Verslas

2020.05.03 20:53

Karantinas gali atnešti naudos: Mauricas prognozuoja, kad ir po jo daugiau dirbsime iš namų, tai sumažins spūstis, taršą

„Karantinas kai kuriems ūkio sektoriams išeis į naudą“, – LRT TELEVIZIJAI sako vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, ypač naudą pajaus žmonės, kurie pradės dažniau apsipirkti internete, taip taupydami savo ir kitų laiką. Ekonomistas neabejoja, kad lietuviai taip pat puikiai išmoks dirbti namuose, ką Skandinavijos šalių visuomenės daro jau seniai.

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas neabejoja, kad Lietuvos visuomenė iš karantino išeis pasikeitusi ir kitokia. Du kartus į tą pačią upę neįbrisi, sako jis.

Žygimantas Mauricas apie karantino naudą: žmonės pamatys, kad iš namų dirbti galima – net su vaikais ant galvos

Postūmis vyresnei kartai

„Šįkart bus taip pat. Visų pirma, daugelis mūsų išmoks naudotis internetu. Tinkamai. Išmoks ne tik naršyti, bet ir apsipirkti, sutartis tvirtinti, pavedimus atlikti ir panašiai. Netgi išmoks elgtis su elektroniniais vartais, kur šiaip jau velnias koją nusilaužtų!“, – įsitikinęs ekonomistas.

Anot jo,karantino laikotarpis bus labai geras postūmis Lietuvai pasivyti pirmaujančias pasaulio valstybes pagal informacinių technologijų naudojimą.

„Lietuvos visuomenė, nežiūrint mūsų pagyrų, šioje srityje atsilikdavo, – pastebi pašnekovas. – Ypatingai vyresnė karta, kuri nebuvo pratusi naudotis informacinėmis technologijomis, o ir nebuvo tam didelio poreikio – galima buvo nueiti ir fiziškai pabendrauti.“

Žmonės žymiai didesnę dalį pirks internetu. Prie to jau buvo einama, tačiau dabar bus didesnis postūmis.

Fizinis apsipirkimas turi šarmo ir jo tikrai nereikėtų atsisakyti, tvirtina ekonomistas. „Tačiau žmonės tikrai įpras apsipirkti nuotoliniu būdu, – teigia Ž. Mauricas.

Susiformuos nauji apsipirkimo įpročiai

Ekonomistas įsitikinęs, kad mažmeninė prekyba jau niekada nebebus tokia pati kaip prieš epidemiją. „Pokytis bus milžiniškas, – sako jis. – Žmonės žymiai didesnę dalį pirks internetu. Prie to jau buvo einama, tačiau dabar bus didesnis postūmis.“

Pasak jo, visuomenė pamatys, kad apsipirkti internetu nėra jau taip sudėtinga, o atvirkščiai – gana paprasta ir patogu.

Darbas nuotoliniu būdu ar iš namų tikrai įsitvirtins, nes tai jau seniai daro pačios labiausiai pažengusios valstybės.

„Susiformuos nauji apsipirkimo įpročiai. Pirkėjas pamatys, kad galima patogiai formuoti savo pirkinių krepšelį, pasirinkti tiekėjus, o pačias prekes gauti tiesiai į namus arba patogiai pasiimti paštomatuose, – naujai besiformuojantį apsipirkimo įprotį pristato ekonomistas. – Įmonės jau supranta, kad atėjus pandemijai, internetinė prekyba yra vienintelis pardavimų kanalas.“

Anot jo, ilgainiui pačios įmonės gyventojus skatins pirkti nuotoliniu būdu. „Tai bus didžiulis pliusas, nes tai sumažins tiek logistikos išlaidas, tiek ir laiko gaišimą“, – tvirtina Ž. Mauricas.

Darbas iš namų taps norma

Dar svarbiau, kad žmonės išmoks dirbti iš namų arba nuotoliniu būdu, nepaisant dabar kylančių sunkumų.

„Kraštutinumai nėra gerai gyvenime, kas per daug, tas nesveika, tačiau žmonės pamatys, kad tikrai galima dirbti namuose. Netgi su vaikais ant galvos! Galbūt jie bus dažniau darželyje, nei „ant galvos“, tačiau darbas nuotoliniu būdu ar iš namų tikrai įsitvirtins, nes tai jau seniai daro pačios labiausiai pažengusios valstybės.

Skandinavijoje prieš pandemiją vidutiniškai vieną dieną iš penkių žmonės jau dirba iš namų. Tokią statistiką, manau, mes čia (Lietuvoje – LRT.lt) matysime iš karto po pandemijos. Tai taps kaip norma, kuri sumažins ir rytines spūstis, ir oro taršą“, – įsitikinęs ekonomistas.

Ž. Mauricas pripažįsta, kad galimybė dirbti iš namų „turėjo būti padaryta jau seniai, tačiau žmonės yra inertiški ir laikosi tam tikrų madų“. Ekonomistas pateikia Japonijos pavyzdį, kuris nuo skandinaviškojo skiriasi kardinaliai.

„Japonijoje yra susiformavusi išvis tokia ekstremali mada, kad kol vadovas ar direktorius yra darbovietėje, tai visi darbuotojai sėdi biure tol, kol direktorius neišeina. Nepaisant to, kad tas direktorius gal internete naršo dar dvi valandas po darbo. Ir tai yra beprotybė, – vieną iš japonų darbo kultūros bruožų mini ekonomistas. – Dabar tas formatas bus sulaužytas.“

Kelionių verslui piešiamos niūros spalvos

Pašnekovas pastebi, kad įmonės šiuo metu priverstos aktyviau diegti technologijas, kurios leidžia saugiai dirbti iš namų.

„Kai kurios jų anksčiau tokių technologijų neturėdavo, tad ir nebuvo galimybės dirbti iš namų. O dabar tos technologijos privaloma tvarka yra diegiamos – tai ir konferencijų organizavimas, „zoomas“, ir nuotolinė prieiga prie tam tikrų duomenų, ir elektroninio parašo išbujojimas. Visi šitie dalykai liks, jie niekur neprapuls. Taigi mūsų visuomenė bus kitokia“, – sako Ž. Mauricas.

Skandinavijoje vieną dieną iš penkių žmonės jau dirba iš namų. <...> Tokią statistiką, manau, mes čia matysime iškarto po pandemijos. Tai taps kaip norma, kuri sumažins ir rytines spūstis, ir oro taršą.

Ekonomistas sako esantis pozityviai nusiteikęs ir mano, kad tam tikri sektoriai iš netikėtai susidariusios situacijos laimės. Kita vertus, anot jo, kai kuriems ūkio sektoriams bus suduotas smūgis.

„Pavyzdžiui, kelionių sektorius, manau, neatsigaus ilgą laiką, nes žmonės, važiuodami į svečią šalį, netgi egzotinę, pavyzdžiui kažkur į Afriką ar Tailandą, anksčiau žinojo, kad yra labai maža rizika kažkur užstrigti, nebegrįžti, kad gali būti kažkokia tai pandemija. Jei būdavo kokie privalomi skiepai, tai dar pasiskiepydavo, o jei ne – tai „čia viskas bus gerai“. O dabar, kai bent kažkokia rizika egzistuos galvoje, tai bent kurį laiką žmonės bus linkę nerizikuoti ir atsisakyti tokių kelionių“, – nelengvą verslo ateitį kelionių sektoriui prognozuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Plačiau – vaizdo įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius

Žygimantas Mauricas apie karantino naudą: žmonės pamatys, kad iš namų dirbti galima – net su vaikais ant galvos