Verslas

2020.04.27 05:30

Nors lauko kavinės, kirpyklos jau gali dirbti – daug kur nepateksite: vieniems atsidaryti neapsimoka, kiti nespėja

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.04.27 05:30

Pirmadienį pradedamas įgyvendinti antrasis karantino švelninimo verslui planas. Tai reiškia, kad nuo šiandien gali veikti lauko kavinės, kirpyklos, muziejai, zoologijos sodai ir kitos vietos. Tačiau toks leidimas vis dėlto džiugina ne visus verslininkus. Dauguma pirmadienį durų atverti dar nespės, o kiti to daryti nė neketina.

LRT.lt kalbinti skirtingų sektorių atstovai pripažįsta, kad kai kuriems verslininkams pradėti veiklos tiesiog neapsimokės – vėl pradėti veiklą bus brangu, o klientų nebus arba jų bus nedaug. Kaip prognozuoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė, durų turbūt neatvers didžioji dalis kavinių ir restoranų.

Smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams atstovaujanti Dalia Matukienė taip pat tvirtina, kad kai kurie verslininkai, apskaičiavę reikalingus kaštus, veiklos turbūt neatnaujins.

Kiti veikti negalės ne dėl kaštų, o dėl iškeltų sąlygų. Kaip atkreipia dėmesį grožio specialistams atstovaujanti Jolanta Mačiulienė, dirbti buvo leista tik kirpėjams ir manikiūro meistrams, o barzdaskučiai klientus galės priimti tik tuo atveju, jei barzdą ne skus, o apkirps. Taigi, visi kiti grožio specialistai veiklos ir toliau negalės vykdyti.

Keliami reikalavimai koją kiša ir Kauno zoologijos sodui. Norėdamas juos visus įgyvendinti sodas lankytojų pirmadienį dar neketina priimti.

Sprendimui įtakos turės ir vieta, ir oras

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė karantino švelninimo, leidžiant veikti lauko kavinėms, nesutinka itin džiugiai. Anot jos, nors tai ir yra pagalba, didelės įtakos ji neturės, o jos veiksmingumą lems net ir oro sąlygos.

„Tai tikrai nėra panacėja ir tas pirmadienis tikrai labai priklausys nuo oro. Jeigu oras bus šaltas, apie 10 laipsnių, tai tikrai niekas nepuls į tą lauką. Manau, kad daugiausia veiks didžiuosiuose miestuose, nes rajonuose kažkaip atsargiau eina ir gal tų pinigėlių mažiau turi. Dar plius yra reikalavimas ir atstumus išlaikyti, ir saugiau prekiauti. Tai vėlgi diktuos savo sąlygas“, – atkreipia dėmesį E. Šiškauskienė.

Ji akcentuoja, kad ne kiekviena kavinė paprasčiausiai turi tiek ploto, kad galėtų klientus sodinti tik prie kas antro staliuko ar tarp staliukų išlaikyti dviejų metrų atstumą, kurio reikalaujama dėl klientų saugumo.

„Manau, kad verslininkai atsargiai žiūrės: kiek tų darbuotojų paimti, nes atlyginimus reikės mokėti, tiekėjams reikės mokėti... Tie, kas galės, sujudės. Bet, be abejo, labai priklausys ir nuo oro“, – tvirtina E. Šiškauskienė.

Dėmesį į galimus sunkumus jau atkreipė ir patys verslininkai. Daugiau nei pusšimtį restoranų ir kavinių visoje Lietuvoje valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis BNS praėjusią savaitę tvirtino, kad neatsidaryti gali apie 90 proc. kavinių, nes joms to daryti paprasčiausiai neapsimokės.

„Teigiamai vertiname bet kokį atlaisvinimą, nes reikia nuo kažko pradėti, bet 90 proc. atvejų lauko kavinėms dirbti neapsimokės“, – BNS ketvirtadienį sakė G. Balnis.

„Kitas dalykas, kalbame apie balandžio galą, dar orai gana vėsūs, o jei užeina lietus, klientai turėtų pereiti į vidų, o čia bus gana sudėtinga laviruoti, nes per lietų paslaugos tęsti negalima“, – pridūrė G. Balnis.

Tos pačios pozicijos laikosi ir E. Šiškauskienė. Jos nuomone, ypač tai, ar verta atsidaryti, pasvers mažesni verslininkai, turintys vieną ar dvi kavines.

„Kad atsidarytum, viskas labai brangiai kainuoja. Ir, žinote, kai lietutis pradeda lyti, visi paprastai sueina į vidų. Dabar gi viduje būti negalima. Dabar taip pasikliauti, iškviesti žmones iš prastovų į darbą ir mokėti atlyginimus, jeigu nebus pajamų, irgi bus labai didelė rizika“, – akcentuoja E. Šiškauskienė.

Dabar tik taip atrodo, kad leido, tai visi puls dirbti ir tekės upeliais pinigai. Tikrai taip nebus.

Anot jos, tikėtina, situacija akivaizdžiau pasikeis tik tada, kai bus leista dirbti ir kavinių viduje: „Dabar tik taip atrodo, kad leido, tai visi puls dirbti ir tekės upeliais pinigai. Tikrai taip nebus. Labai visi žiūrės, kiek tų darbuotojų paimti, kaip atsargiai pradėti verslą, o daugelis lauks, kol bus leista dirbti visu pajėgumu.“

E. Šiškauskienė svarsto, kad pirmiausia veiklą suaktyvins tos maitinimo įstaigos, kurios karantino metu pardavinėjo maistą išsinešti. „Kavinių tinklai, desertinės, kai kurie restoraniukai, kurie maistą teikė išsinešti ir turi galimybę pasistatyti bent du ar tris staliukus, tai, manyčiau, šitie pirmiausia pradės veikti.“

Ji taip pat tvirtina, kad didesnė tikimybė, jog kavinės ir restoranai pirmiausia pradės veikti didžiuosiuose miestuose.

Vilniaus miesto savivaldybė penktadienį informavo, kad, reaguodama į karantino metu užsidariusių restoranų ir kavinių problemas bei paskelbtas Sveikatos apsaugos ministerijos taisykles lauko kavinių veiklai, Vilniaus savivaldybė šiam sezonui lauko kavinėms atveria visas miesto viešąsias erdves.

Vilniečiai taip pat kviečiami įsigyti talonus, kurie būtų panaudoti už paslaugas mėgstamose kavinėse atsiskaityti vėliau.

Pažadėti, kad kainos nekils, grožio specialistai negali

Kirpėjai ir kiti grožio specialistai antrąjį karantino švelninimo etapą pasitinka kiek džiugesnėmis nuotaikomis. Kaip tvirtina Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė, vos gavę informaciją apie keliamus reikalavimus, specialistai ėmė ruoštis darbo pradžiai.

„Vertiname tikrai labai gerai. Penktadienį gavome jau kaip ir visus nurodymus, kaip turi atrodyti mūsų darbo vietos, kaip turėsime dirbti, kokiu principu. Kolegos labai dalinasi informacija, vieni kitus informuoja, kas ko nežino, dalinasi, kur galima kažką įsigyti, ko dar neturėjo. Žodžiu, visi pasiruošę darbams, kuriems leista dirbti“, – LRT.lt sako J. Mačiulienė.

Vis dėlto derėtų nepamiršti, kad veiklą atnaujinti buvo leista tik kirpėjams ir manikiūro meistrams. Kaip vardija J. Mačiulienė, neleista dirbti blakstienų ir antakių meistrams, kosmetologams, depiliacijos meistrams, masažistams. Barzdaskučiai veiklą atnaujinti gali tik iš dalies – jiems leista barzdas kirpti, bet negalima jų skusti.

„Dar daug yra žmonių, kurie negali dirbti ir, žinoma, negali veikti soliariumų studijos. Manau, kad dar turėsime palaukti, kol atsiras visas bendras paketas, visas bendras vaizdas“, – teigia J. Mačiulienė.

Paklausta, ar tikrai visi grožio salonai galės užtikrinti saugumo reikalavimus, nes kai kurie jų, pavyzdžiui, nėra itin didelio ploto, J. Mačiulienė tvirtina, kad meistrai yra pasiryžę dirbti, todėl ketina įgyvendinti visas būtinas sąlygas.

Tikrai Lietuvos grožio specialistai yra sąmoningi ir tikrai šis koronavirusas parodė visą savo grožybę, tad visi labai stipriai ruošiasi naujam darbo etapui. Bandome įsivaizduoti, kaip dirbsime.

„Klausimas nebėra „ar galės, ar negalės“. Jeigu mums leido dirbti, vadinasi, mes tai turime daryti. Bet kokiu atveju, jeigu pradėsime nesilaikyti reikalavimų, turėsime problemų. Manau, tikrai Lietuvos grožio specialistai yra sąmoningi ir tikrai šis koronavirusas parodė visą savo grožybę, tad visi labai stipriai ruošiasi naujam darbo etapui. Bandome įsivaizduoti, kaip dirbsime. Tai tikrai bus iššūkis, reikės priprasti prie tų naujų sąlygų“, – sako J. Mačiulienė.

Ji primena, kad, norint užtikrinti saugumą, saugumo reikalavimai bus taikomi ne tik meistrams ar kitiems grožio salonų darbuotojams, bet ir klientams, jie privalės dėvėti kaukes ir pirštines.

J. Mačiulienės teigimu, salonams kai kurios bendrovės jau dabar siūlo įsigyti saugumo paketus, tačiau vieno tokio paketo kaina siekia 100 eurų. Paklausta, ar tai gali turėti įtakos galutinėms paslaugų kainoms, J. Mačiulienė tvirtina, kad tai gali būti individualus meistrų sprendimas.

„Žinoma, tas paslaugas teikiančios įmonės irgi nesnaudžia, jie ruošiasi šitam kirpėjų ir grožio specialistų šturmui. Tai dėl kainų bijau ką nors prognozuoti. Ko gero, pabandysime pasižiūrėti, kaip visa tai atrodys. Su tais kainų pakėlimais po to gali būti labai daug bėdų. Dėl tų kainų turbūt bus individualiai. Pati neketinu jų kelti, nes norisi, kad klientai sugrįžtų, jie dėl to negali būti dabar skriaudžiami“, – sako J. Mačiulienė.

Smulkieji verslininkai pasidalino: kai kurie dirbti seniai pasirengę, kiti skaičiuoja, kad neapsimokės

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vadovė Dalia Matukienė taip pat tvirtina besidžiaugianti karantino švelninimo priemonėmis.

„Vertinu tikrai teigiamai ir manau, kad smulkieji verslininkai be galo laukia šio švelninimo ir yra pakankamai pasiruošę. Tai sakau labai atsakingai. Paskambinę keli verslininkai sakė: „Mes tikrai turime viską, kas yra reikalinga, taip, kaip yra reikalinga.“ Jie tikrai yra pasirengę dirbti“, – sako D. Matukienė.

Ji tikina – reikalavimas nubraižyti linijas, kur turėtų stovėti pirkėjai, kad laikytųsi atstumo, suskaičiuoti, kiek pirkėjų ar klientų galima aptarnauti vienu metu, ar pasirūpinti dezinfekciniu skysčiu, pirštinėmis bei kaukėmis verslininkams bėdų nekelia.

Vis dėlto ji pripažįsta, kad pasiryžę yra ne visi, nes kai kurie verslininkai įvertinta tai, kad dirbti dėl klientų trūkumo gali paprasčiausiai neapsimokėti. Kaip nurodo D. Matukienė, tai ypač pastebima mažesniuose Lietuvos miestuose, kur gyventojai viešose vietose stengiasi mažiau lankytis.

„Iš tikrųjų verslas skaičiuoja. Jeigu jis neskaičiuotų, jis paprasčiausiai labai greitai bankrutuotų. Dabar negalima vaikščioti grupelėmis daugiau nei po du, nustatyti reikalavimai, kokiu atstumu reikia sėdėti. Gerai, bet tiek elektra, tiek kol kas šildymas, tiek produktų atsivežimas – visa tai kainuoja. Verslas tai turi skaičiuoti ir pasižiūrėti, ar jam apsimoka“, – sako pašnekovė.

Jos tvirtinimu, yra verslininkų, kurie jau dabar tvirtina ketinantys atsidaryti, nes jie vis dar turi lėšų iš ankstesnio laikotarpio arba jų turimas verslas yra ne vienintelis pajamų šaltinis. Be to, kaip teigia D. Matukienė, ne vienam smulkiajam verslininkui tai yra šeimos veikla.

Tačiau kitiems, priduria smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovė, reikalinga valstybės parama, nes kitaip išsilaikyti bus sunku.

„Žmonės nevaikšto. Pervažiavau per savo miestą, tai per 15 minučių mačiau keturis žmones. Žmonės neišeis į gatves, o viską atsidarius bus visai kitoks požiūris, tai nereikia tikėtis, kad tas verslas – ar kavinukės, ar restoranėliai, ar kirpyklos – dabar puls atsidarinėti. Jie dirbs tiek, kiek gali“, – sako pašnekovė.

D. Matukienė taip pat teigia, kad kai kurie reikalavimai specialistams atrodo pertekliniai. Ji pabrėžia, kad, pavyzdžiui, grožio, medicinos specialistai jau anksčiau laikėsi gana griežtų higienos ir saugos reikalavimų.

Dar neleidžia dirbti odontologams, bet problemų šioje vietoje yra baisiai daug – yra reikalaujama kone su skafandru tam žmogui sutaisyti dantį. Reikia turėti proto.

„Dar neleidžia dirbti odontologams, bet problemų šioje vietoje yra baisiai daug – yra reikalaujama kone su skafandru tam žmogui sutaisyti dantį. Reikia turėti proto. Odontologijos srityje, kirpykloje ir šiaip buvo labai tvarkinga ta visa apsaugos sistema“, – tikina D. Matukienė.

„Jeigu kažkokioje sferoje nepadarai tam tikrų dalykų ir neatlieki savo tiesioginės pareigos, pavyzdžiui, pasirūpinti, kad medicinos darbuotojai turėtų tada, kai reikėjo, viskas priemones, tai nereikia iš kitų verslų reikalauti perteklinių dalykų, nes tokiu atveju išauga ir kaštai, ir kaina. Turbūt kitas žingsnis bus rėkimas, kad kainos labai išaugo“, – priduria D. Matukienė.

Ji tikina, kad parduotuvėse ar kitokias paslaugas teikiančiose vietose kainos vis dėlto neturėtų smarkiai šoktelėti, nes šiems verslams nebus taikomi tokie griežti reikalavimai, todėl ir saugumą užtikrinančios priemonės nekainuos taip brangiai.

„Neturėtų brangti. Žmonės išvis džiaugiasi. Jie paskambinę sako: mes viską išsivalėme, susitvarkėme, pas mus viskas idealiai tvarkinga, tegu leidžia mums dirbti“, – pasakoja D. Matukienė.

Pirmadienį priimti lankytojų neplanuoja ir Kauno zoologijos sodas

Pirmadienį durų atverti neketina ir Kauno zoologijos sodas, nors zoologijos ir botanikos sodai patenka į sąrašą tų vietų, kurioms nuo pirmadienio veiklą galima atnaujinti.

Kaip LRT.lt paaiškina laikinai direktoriaus pareigas einantis Benas Arūnas Noreikis, kol kas Zoologijos sodas dar bando suderinti visus reikiamus veiksmus, kad būtų galima užtikrinti darbuotojų ir lankytojų saugumą.

Jo tvirtinimu, tikėtina, kad lankytojai sode apsilankyti jau galės trečiadienį arba ketvirtadienį. Galutinę dieną nulems tai, ar sodas spės išspręsti visus logistinius klausimus, kad būtų užtikrintas saugumas, ir ar laiku gaus reikiamas priemones.

Nors saugumo priemonės ir sudarys papildomas išlaidas Zoologijos sodui, B. A. Noreikis tvirtina, kad lankytojams bilietai neturėtų brangti.

„Po šio sezono mes užsidarome rekonstrukcijai. Tada žmonės išvis negalės pas mus lankytis porą metų. Norime jiems suteikti progą ir lankytojų neatbaidyti. Bilietų kainos keisti šiuo metu nesvarstome“, – patikina sodo vadovas.

Tiesa, nors kai kurie žmonės Zoologijos sodo gyvūnų jau galbūt yra pasiilgę, B. A. Noreikis to negalėjo pasakyti apie pačius gyvūnus. Kaip sako Zoologijos sodo vadovas, kai kuriuos gyvūnus, kurie lankytojų dėmesio nelabai mėgsta, karantinas netgi džiugina.

„Praktiškai visi gyvūnai, kurie turi lauko voljerus, gali pasirinkti, kur jie nori būti. Senoji praktika prieš daugelį metų buvo tokia, kad juos reikia versti eiti į lauką, kad lankytojai juos tikrai pamatytų ir kad nesiskųstų, jog „to ar ano gyvūno nemačiau“.

Tokia praktika daugelį metų netaikoma. Kai kurie gyvūnai, kurie nenori lankytojų dėmesio, jie slepiasi. Kai nėra lankytojų, jie nesislepia. Yra tokių. Ir čia net negaliu pasakyti pagal rūšį, nes jie vis tiek yra individai. Gal vienas truputį nedrąsus, kitas – labai drąsus, nors jie ir tos pačios rūšies atstovai“, – pasakoja B. A. Noreikis.

Jis džiaugiasi, kad dėl karantino prižiūrėtojai galėjo skirti daugiau laiko gyvūnams: labiau praturtinti aplinką, pabendrauti su gyvūnais, atlikti jų stebėjimus.

Rekonstrukcijai Kauno zoologijos sodas turėtų užsidaryti šių metų pabaigoje arba kitų metų pirmąjį ketvirtį.

LRT.lt primena, kad karantino švelninimo planą sudaro keturi etapai. Pirmasis įsigaliojo balandžio 16-ąją, tada buvo leista pradėti veikti atskirą įėjimą turinčioms parduotuvėms, meistrams ir kitoms atskirai veikiančioms įstaigoms.

Balandžio 23-iąją duris atverti buvo leista ir prekybos centruose veikiančioms parduotuvėms. Tiesa, pirmą dieną daugelis parduotuvių taip pat pasirinko nedirbti.

Trečiasis karantino švelninimo etapas, planuojama, prasidės tik po karantino. Tada turėtų būti leista dirbti odontologams, ugdymo įstaigoms, sporto klubams ir kt.

Galiausiai ketvirtajame etape numatyta leisti organizuoti masinius renginius, tačiau tikslus šio etapo įsigaliojimo laikas nėra numatytas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.