Verslas

2020.05.04 05:30

Karantino įkarštyje Seimui parūpo metro: mistiškai užregistruotas projektas tapo skandalu, kreiptasi net į prokuratūrą

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.05.04 05:30

Beveik trečdalis Seimo narių išreiškė norą Vilniuje pradėti metro statybos projektą. Kaip aiškėja, projektas Seime užregistruotas per klaidą, o dėl to kreiptasi į Generalinę prokuratūrą. Nepaisant to, parlamentarai projektui pritartų. Tačiau ekonomistai ir ekspertai vieningi – pastačius metro Vilniuje, jame skambėtų tik aidas, o ne žmonių balsai. 

Daugelį metų Vilniuje buvo kalbama apie galimybę mieste pradėti metro projektą. Pirmieji žingsniai žengti dar 2018 metų gale priėmus Lietuvos Respublikos metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Kitą žingsnį balandžio pradžioje žengė Seimas.

Balandžio 2 d. Seime įregistruotas teisės akto projektas dėl Vilniaus metropoliteno projekto. Daugiau nei 40 Seimų narių (tiesa, vėliau jų skaičius sumažėjo iki 33) siūlo Seimui pripažinti Vilniaus metropoliteno projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Be to, siūloma Vyriausybei pradėti projekto įgyvendinimą.

Nutarimo projekte rašoma, kad pastačius metro padidėtų Vilniaus prestižas, padaugėtų turistų. Metro taip pat padėtų užtikrinti Vilniaus gyventojų civilinę saugą Astravo atominės elektrinės incidento atveju, mažintų ekonominius nuostolius, kurie yra patiriami dėl transporto spūsčių.

Dalis LRT.lt kalbintų Seimo narių sutinka, kad užregistruoti tokį projektą karantino metu – ne pats geriausias sumanymas, tačiau tikina, kad apie metro Vilniuje kalbėti reikia.

Vis dėlto didžiausia staigmena – jog projektas Seime buvo užregistruotas per klaidą. Kaip teigia Seimo narys Mindaugas Puidokas, kažkas, prisistatęs jo patarėjo vardu, paskambino į Seimo posėdžių sekretoriatą ir užregistravo projektą.

Projektą užregistravo nežinomas asmuo

LRT.lt susisiekus su M. Puidoku, jis teigė, kad nežinomas asmuo, prisistatęs jo patarėju, Seime užregistravo nutarimo projektą.

„Tai yra labai nejuokinga situacija, jeigu gali kažkoks asmuo, prisistatęs nuo kito parlamento nario, užregistruoti projektą, tai gali valstybėje labai daug negerų dalykų atsitikti“, – teigia M. Puidokas.

Seimo narys teigia, kad jam pavyko išsiaiškinti, jog 2020 m. balandžio 2 d. telefonu Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojai paskambino vyras, jis prisistatė esantis M. Puidoko padėjėjas Seime, nurodė Liutuko pavardę ir informavo darbuotoją, kad, atsižvelgiant į karantiną ir tai, kad darbas vyksta nuotoliniu būdu, elektroniniu paštu atsiųs Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus metropoliteno projekto“ projektą, o kai baigsis karantinas, registruoti atneš originalą. Taip ir buvo užregistruotas projektas.

M. Puidokas tikina, kad parašai dėl Vilniaus metropoliteno projekto Vilniuje iš tikrųjų buvo renkami, o tai darė Seimo nario Rimanto Dagio padėjėjas Romualdas Liutkus, tačiau visa tai vyko dar 2019 metų gruodžio mėnesį.

Kodėl kažkas nusprendė prisidengdamas M. Puidoko padėjėju užregistruoti projektą, parlamentaras nenutuokia, tačiau svarsto, kad taip galbūt buvo bandoma jį apšmeižti: „Kodėl tai buvo padaryta, aš tikrai neįsivaizduoju. Ar sukelti ažiotažą, ar pakenkti Seimo narių reputacijai, nes joks blaiviai mąstantis žmogus nesumąstytų koronaviruso ir krizės sąlygomis, kada ekonomika išgyvena sudėtingą situaciją, užregistruoti metro projektą“, – sako M. Puidokas.

Dėl minimo įvykio jis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo bei neteisėto dokumento panaudojimo. Taip pat atlikti tyrimą, kas galėjo taip pasielgti.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė LRT.lt patvirtino, kad parlamentaro kreipimasis gautas, tačiau sprendimas dar nėra priimtas.

Vilniaus miesto savivaldybei metro nereikia

Vilniaus miesto savivaldybės paklausėme, ar Vilnius pritartų metro projekto įgyvendinimui, miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigia, kad savivaldybės taryba Bendrajame miesto plane yra numačiusi greitojo viešojo transporto trasas, kurios turi visas galimybes ateityje tapti ir metro trasomis, kai bus pasiektas atitinkamas keleivių srautas.

Tačiau šiuo metu, anot M. Pakalnio, svarstyti apie metro Vilniuje neverta, kadangi Vilnius dėl savo išskaidytos užstatymo struktūros yra tokiai galingai transporto rūšiai labai nepalankus miestas.

„Apie metro įrengimą galima būtų pradėti galvoti, jeigu prognozuojami keleivių srautai pasiektų bent apie 15 000 keleivių per valandą. Šiuo metu vienoje Žaliojo tilto stotelėje turime apie 5 000. Skaičiai pasako viską. Kad galvotume apie metro, turime apie viešojo transporto linijas atsakingai ir įnirtingai apie 10–15 metų siekti miesto funkcijų ir gyventojų koncentracijos, o tada pirmiausia padaryti BRT (angl. bus rapid transit), o vėliau galima galvoti ir apie bėginį transportą“, – sako M. Pakalnis.

Vyriausiasis miesto architektas pasakoja, kad šiuo metu keleivių srautas Vilniuje per mažas bent 5 kartus, todėl, Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus imtis projekto, investuotojui tektų kompensuoti lėšas dėl per mažo keleivių skaičiaus: „Tačiau tokio nerealaus dydžio kompensacijos ilgam sužlugdytų miesto investicijas į kitus svarbius projektus – viešųjų erdvių atnaujinimą, socialinės infrastruktūros statybą ir elementarių kasdieninių miesto poreikių tenkinimą“, – tikina vyriausiasis Vilniaus architektas M. Pakalnis.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius nekomentuoja, ar Vilniui reikia metro, jis tikina, kad apie tai bus galima pradėti kalbėti pasibaigus koronaviruso krizei.

„Vilniaus metro“ vadovas tikina: investuotojai padarytų viską už savo pinigus

Viešosios įstaigos „Vilniaus metro“ vadovas Juozas Zykus pasakoja, kad metro Vilniui yra reikalingas, o projektą galėtų įgyvendinti užsienio investuotojai, jie sutiktų metro statyti už savo lėšas. „Kai kurie investuotojai netgi nenori, kad valstybė prie projekto prisidėtų savo lėšomis, nes valstybė prisidėtų kokiais 5–10 proc., tačiau kištųsi, tarsi turėdama pagrindinį akcijų paketą“, – sako J. Zykus.

Jis teigia, kad yra bendravęs su „Riverside“ investiciniu fondu, kuris neva sutiktų investuoti ir pirmąją metro Vilniuje atkarpą pastatyti už savo lėšas. Anot jo, yra ir trys Kinijos kompanijos, kurios norėtų Vilniuje statyti metro, tačiau statybos darbus jos norėtų vykdyti su darbininkais iš Kinijos.

J. Zyko teigimu, pirmoji metro atkarpa galėtų būti nuo Pilaitės iki Gedimino kalno. Jos ilgis siektų apie 8 kilometrus, statybos darbai truktų apie 4 metus, o kaina siektų apie 500 mln. eurų.

Vilnius nėra per mažas, kad būtų galima įgyvendinti metro projektą, įsitikinęs J. Zykas. Anot jo, Lietuvoje vyrauja iš sovietmečio atkeliavęs mąstymas, kada buvo galvojama, kad metro gali būti tik tuose miestuose, kurie turi bent 1 mln. gyventojų. Tačiau Europoje yra apie 30 miestų, kurie pradėjo statyti metropolitenus būdami daug mažesni už Vilnių.

J. Zykas taip pat mano, kad šiuo metu, pasauliui žengiant į krizės laikotarpį, svarbu skatinti infrastruktūrinius projektus. Pavyzdžiui, Vokietija kitiems metams geležinkelių sistemų plėtrai ir rekonstrukcijai skiria dvigubai daugiau lėšų nei iki krizės. Anglija planuoja už 120 milijardų statyti greitojo geležinkelio 370 km/val. liniją, ja Londoną sujungs su periferiniais miestais. Todėl, anot J. Ziko, ir Lietuva turėtų eiti panašiu keliu.

Metro pagerintų Vilniaus įvaizdį

LRT.lt pakalbino 3 Seimo narius, kurie pasirašė dokumentą dėl siūlymo Vyriausybei imtis Vilniaus metropoliteno projekto įgyvendinimo.

Parlamentaras Algirdas Butkevičius pabrėžia, kad šiuo metu reikia laukti Vyriausybės pritarimo projektui, tuomet Vilniaus miesto savivaldybės pozicijos ir visuomenės apklausos. Kol kas, anot A. Butkevičiaus, tai tik idėja, o jeigu jai būtų pritarta, metro projektą turėtų įgyvendinti investuotojai.

„Jeigu Vyriausybės pozicija būtų neigiama, tai tokiam projektui niekas nepritars. Toks buvo susitarimas tarp Seimo narių. Tačiau jeigu tam būtų pritarta ir atsirastų investuotojas, kuris pasiryžtų tokį projektą įgyvendinti, tai galima sakyti, kad ekonomikai tai galėtų būti paspirtis. Ir dėl darbo vietų sukūrimo, investicijų pritraukimo, kapitalo grąžos per mokesčius, kadangi per tokius projektus į valstybės biudžetą nuo projekto vertės grįžta apie 30–32 proc. atgal į biudžetą“, – sako A. Butkevičius.

„Valstietis“ Dainius Kepenis teigia taip pat palaikantis metro projektą bei mano, kad jis padėtų sumažinti kamščius Vilniuje. Vis dėlto, anot parlamentaro, projekto registravimui pasirinktas laikas nėra tinkamas.

„Galbūt ne laiku projektas užregistruotas, reikėtų patogesnės progos ieškoti. Prie šito reikalo fiziškai neprisidėjau, nors parašo neatšaukiu. Projektas yra svarbus, bet dar ne šiandien. Reiktų mėnesį, kitą palaukti, kad aplinkybės būtų ramesnės“, – įsitikinęs Seimo narys.

Projektą pasirašęs liberalas Eugenijus Gentvilas pažymi, kad apie metro Vilniuje kalbama jau 18 metų, todėl dabartinis bandymas pastūmėti jo įgyvendinimą – ne išimtis.

E. Gentvilas pripažįsta, kad projektas užregistruotas netinkamu metu, nors Seime jis aptarinėtas dar vasario mėnesį. Politikas taip pat pažymi, kad Vilnius savarankiškai negalėtų įgyvendinti tokio masto projekto, todėl turėtų prisidėti ir valstybė.

„Jei norime, kad Lietuva atrodytų moderni, tai metro galėtų būti modernybės ženklas. Tačiau vienam Vilniaus miestui tai galėtų būti finansiškai sunkiai įveikiama situacija. Visgi, paskelbus Metropoliteno projektą valstybinės svarbos objektu, atsirastų papildomų valstybės finansavimo galimybių ir ES lėšų pritraukimo galimybių.

Paskelbus tai valstybinės svarbos objektu ir procedūras galima nustatyti paprastesnes, kadangi Vilniuje metro statyba būtų sudėtinga ne tiek techniškai ar finansiškai, kiek procedūriškai. Tai yra visokie statybų, kultūros paveldo, vertybių reglamentai ir t. t. Siekiant supaprastinti tas būsimas statybas yra 2 variantai: galima palikti viską Vilniaus rankose ir tegul Vilnius kapanojasi, tačiau yra ir kita galimybė, kad Vilnius kartu su Vyriausybe imasi šito projekto kartu“, – mano E. Gentvilas.

Ekonomistų nuomonė vieninga: metro Vilniuje nereikia

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT.lt sako, kad metro projektas Vilniuje – nerealus.

„Vilnius yra labai platus miestas, todėl nėra didelių srautų, o jeigu ir yra, tai rytinėje ir vakarinėje miesto dalyje. Taip pat, turint dabartines technologijas – išmanų eismo valdymą, automobilių dalijimosi platformas, paspirtukus, dviračius, tai manau, kad, pasitelkus šias priemones, metro bus galima aplenkti. Todėl metro yra visiškai beprasmis, nebent 2 val. per dieną, kada žmonės juda į darbą ar iš jo. Tačiau savaitgaliais, ko gero, metro stotelėse aidas skambėtų“, – sako Ž. Mauricas.

Anot jo, metro yra praeities technologija, kuri yra reikalinga tik labai dideliems miestams. Vietoje metro Ž. Mauricas siūlo išnaudoti traukinių potencialą. „Galėtų būti labiau išnaudojamos geležinkelio transporto galimybės. Juk turime ir Naująją Vilnią, Panerius, yra traukinys ir į oro uostą, tačiau žmonių srautai ten tikrai nėra dideli“, – pastebi ekonomistas.

Ž. Mauricas taip pat prognozuoja, kad ateityje darbas iš namų tik populiarės, o darbo valandos bus lankstesnės, todėl eismo spūstys turėtų būti mažesnės. Ekonomistas siūlo atkreipti dėmesį ir į tai, kad eismo spūstys Vilniuje susidaro dėl to, kad reikia vaikus vežti į mokyklas arba darželius, tačiau praktika rodo, kad šeimos metro naudojasi retai.

Savo ruožtu banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat kritikuoja tokią iniciatyvą ir teigia, kad visų pirma reikia kaštų ir naudos analizės, kuri ir parodytų, ar sostinei reikia metro.

N. Mačiulis pažymi, kad žiūrint į tai, kokio dydžio miestai pasaulyje turi metro, kyla abejonių, ar tokia transporto rūšis galėtų egzistuoti ir Vilniuje.

„Reikėtų bent minimalios galimybių studijos, kuri atskleistų tokio projekto realistiškumą ir jo poreikį. Jeigu tokia analizė būtų objektyvi, manau, kad paaiškėtų, jog tokio projekto nauda yra labai abejotina. Šiuo atveju viskas daroma ne nuo to galo. Negali pripažinti valstybinės svarbos objektu to, kas neaišku, ar reikalinga Vilniui“, – sako N. Mačiulis.