Verslas

2020.04.27 13:14

Parlamentaras kritikuoja degalų kainas šalyje: benzino kainos pokytis Lietuvoje – vienas mažiausių visoje ES

Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.04.27 13:14

Seime surengtoje spaudos konferencijoje liberalas Simonas Gentvilas kritikuoja aukštas degalų kainas šalyje. Anot jo, benzino kaina be mokesčių Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES), o prasidėjus naftos krizei, lyginant su kitomis kaimyninėmis šalimis, benzino kainos pokytis Lietuvoje buvo vienas mažiausių ES, nors ir turime naftos perdirbimo gamyklą. 

Seime surengtoje spaudos konferencijoje liberalas S. Gentvilas kritikuoja aukštas degalų kainas šalyje, todėl Konkurencijos tarnyba, anot jo, turi atidžiau stebėti mažmeninę degalų prekybos rinką.

Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas pastebi, kad degalų kainos aukštyn kyla sparčiau, nei leidžiasi žemyn, o Vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys tikina, kad pastaruoju metu didėjo ne tik degalų, bet ir suskystintųjų gamtinių dujų antkainiai.

„Matome prielaidą, kad rinka čia ne visada suveikia efektyviai, nes pasaulyje naftos kainos nusirito iki istorinių žemumų, tačiau nematome šitų žemumų Lietuvoje ir atsiliekame nuo savo kaimynų. Kas atrodo sąlyginai pigu, turėtų būti daug pigiau“, – degalų kainas Lietuvoje kritikuoja liberalas S. Gentvilas.

Jis teigia, kad nuo naujų metų pradžios „Brent“ rūšies naftos kaina krito apie 70 proc. o JAV išgaunamos „WTI“ rūšies naftos kaina buvo kritusi netgi žemiau nulio.

Anot S. Gentvilo, pažvelgus į tai, kokią kainos dalį benzine sudaro mokesčiai, Lietuva yra žemiau ES vidurkio. „61,4 proc. galutinės benzino kainos sudaro mokesčiai, tačiau jeigu žvelgsime į Lietuvoje pardavinėjamo konkretaus benzino kainą, tai be mokesčių pas mus benzinas pardavinėjama brangiau už ES vidurkį“, – pažymi S. Gentvilas.

Pavyzdžiui, balandžio 20 d. duomenimis, 95 rūšies benzino kaina be mokesčių šalyje siekė 0,40 euro. Tuo metu Latvijoje, be mokesčių benzinas kainavo 0,29 euro, o ES vidurkis siekė 0,37 euro.

„Tai rodo, kad prekybininkai Lietuvoje benziną pardavinėja aukštesne vidutine kaina negu kitose ES šalyse. Kitaip tariant, Lietuvoje mokesčiai benzinui yra daug mažesni už Europą, tačiau parduodamo benzino kaina yra daug aukštesnė negu ES vidurkis“, – tvirtina S. Gentvilas.

Anot jo, tai gali lemti problemos tiekimo grandinėse arba tai, kad prekyboje vyrauja neefektyvi konkurencija, kuri leidžia didinti kainą.

Dyzelino kaina mažesnė

Parlamentaro teigimu, dyzelino rinkoje situacija yra šiek tiek geresnė. Dyzelino kainos vidurkis su mokesčiais ES siekia 1,11 euro, o Lietuvoje – 0,95 euro.

Vertinant dyzelino mažmeninę kainą be mokesčių, Lietuva taip pat atrodo neblogai. Mažesnė nei Lietuvoje dyzelino mažmeninė kaina be mokesčių yra tik Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Liuksemburge, Slovėnijoje ir Latvijoje.

Lietuvoje mažmeninė dyzelino kaina be mokesčių siekia 0,41 euro, ES vidurkis – 0,44 euro. Mažiausia kaina užfiksuota Latvijoje – 0,33 euro, o didžiausia Maltoje – 0,61 euro.

„Taip galbūt yra todėl, kad dyzelino kiekiai šalyje yra dideli. Lietuva išsiskiria tuo, kad turi didelį dyzelinių automobilių parką. Tai gali lemti, kad didesnė infrastruktūra leidžia pigiau tiekti šį kurą“, – svarsto S. Gentvilas.

Benzino kainos pokyčiai vieni mažiausių ES

Vis dėlto, žvelgiant į kaimynines šalis, anot parlamentaro, tiek dyzelino, tiek ir benzino kaina Lietuvoje krito kone mažiausiai iš kaimyninių šalių.

„Tai, kas šiandien Lietuvoje atrodo pigu, turėtų būti daug pigiau, lyginant su tais parametrais, kiek atpigo kuras Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje“, – sako S. Gentvilas.

Jis taip pat pastebi, kad nei Latvija, nei Estija neturi naftos perdirbimo gamyklų, o Lietuva turi, tačiau degalų kaina nekrito tiek daug, kiek ji krito kaimyninėse šalyse.

Vidutiniškai, balandžio 20 d. duomenimis lyginant su kovo 2 d. duomenimis, 95 benzino kaina su mokesčiais Lietuvoje krito apie – 0,15 euro. Tuo metu ES vidutiniškai ji krito 0,19 euro, o daugiausiai kaina krito Vengrijoje – 0,32 euro.

„Tai yra sunkiai paaiškinama ir čia Konkurencijos tarnyba, kuri prižiūri rinką arba neleistinų susitarimų atvejus, turėtų žvelgti į šiuos duomenis, kodėl Lietuvoje degalų kainos nekrito tiek, kiek krito pas mūsų kaimynus, kurie neturi tokios infrastruktūros ir perdirbėjų, kurie yra Lietuvoje“, – tikina S. Gentvilas.

Jis teigia, kad Lietuva taip pat yra tarp 5 ES valstybių, kur naftos kainų mažėjimas bene mažiausiai paveikė benzino kainų mažėjimą. Vidutiniškai, balandžio 20 d. duomenimis, lyginant su kovo 2 d. duomenimis, 95 benzino kaina su mokesčiais Lietuvoje krito apie 0,15 euro. Tuo metu ES vidutiniškai ji krito 0,19 euro, o daugiausia kaina krito Vengrijoje – 0,32 euro.

Vertinant dyzelino kainas, jos tuo pačiu laikotarpiu su mokesčiais Lietuvoje krito 0,15 euro, ES vidurkis – 0,13 euro. Kaina daugiausiai krito Latvijoje – 0,21 euro, o mažiausiai Rumunijoje – 0,09 euro.

Kainos kyla greičiau, nei krenta žemyn

Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas R. Austinskas sako, kad vežėjai naftos kainos kritimą vertina teigiamai. Vis dėlto, R. Austinskas pažymi, kad vežėjai bene labiausiai pasigenda degalų kainų sinchroninio kilimo ir kritimo keičiantis naftos kainai.

„Galimai čia yra dalykai, kuriuos reikėtų akyliau pažiūrėti Konkurecijos tarnybai ar kitoms tarnyboms. Galbūt užtektų tik apvalaus stalo ir diskusijų išsiaiškinti, nes nė vienas verslas nenori būti apkalbamas. Tikrai neturiu jokios teisės kalbėti apie mažmeninės prekybos verslą. Bet vežėjai manęs prašė išsakyti tą nuogąstavimą, kurį jie stebi, kad, krentant naftos kainai, kuro kaina taip greitai nekrenta“, – tvirtina R. Austinskas.

Anot jo, yra aiškinama, kad degalinės yra nusipirkusios didelį degalų kiekį, kurio nespėja suvartoti. Vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas svarsto, kad galbūt taip ir yra, tačiau kainos niekada taip greitai nenukrenta, kaip kyla į viršų.

„Jei kainos kyla greičiau, nei krenta, tai kažkas yra netvarkoje“, – pabrėžia jis.

Suskystintų dujų marža didėjo 30 proc.

Vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas K. Kupšys spaudos konferencijoje teigia, kad mažmeninėje degalų prekybos rinkoje yra keletas stiprių žaidėjų, o tai gali lemti didesnes kainas.

„Turime pripažinti, kad mažmeninės naftos produktų prekyboje rinkoje stebime labai daug reiškinių, kuriuos jau daugelį metų kritikuojame bankų rinkoje. Man peršasi labai aiškios paralelės. Turime tiek finansinių paslaugų rinkoje, tiek degalinių sektoriuje keletą stiprių žaidėjų, kurie kontroliuoja rinką. Tik apeliuodami į jų gerą valią galime tikėtis, kad rinkoje vyksta švarus žaidimas ir nėra susitarimų“, – sako K. Kupšys

Degalų prekybos rinkoje, anot K. Kupšio, vyrauja dideli įėjimo į rinką kaštai. Tai reiškia, kad bet kas, norėdamas pradėti tokį verslą, negali imti ir atidaryti degalinių tinklo. Reikalingas didelis kapitalas, reikalavimai, leidimai.

„Todėl matome, kaip mažieji degalinių tinklai nyksta, o stiprieji ir toliau stiprėja. Tai yra dar ne taip blogai, kaip bankų sektoriuje, tačiau dabartinė situacija verčia turėti aštresnį matymą“, – tikina K. Kupšys.

Anot jo, šiuo metu reikalinga didesnė degalinių priežiūra, kad būtų išvengta piktnaudžiavimų: „Kad nebūtų taip, jog formaliai konkurencija yra, o realiai tos konkurencijos nėra.“

Vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas atkreipia dėmesį, kad maržos didėjo ne tik degalų, bet ir suskystintų dujų rinkoje.

Palyginus suskystintų dujų kainas kovo 2–balandžio 20 d., buvo nustatyta, kad per šį laikotarpį suskystintų dujų rinkoje maržos didėjo. Jei kovo pradžioje suskystintų dujų marža, anot K. Kupšio, siekė 0,08 euro, tai balandžio 20 d. marža išaugo trečdaliu ir sudarė 0,11 euro litrui.

„Remiantis viešai prieinama informacija, vaizdas toks, kad didmenininkai ir mažmenininkai kartu nusprendė 30 proc. daugiau uždirbti“, – įsitikinęs K. Kupšys.