Verslas

2020.04.28 10:21

Verslas: parama stringa dėl perteklinių reikalavimų

BNS 2020.04.28 10:21

Nepaisant Vyriausybės pažadų ir sprendimų, reali finansinė parama nuo koronaviruso krizės nukentėjusio verslo vis dar nepasiekia, teigia verslininkai ir ekonomistai. Anot jų, paramos lėšos stringa dėl perteklinių reikalavimų ir viduriniosios grandies valdininkų siekio apsidrausti, kad nebūtų apkaltinti išlaidavimu.

„Nors yra deklaruojama parama smulkiam verslui, žiniasklaidoje matome vis daugiau smulkiųjų verslininkų nesėkmės istorijų, girdime apie uždarinėjamus restoranus ir verslų pardavimus. Tai yra labai aiški indikacija, kad paramos mechanizmas neveikia“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak nepriklausomo viešosios politikos analizės centro ESTEP valdybos pirmininko ir Pandemijos ekonomikos grupės nario Klaudijaus Manioko, jau akivaizdu, kad Vyriausybės kovo viduryje skambiai pristatytame ekonomikos gelbėjimo plane buvo per daug deklaracijų ir tuščių pareiškimų.

„Dabar žiūrint į tą vadinamąjį 5 mlrd. eurų planą matosi, kad jame tikrų pinigų yra geriausiu atveju 10 procentų. Visa kita yra tai, kas buvo ir taip planuojama prieš krizę arba galėtų skolinti komerciniai bankai, kurie, tiesa, neskolina“, – BNS teigė K. Maniokas.

Jis pabrėžė, kad įvairius paramos ribojimus bandoma motyvuoti Europos Sąjungos (ES) reikalavimais, nors tai nėra visiška tiesa.

„Iš tiesų yra valstybės pagalbos reglamentas, kalbantis apie sunkumų turinčias įmones, tai tikrai yra Europos Sąjungos reikalavimas. Dar yra neremtinų veiklų sąrašas, sakyčiau, gana trumpas, ir tai faktiškai yra viskas. Visi kiti reikalavimai dėl darbuotojų išlaikymo, apribojimai dėl dokumentų, kreditingumo ir panašiai yra lietuviški“, – tvirtino K. Maniokas.

V. Sutkaus teigimu, argumentai dėl paramos skirstymą neva varžančių ES apribojimų yra valdininkų persidraudimas.

„Panašu, kad Lietuvos valdininkų vidurinė grandis laikosi paprastos buhalterio logikos „ko neišleidai, tą sutaupei“. Toks mentalitetas labai paplitęs, todėl atsiranda visokių sąlygų, apribojimų. Pavyzdžiui, mes susidūrėme su įdomiu fenomenu, kai norėdamos atidėti mokesčius „Sodrai“ didesnės įmonės, turinčios daugiau darbuotojų, turi įkeisti turtą“, – aiškino V. Sutkus.

„Tai yra sunkiai suvokiama, nes pagrindinis tikslas yra išsaugoti darbo vietas, o „Sodros“ mokesčiai yra mokami nuo darbuotojų. Ir jei tu turi daugiau darbuotojų, tau apribojamos galimybės pasinaudoti šia parama, nes tu turi įkeisti turtą“, – pridūrė jis.

K. Maniokas pažymėjo, kad krizės akivaizdoje trūksta tiek pasitikėjimo verslu, tiek suinteresuotų pusių dialogo.

„Atrodo, kad pas mus nesuprantama, jog tai yra ne verslo, o darbo vietų gelbėjimas. Kad labiausiai nukentės ne verslų savininkai, o tie, kurie dabar turi, bet praras darbo vietas. (...) Labai trūksta sistemingo ir produktyvaus dialogo. Buvo tas pageidavimų koncertas, surinkta šimtai įvairiausių pasiūlymų, bet realaus noro kažką sukurti bendra nėra“, – sakė K. Maniokas.

Jo teigimu, pasirinkti nelabai tinkami sprendimai masinę paramą teikti per tam nepritaikytas institucijas ir numatant labai daug saugiklių.

„Ir dabar, manau, dar nevėlu tuos saugiklius sumažinti iki minimumo, iš esmės dalinti paramą tik savanoriškai užpildžius tam tikrą deklaraciją, su galimybe, kad tave gali patikrinti vėliau. Taip užtikrinant paramos masiškumą, kurio kartu su tam tikru automatizmu dabar labiausiai trūksta“, – pabrėžė K. Maniokas.

Pasak V. Sutkaus, praėjusią savaitę sumažinti reikalavimai paramai gauti yra teigiamas žingsnis.

„Išplečiamas potencialių paramos gavėjų ratas, tai yra gera ir teisinga iniciatyva, tačiau šiuo metu yra labai svarbu, kad ta parama pasiektų įmones. Kai tai nevyksta, įmonės praranda tikėjimą Vyriausybe ir imasi paprastų metodų – mažinti darbuotojų skaičių, atsisakyti dalies verslų“, – aiškino V. Sutkus.

Anot jo, taip pat reikėtų galvoti ir apie dabartinių priemonių apimties išplėtimą, nors šiuo metu tai gal ir neatrodo labai aktualu.

„Tų žadėtų 5 mlrd. eurų toli gražu nesimato, pinigų yra labai nedaug – pavyzdžiui, verslo likvidumui numatyta tik 500 mln. eurų. Aš turiu vilties, kad paramos skirstymas įsibėgės, o pralaužus ledus gali paaiškėti, kad pinigų yra per mažai. Tada vėl reikės iš naujo peržiūrėti visas programas“, – sakė V. Sutkus.

Jis pabrėžė, kad stringant paramai gali būti per vėlu padėti smulkiam bei į plėtrą orientuotam verslui.

„Nemaža dalis mūsų ekonomikos buvo orientuota į inovacijas ir plėtrą, šis verslas optimistiškai žiūrėdamas į ateitį kūrė naujas vietas, yra pasiėmęs kreditų veiklai plėtoti. Toks verslas neturi perteklinio lašinių sluoksnio, pas mus iki šiol kaip tik buvo skatinamas efektyvus resursų panaudojimas plėtrai“, – teigė V. Sutkus.

Anot jo, konkurencinėje kovoje laimi ne storas ir didelis, o greitas ir inovatyvus.

„Tuo metu pas mus tokias įmones norima nurašyti, tarytum su jomis būtų kažkas netvarkoje. Tai būtų didelė klaida, ji turėtų neigiamos įtakos mūsų įmonių konkurencingumui lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių įmonėmis, kurios bus gavusios paramą, išlaikiusios optimizmą ir orientuotos į plėtrą. Tuo metu mes būsime orientuoti į išgyvenimą“, – tvirtino V. Sutkus.