Verslas

2020.04.27 17:52

Karantino iššūkiai pastūmėjo verslą ieškoti sprendimų dėl darbuotojų emocinės sveikatos

LRT.lt 2020.04.27 17:52

Kadangi daugelis šalies įmonių pačios susiduria su iki šiol neregėtais pandemijos ir įvesto karantino keliamais iššūkiais, kai kurios nusprendė skirti didesnį dėmesį ne tik fizinei darbuotojų saugai, bet ir jų emocinei sveikatai.

Pasak psichologų, žaibiški gyvenimo pokyčiai drauge su koronaviruso keliamu pavojumi, suvaržymais ir visuomenę apėmusiu nerimu dėl ateities sukelia milžinišką įtampą ir stresą. Tai suvokia ir verslas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo psichologinių konsultacijų, seminarų darbuotojams ir vadovams iki specialaus darbo grafiko, draudimo paslaugų ar maisto papildų darbuotojų imunitetui stiprinti – verslo taikomų priemonių arsenalas yra gana platus.

Sekina išsitrynusios ribos

Įmonių darbuotojus ir vadovus konsultuojanti psichologė-psichoterapeutė, viešosios įstaigos „Kitokie projektai“ partnerė Raminta Aleliūnaitė-Kliokmanė teigia, kad organizacijų ir žmonių dėmesys emocinei gerovei ir psichikos sveikatai nuosekliai augo dar iki pandemijos. Anot specialistės, tampa įprasta kalbėtis apie emocijas, kokią įtaką jos turi produktyvumui. Šiuo metu dėmesys emocijoms itin svarbus.

„Pandemijos keliama grėsmė, neaiški ateitis, staigūs pokyčiai įvedus karantiną, atsiradusi fizinė atskirtis tarp žmonių – šios ir kitos aplinkybės kelia daugybę iššūkių ir įtampos. Kalbėdami su darbuotojais ir juos konsultuodami sulaukiame pačių įvairiausių klausimų: reikia pagalbos įveikti kilusį nerimą, šnekamės ir apie santykių su kolegomis ir vadovais, šeimos nariais keliamus iššūkius“, – pasakoja pašnekovė.

Dažna tokių pokalbių tema – ir darbo krūvis. R. Aleliūnaitės-Kliokmanės konsultuojami darbuotojai skundžiasi, kad laiko sau ir poilsiui liko gerokai mažiau.

„Vienas labiausiai varginančių dalykų gyvenimui persikėlus į namus ir elektroninę erdvę yra nunykusios ribos tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo. Iki pandemijos buvome pratę, kad uždarius darbovietės duris viena dienos dalis baigiasi ir prasideda kita. Dabar darbo valandos, o neretai ir dienos tapo vis mažiau apibrėžtos. Prie tokio režimo nepratusiems žmonėms tai gali kelti įtampą ir nuovargį“, – pastebi specialistė.

Dar vienas sunkumas – vienas kitą lydintys nuotoliniai susitikimai ir pasitarimai. Psichologė primena, kad tarp susirinkimų rekomenduojama daryti bent 15 min. pertraukas, nepulti tiesiai iš vieno pokalbio į kitą, nes tuomet produktyvumas ir gebėjimas priimti, įsisavinti informaciją ir darbo efektyvumas mažėja.

„Gerai, jei galime vienu metu užsiimti vienu darbu, tačiau dirbdami iš namų su vaikais ir artimaisiais, daugelis darbuotojų negali visiškai susitelkti tik į darbą, turi skirti dėmesio ir šeimai. Ne vienu moksliniu tyrimu įrodyta, kad vadinamasis „multitaskingas“, šokinėjimas nuo vienos užduoties prie kitos, vargina ir mažina produktyvumą, o tai tampa dar vienu įtampos šaltiniu dirbantiems nuotoliniu būdu“, – teigia R. Aleliūnaitė-Kliokmanė.

Teikia emocinę paramą nuotoliniu būdu

Atsižvelgdama į kylančius sunkumus ne viena Lietuvoje veikianti įmonė pradėjo organizuoti emocinės pagalbos teikimą darbuotojams. Pavyzdžiui, SEB banko ir Vilniuje įsikūrusio SEB grupės paslaugų centro „SEB Global Services“ darbuotojus nuotoliniu būdu konsultuoja psichologai-psichoterapeutai.

„Emocinė parama būtina ir darbuotojams, ir vadovams, ypač vidurinės grandies, kurie didesnėse organizacijose tiesiogiai bendrauja su padalinių komandomis, jaučia ir „sugeria“ žmonių nuotaikas. Vadovams tenka dvigubas iššūkis: rūpintis ir sklandžia padalinio veikla, ir kolegomis. Be to, ir patiems kyla tų pačių sunkumų, kaip ir kiekvienam gyventojui šiuo metu. Taigi lengva nėra, juolab, kad visi mes su tokia krize susiduriame pirmą kartą“, – komentuoja „SEB Global Services“ vadovė Rūta Jasiulionienė.

Darbuotojams teikiama informacija apie emocinę pagalbą, organizuojami specialūs seminarai, kuriuose vadovai mokosi puoselėti sveiką klimatą komandoje, pažinti ženklus, liudijančius, kad kolega patiria emocinių sunkumų, užmegzti pokalbį ir pasiūlyti pagalbą.

„Karštoji linija“ karantino metu įkurta ir IT sprendimų bei skaitmenizavimo konsultacijų bendrovėje „Baltic Amadeus“. Darbuotojai gali pasikalbėti ir su išorės konsultantais, psichologais, ir su įmonės vadovais.

„Tikime, kad tokios konsultacijos gali padėti darbuotojams jaustis geriau, sulaukti paramos ar išlieti emocinį krūvį. Pasikalbėti norintis darbuotojas turi užpildyti registracijos formą, kurioje pasirenka pokalbio laiką ir žmogų, su kuriuo nori bendrauti. Po registracijos jis gauna kvietimą į susitikimą nuotoliniu būdu. Darbuotojas gali pasirinkti, ar norėtų pasikalbėti su psichologu dirbančiu vyru, ar su moterimi. Visa tai, kas aptariama tokių pokalbių metu, yra konfidencialu ir lieka tik tarp dviejų žmonių“, – pasakoja įmonės personalo ir marketingo vadovas Darius Dužinskas.

Jo teigimu, kalbėti su psichologais galima ir klausimais, tiesiogiai nesusijusiais su darbu. Pavyzdžiui, kontakto ir bendravimo trūkumas, vienišumas ar izoliacijos jausmas, įtampa darbe ar namuose, nerimas ir baimė dėl ateities, santykiai su aplinkiniais ar savęs paieškos.

„Baltic Amadeus“ karantino metu taip pat suaktyvino bendravimą su kolegomis skaitmeninėje erdvėje – sukūrė vidinį naujienų polapį, kuriame skelbiama informacija apie tai, kas vyksta įmonės viduje, gausu praktinių patarimų, veikia darbuotojų vaikų pokalbių sistema.

Į skaitmeninę erdvę persikėlė ir komandų tradicijos. Pavyzdžiui, penktadieniais vyksta kompiuterinio žaidimo „Counter-Strike“ turnyrai, kolegos kartu virtualiai gamina pietus ir geria kavą.

„Lietuvos draudimas“ darbuotojų emocinei būklei stebėti ir valdyti pasitelkia vadovus ir vidinę komunikaciją. Šiuo metu bendrovėje iš viso dirba daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų, dauguma jų pirmąsias 6 karantino savaites dirbo nuotoliniu būdu.

„Pasitelkiame naujas formas: vadovai, generalinis direktorius reguliariai dalijasi vaizdo įrašais, organizuojame nuotolinius mokymus, pavyzdžiui, „Lyderystės valandą“, kai nuotoliniu būdu savo
patirtimi dalijasi vadovai. Darbuotojai bendrauja specialiai tam skirtose grupėse, intranete sukūrėme skiltį „C19“ kylantiems klausimams atsakyti“, – pasakoja įmonės Personalo departamento direktorė Virginija Mikutaitė.

„Lietuvos draudimas“ taip pat pastebi, kad šiuo sudėtingu metu išskirtinio palaikymo reikia ir vadovams, todėl priimtas sprendimas su kiekvienu privačių klientų regionų vadovu pasikalbėti asmeniškai – tą daro žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai.

Rekomenduoja bendrauti ir neformaliai

Psichologė-psichoterapeutė R. Aleliūnaitė-Kliokmanė taip pat pabrėžia asmeninio ir neformalaus bendravimo svarbą. Daugelyje nuotoliniu būdu pradėjusių dirbti organizacijų trumpi komandų susirinkimai skaitmeninėje erdvėje rengiami kasryt. Darbuotojams tai padeda iš naujo užmegzti ir stiprinti tarpusavio ryšį, vadovams – jausti emocinį foną ir nuotaikas komandoje.

„Įprasto bendravimo daugeliui dabar labai trūksta, o iššūkių kyla ir šeimą prižiūrintiems, ir be šeimos gyvenantiems darbuotojams, kurie neretai susiduria su socialine izoliacija ir vienatve“, – pastebi specialistė.

Pasak jos, kai kurių organizacijų praktikuojami ne tik darbiniai, bet ir neformalūs nuotoliniai kolegų susibūrimai ryte ar vakare, su užkandžiais ir gėrimais, dažnai padeda puoselėti kolegų ryšius bei palankesnį emocinį klimatą komandoje.