Verslas

2020.04.27 22:13

Verslas – apie valdžios tam tikrus sprendimus ir karantino švelninimą: kai pradedi gilintis, niekuo negali pasinaudoti

Besibaigianti 46-oji karantino diena žymi dar vieną mažą žingsnį normalaus gyvenimo link. Draudimai švelnėja su tam tikrais ribojimais. Darbą leista pradėti lauko kavinėms, grožio salonams, kultūros ir laisvalaikio įstaigoms. Kodėl, atrodytų, gražus valdžios dovanojamas deguonies balionėlis verslo nedžiugina?

Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Rasa Tapinienė kalbėjosi su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidente Evalda Šiškauskiene bei Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininke Dalia Matukiene.

Dienos tema. Valdžios dovanojamas „deguonies balionėlis“ nedžiugina: verslininkams svyra rankos

- Vilniaus savivaldybei nusprendus viešąsias erdves padovanoti lauko kavinėms, jau atsirado susirūpinusių ir pėsčiaisiais. Sako, kad tėvai su mažais vaikais ir neįgalieji su vežimėliais, gali būti, sunkiau pravažiuos. Ar yra svarstoma atsižvelgti į jų prašymus riboti automobilių eismą senamiestyje ir kitose miesto dalyse?

R. Šimašius: Visų pirma norėčiau pasidžiaugti, kad iniciatyva, paskelbta penktadienį, susilaukė labai daug dėmesio: turime daug kreipimųsi dėl lauko kavinių. Noriu patikslinti, kodėl būtent tokios priemonės buvo priimtos. Puikiai suprantame, ką ir matome dabar, populiariausios vietos yra centras ir senamiestis.

Senamiestyje ypač siauri šaligatviai, daug įvairių apribojimų, juo labiau karantino taisyklės įpareigoja ne mažiau kaip 2 metrų atstumą tarp dviejų sėdinčių asmenų prie skirtingų stalelių, todėl yra kavinių, kurios tiesiog neturi vietos. Be tų kavinių, kurios gali palikti pėstiesiems praėjimą, paskelbėme, kad dovanojame ir kitas erdves, kur paprastai nebūdavo lauko kavinių. Tarkim, J. Basanavičiaus aikštė, Vokiečių gatvė ir kitos vietos, kur galėtų atsirasti lauko kavinės. Iš tiesų sulaukėme labai daug prašymų, apie 1 000 stalelių prašoma šiandien, galbūt daugiau. Tai labai dideli skaičiai, palyginti su visais kitais buvusiais sezonais.

Tikrai tuos dalykus spręsime, kad visi išsitektų Vilniaus mieste, bet faktas, kad reikia paprašyti visų supratingumo, kantrybės, atidumo vieno kitam. Svarstysime daugiau žingsnių, įskaitant ir judėjimo pakeitimus, nes ši vasara bus kitokia. Galbūt yra gera proga realizuoti judėjimo pakitimus, kurie kai kuriais atvejais yra gerokai pribrendę: daugiau pėsčiųjų zonų ir erdvių būtent pėstiesiems vaikščioti senamiestyje.

- Verslas į šituos draudimo švelninimus žiūri gana atsargiai, su tokiu atsargiu optimizmu. Piktesnis lietuvis pasakytų: valdžia ir savivaldybė, tai jiems oras netinka. Kokie iš tikrųjų yra trukdžiai ir baimės, kas trukdo pradėti tas veiklas?

E. Šiskauskienė: Kartais mums bloga į save žiūrėti, nes, atrodo, viskas blogai, bet iš tiesų tikrai labai nedaug to gero. Tikrai ačiū, mere, nes jūsų pasiūlymas atiduoti miesto erdves buvo kaip gaivaus oro gurkšnis. Labai ačiū. Žinote, verslas labai atsargiai žiūri, nes orų prognozės šią savaitę – 3 dienos lietaus, paskui apie 10–12 laipsnių. Išduotas leidimas yra gerai, puiku, kad judėjimas prasidėjo ir nuotaika po truputį kyla, tačiau verslas žiūri labai atsargiai, nes reikia atšaukti darbuotojus iš prastovų ir mokėti atlyginimus, o jeigu lis ir žmogus negali įeiti į vidų?

Visi žiūri, kad būtų ekonominė logika, nes jeigu apyvartos bus mažesnės negu atlyginimai, tai anokia čia nauda tiems restoranams. Mes kažkaip žiūrim su pavydu į estus ir latvius, kurie iš viso nebuvo užsidarę restoranų, ir laukiame antro žingsnio, kad leistų ir viduje. Labai padėjo tas savivaldybės sprendimas, nes kaip bematuotume, gal net per daug Sveikatos apsaugos ministerija reikalauja: nuo namo metras, jeigu gyvenamasis, nuo šaligatvio 2,2 metro, tarp staliukų 2 metrai – realiai išeina labai mažai tos vietos.

Sprendimas atiduoti miesto erdves tikrai labai smagus ir patiems žmonėms bus geresnė nuotaika, kai gali tos kavytės išgerti, su draugais susitikti – ta nuotaika iš tiesų gerėja.

- Ar Vyriausybė ir kas nors iš valdžios tarėsi su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, ko jam reikia šituo antruoju švelninimo etapu?

D. Matukienė: Sakyčiau, labai silpnai tarėsi. Šiandien kalbėjome ir labai tikėjomės, kad bus jau penktadienį patvirtinta Kaimo plėtros programa, kuri leis naujoms įmonėms arba norintiems pradėti verslą gauti tam tikras lėšas. Kai sužinojau, kad visa tai kol kas neleista, rankos nusvyra ir galvoju, gal tada tikrai nusiplaunu rankas ir daugiau niekada nieko nesiūlau. Šitai valdžiai nerūpi 100 tūkst. labai mažų. mažų ir vidutinių įmonių. Graudu ir skaudu klausytis. Kai kurie žmonės galbūt iš Vyriausybės nesupranta, kas iš tikrųjų Lietuvoje dedasi.

- Teisingai suprantu, kad valdžia Vyriausybės sprendimus priima dėl sprendimų, kurie bent jau tokie, kokie yra dabar, verslui nereikalingi ir nenaudingi?

E. Šiskauskienė: Labai nedaug yra naudingo. Atrodo, priima sprendimą, apsidžiaugia visi ir dėl nuomos, ir dėl paskolų, ir dėl palūkanų dengimo, bet kai pradedi gilintis, niekuo negali pasinaudoti. Kalbame su Ekonomikos ministerija, nes realiai pagalba, tarkim, yra subsidija nuomai arba paskolai. Jeigu neturi paskolų arba nuomos, tai pagalbos tau yra 0.

Sakėme Vyriausybėje ir Seime, kad duotų, kaip kitos šalys, subsidiją, lygią vieno mėnesio praeitų metų apyvartai, tai verslas galėtų atlyginimus darbuotojams susimokėti, komunalinius, kurių mokėjimai pradės tuoj buksuoti. Nors kokį gestą, nes jau restoranai apsidžiaugė dėl tos nuomos, paaiškėjo, kad daug mažų restoranų vienijantis tinklas pagal darbuotojų skaičių patenka į didelės įmonės statusą ir negali jokia priemone pasinaudoti.

Daug tokių dalykų, kur jau nudžiungi – ir vėl nieko gero, kad realiai būtų verslui nors kokia subsidija, tikrai nejaučiame. Dabar labai norėtumėme liberalizuoti darbo sutartis, kad būtų galima mokėti valandinį atlyginimą pagal faktinį išdirbį, kai išsikvieti žmogų, kada reikia, valandai ar kelioms, bet profsąjungos nelabai patenkintos. Nebebus gyvenimas toks, kaip buvo, reikėtų pokyčių.

- Vilniaus savivaldybės sprendimas buvo sveikintinas, tikrai gana džiugiai sutiktas ir socialiniuose tinkluose. Yra skaičiavimai, kiek miestas neteks, kad visą sezoną lauko kavinės, maisto furgonėliai stovės nemokamai, ir kiek išloš?

R. Šimašius: Skaičiavimai yra. Jeigu skaičiuosime lauko kavines prie stacionarių kavinių, tai suma nėra milžiniška – apie 50 tūkst. eurų. Jeigu kalbėsime apie kitas, atitolusias nuo stacionarių vietų, bus gerokai didesnė suma. Bet vis tiek tai nėra radikali suma ir noriu pabrėžti, kad čia yra klausimas ne apie pinigų sumą, bet paties sprendimo pobūdį ir reikalingumą.

Esmė – viešųjų erdvių išnaudojimas tinkamu būdu. Čia esminis dalykas. Noriu pabrėžti, kad ir kiti sprendimai buvo priimti, tie patys maisto furgonai pašalinant daugiau biurokratijos ir kitus dalykus. Yra pradėtas talonai.lt projektas, pagal kurį žmonės gali savo mėgstamoje vietoje iš anksto susimokėti už būsimas paslaugas, kurias gaus po karantino. Manau, čia irgi labai svarbu klientams parodyti savo lojalumą, kad padedu dėl likvidumo tai įmonei, o kartu verslininkams yra svarbūs ne tik tie papildomi eurai, gauti būtent šiandien, bet tai yra ir tam tikra moralinė sąsaja tarp kliento ir verslininko. Klientas sako: labai noriu, kad atsidarytum po to.

O verslininkui tai rimtas signalas, kad verta stengtis, investuoti, kad po karantino būtų atsidaroma. Šiame projekte turime per 160 dalyvaujančių įmonių ir nupirktų talonų, kurių vertė beveik 10 tūkst. eurų, ryt bus gerokai daugiau, net neabejoju. Savotiškai ir Vilniaus savivaldybė prie to prisidėjo: šiandien sveikindami medikus kiekvienam padovanojome po 25 eurų vertės kortelę, kurią bus galima panaudoti ne tik viešojo maitinimo įstaigose, bet ir kultūrinėms paslaugoms.

- Vilniaus savivaldybė pažadėjo nesikabinėti prie baldų, leisti statyti skėčius ten, kur jų nebuvo, išduoti leidimus labai greitai be biurokratijos. Jeigu šitos sąlygos tinka karantino sąlygomis, ar jos liks ir normaliam gyvenimui?

R. Šimašius: Dalis dalykų, kuriuos taikome šiomis sąlygomis, aišku, tiks ir normaliam gyvenimui. Tie patys maisto furgonėliai, leidimų išdavimas nebūtinai šioje srityje. Pozityviai vertinu įvairių statybinių projektų aptarimus su visuomene per „Zoom“ ir kitas platformas, matome, kad tai vyksta net konstruktyviau, sulaukėme daugiau pastabų, jos labai dalykiškos. Tikrai labai norėtųsi tuos dalykus tęsti, bent jau mes pasirengę tęsti. Kai kuriais atvejais reikia iš nacionalinės valdžios patvirtinimo, kad ne tik karantino sąlygomis būtų galima įvairias inovacijas pritaikyti. Bet inovacijos turi tęstis ir toliau, kai kurios ta pačia forma kaip dabar, kai kurios truputėlį sugrįžtant į normalesnį, stabilesnį režimą.

- Ką pasakytumėte tiems, kurie nerimauja, kad šios sušvelnintos priemonės lems antrą bangą, kuri privers dar ilgesniam laikui užsidaryti? Ko reikia, kad taip nenutiktų?

E. Šiskauskienė: Reikia socialinio atsakingumo. Manau, žmonės tikrai yra sąmoningi, visi ateina su pirštinėmis, su kaukėmis, nusiima ir išgeria kavytės, atstumai teisingi. Žmonės patys puikiai supranta: niekas daugiau neapsaugos kaip patys save, o bendravimas, depresijų nebuvimas ir šypsena draugo veide – pati geriausia priemonė.

D. Matukienė: Linkėčiau visiems tokio bendrystės jausmo. Meras kalbėjo, kad galbūt kai kas pasikeis, bus kitaip, tai linkėčiau, kad niekas nesikeistų ir liktų tos pačios būtiniausios reikalingos priemonės, o visa kita reikėtų atlaisvinti ir leisti verslui pasijausti reikšmingam ir reikalingam. Tada tie keli mėnesiai, per kuriuos tikriausiai nebus uždirbtas joks pelnas, tiesiog bus išgyventi. Linkėčiau visiems tiesiog išgyventi.

R. Šimašius: Jūsų klausimas buvo, ar tai nepakenks saugumui ir sveikatai. Tai tikrai svarbu neužmiršti, kad sveikata yra pirmoje vietoje. Kad neturime tragiškos situacijos šiandien Lietuvoje, yra dėl tų priemonių, kurios buvo diegiamos nuo pat pradžių, pirmiausia elementarios higienos priemonės: plauti rankas, vėdinti patalpas, sveikinimosi kultūrą, deja, pakeisti, fizinės distancijos laikytis. Šiandien iš tikrųjų galiu didžiuotis, kad kaip pilietinė visuomenė esame labai atsakingi, susitelkę ir manau, kad galime daug daugiau pasitikėti žmonėmis, negu kartais mums patiems atrodo. Taikome tas priemones normaliai ir čia grėsmės tikrai nėra: labai atsargūs, protingi sprendimai yra priimti, juos reikia išnaudoti – turime 3 kino teatrus po atviru dangumi, lauko kavinės ir kiti dalykai gali veikti, jei su galva yra veikiama.