogiai. Todėl dabartinis Lietuvoje paskelbtas ekonomikos gelbėjimo planas nublanksta prieš kai kurias šalis.
Pavyzdžiui, bene didžiausią pagalbą visoje ES siūlo Vokietija. „Jos visas paketas sudaro apie 41 proc. nuo šalies BVP. Taip pat jie turi didžiausią tiesioginių išmokų paketą dėl labai gerai veikiančių prastovų kompensavimo mechanizmo“, – sako P. Kunčinas.
Tačiau Lietuva, anot ekonomisto, pagal plano įgyvendinimo paskelbtas priemones atsilieka ir mano, kad susiduriama su standartine krize, todėl kai kurios siūlomos priemonės yra netinkamos. Tačiau susiėmus, vis dar galima įšokti į nuvažiuojantį gelbėjimo traukinį, mano ekonomistas.
