Verslas

2020.04.26 07:00

Užklupus sunkumams galite prašyti paskolos atostogų – bankai paaiškina, kaip tai padaryti

Savaitės pradžioje bankai susitarė dėl privačių klientų paskolų moratoriumo. Tai reiškia, kad bankai susitarė dėl vieningų sąlygų, kuriomis klientams suteiks vadinamąsias paskolos arba kredito atostogas.

LRT.lt domisi, kaip tokias atostogas klientui gauti, kokius dokumentus pateikti ir kas gali pakišti koją.

Pasirašę moratoriumą bankai sutarė dėl vieningų taisyklių, taigi daugumoje bankų paskolų moratoriumo arba kredito atostogų skyrimo tvarka yra vienoda.

Kokius kriterijus reikia atitikti ir kokios yra kredito atostogų sąlygos galite pažiūrėti čia:

Bankai susitarė: štai, kokiomis sąlygomis galite gauti paskolos atostogas

Pirmiausia, kaip tvirtina bankų atstovai, klientai privalo bankui pateikti prašymą savo interneto banke. Šiame prašyme klientui reikės nurodyti, dėl kokios priežasties prašoma atidėti jo įmokas.

„Prasidėjus karantinui esame supaprastinę paskolų atidėjimo procesą ir privatiems klientams kredito įmokų mokėjimai gali būti atidėti net ir nepasirašius paskolos sutarties pakeitimo. Už paskolos grąžinimo atidėjimą netaikome sutarties pakeitimo mokesčių“, – sako SEB banko Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Pasirašyti papildomų dokumentų neprašo ir kiti moratoriumą pasirašę bankai, tačiau „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavelas Ladziato atkreipia dėmesį, kad gali pasitaikyti išimčių.

„Tik išimtiniais atvejais yra prašoma pateikti dokumentus, įrodančius finansinės situacijos pasikeitimą. Taip pat daugeliu atvejų nereikės pasirašyti jokio susitarimo. Susitarimo pasirašymas bus reikalingas tik tada, jei kliento sutartis sudaryta seniai ir būtina ją koreguoti dėl tinkamo grafiko aprašymo ir pan. Bet ir tokiu atveju nebus keičiamos jokios esminės kredito sąlygos – nei palūkanos, nei terminas, nei kiti svarbūs klientui sutartiniai aspektai“, – pabrėžia P. Ladziato.

Kaip paaiškina bankų atstovai, pateikti informacijos ar dokumentų dėl pablogėjusios finansinės situacijos klientams nereikės dėl to, kad moratoriumas suteikia galimybę kredito atostogas gauti palengvintu būdu, o informaciją apie kliento finansus surinks pats bankas, naudodamasis turimais vidiniais duomenimis ar išorinėmis duomenų bazėmis.

Sunkumų patirs anksčiau vėlavę sumokėti įmokas

Nors procedūra ir yra supaprastinta, sprendimas nėra priimamas automatiškai. Kaip nurodo pašnekovai, kiekvieno kliento situacija vertinama individualiai.

„Vieniems trečdaliu sumažėjusios pajamos dar neturi reikšmingos įtakos paskolos įmokų mažėjimui, o kitiems – tai jau yra rimtas smūgis biudžetui. Dėl šios priežasties moratoriume konkretaus procento numatyta nėra“, – paaiškina P. Ladziato.

„Finansinių sunkumų apimtis nėra vertinama – jeigu klientas teigia, kad jis neteko darbo, ar jo pajamos sumažėjo dėl COVID-19 – tai, nepriklausomai nuo netektų pajamų procento ar pasikeitusio pajamų dydžio, yra vertinama kaip priežastis atidėti paskolos mokėjimus. Vadovaujantis moratoriumo taikymo kriterijais, suprastėjusios finansinės galimybės padengti kreditą nėra tikrinamos“, – tvirtina S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Tiesa, sunkumų, prašant kredito atostogų, gali turėti tie klientai, kurie sumokėti įmokas anksčiau yra vėlavę.

Kaip nurodo bankų atstovai, paprastai žiūrima, ar klientas neturėjo vėlavimų, kurie užsitęsė daugiau nei 30 d. Kitaip tariant, ar sumokėti įmokos jis nepavėlavo daugiau nei mėnesį.

„Klientas kreipiasi į mus su prašymu, mes patikriname kliento duomenis, ir jeigu klientas nėra praleidęs įmokų (t. y. vėlavimai ne didesni nei 30 d.), sprendimą priimame porą dienų“, – procesą paaiškina „Luminor“ Privačių klientų finansavimo grupės vadovė Lietuvoje Regina Ungulaitienė.

Net ir vėluojantiems gali būti padarytos išimtys

Jeigu šis vėlavimas atsirado dėl karantino sukeltų sunkumų ir žmogus pasistengia įmoką vis dėlto sumokėti, jo teisė į kredito atostogas gali būti vertinama kaip skolų neturėjusio kliento.

„Jei klientas su finansiniais sunkumais susidūrė iki karantino paskelbimo (iki kovo 16 d.) arba jei klientas jau yra pradelsęs mokėti įmokas daugiau nei 30 d., tokiais atvejais moratoriumas nėra taikomas ir situacija yra sprendžiama individualiai. Bet ir tokiu atveju klientui sumokėjus ne ilgiau kaip 30 dienų pradelstą įmoką, moratoriumas galėtų būti pritaikytas. Visais atvejais, tokias situacijas sprendžiame individualiai ir atidėjimas tokiam klientui gali būti pritaikytas“, – tvirtina S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Gavę prašymą bankai nurodo bandantys jį išnagrinėti kuo greičiau, tačiau paprastai atsakymo klientams tenka laukti 1–2 dienas. Išskirtiniais atvejais atsakymo pateikimas gali užtrukti ir savaitę.

Bankui priėmus klientui palankų sprendimą, klientui vis dėlto teks mokėti palūkanas ar kitus periodinius mokesčius, pavyzdžiui, lizingo atveju klientai taip pat turės mokėti ir draudimo įmokas.

Kiek tiksliai teks sumokėti kas mėnesį, net ir gavus kredito atostogas, anot bankų atstovų, klientai gali pasitikrinti savo elektroninės bankininkystės paskyrose, kuriose jiems pateiktas įmokų mokėjimo grafikas.

Kylant klausimams klientai, rekomenduoja bankų atstovai, turėtų susisiekti su banku, iš kurio yra gavę kreditą. Konsultantai galėtų ne tik atsakyti į rūpimus klausimus, bet ir nurodyti, kiek kas mėnesį teks mokėti, jeigu klientui šios informacijos nepavyko rasti.

Ragina kreiptis kuo greičiau – vėliau tai gali turėti įtakos kredito istorijai

Bankai taip pat perspėja klientus – kilus finansiniams sunkumams ar matant, kad jų gali kilti, visada derėtų kreiptis į paskolos davėją dėl kredito atostogų. To nepadarius, laiku nesumokėtos įmokos gali pabloginti kredito istoriją ir turėti įtakos, jeigu vėliau bus norima pasiskolinti dar.

„Raginame klientus į banką kreiptis kuo anksčiau, net ir tada, kai galimas pajamų sumažėjas dar tik numanomas, jokiu būdu nelaukti, kol ims kauptis skolos. Klientui kreipusis visais atvejais randame sprendimą, kaip pertvarkyti paskolą“, – tikina S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

„Jei gyventojas nevykdo prisiimtų finansinių įsipareigojimų laiku ir vengs laiku kreiptis dėl įmokų atidėjimo į savo banką, tai tikrai gali turėti neigiamos įtakos jo kredito istorijai ir netgi gali apriboti skolinimosi galimybę ateityje. Todėl rekomenduojame kuo anksčiau kreiptis į savo kredito davėją ir rasti visiems palankų sprendimą“, – teigia P. Lodziato.

Jis taip pat rekomenduoja, esant poreikiui ir galimybei pakeisti įmokos mokėjimo dieną. Tai klientai gali padaryti prisijungę prie savo internetinio banko. Tokiu atveju, klientas įmoką galėtų sumokėti vėliau nei įprastai.

Tai padaryti P. Lodziato rekomenduoja ir tuomet, jeigu dėl kredito atostogų klientas į banką kreipiasi likus vos dienai ar dviem. Kadangi sprendimo priėmimas gali užtrukti, nepakeitęs įmokos mokėjimo dienos, klientas, laukdamas atsakymo, gali praleisti vieną mokėjimą.

Remiantis moratoriumu, būsto paskolų įmokos gali būti atidėtos iki 12 mėnesių, vartojimo kredito ir lizingo – iki 6 mėnesių. Čia sprendimą, kokiam laikotarpiui atidėti įmokas, priima pats klientas. Taip pat tokio atidėjimo gali prašyti ir tie, kurie jau anksčiau buvo pasinaudoję kredito atostogomis.

„Jeigu klientas jau buvo atsidėjęs įmokas iki moratoriumo, sulaukę jo prašymo, galime pratęsti atidėjimus iki 12 mėn. Noriu atkreipti dėmesį, kad paskolos įmokų mokėjimai gali būti atidėti tokiam mėnesių skaičiui, kokiam pageidauja klientas – yra atsidedančių 1, 4 ar 5 mėnensiams“, – sako R. Ungulaitienė.

P. Lodziato rekomenduoja pasinaudoti ilgiausiu siūlomu laikotarpiu, t. y. atitinkamai 12 mėn. arba 6 mėn., o, situacijai pagerėjus anksčiau laiko, tiesiog banką informuoti apie norą grįžti prie reguliaraus įmokų mokėjimo.

Tokia pagalba gali nepasiekti tų, kuriems jos labiausiai reikia?

LRT.lt primena, kad galimybę gauti kredito atostogas Seimas įteisino dar kovo pabaigoje, todėl dėl kredito atostogų į kredito davėją gyventojai gali kreiptis net ir tada, kai kredito davėjas nėra pasirašęs paskolų moratoriumo.

Moratoriumą pasirašė „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir jos finansinė grupė, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, UAB Medicinos bankas, AB SEB bankas, „Swedbank“ AB, AB „Šiaulių bankas“. Moratoriumui pritarė Lietuvos bankas.

Komentuodamas kredito atostogas asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys LRT.lt teigia, kad kol kas vartotojai į asociaciją šiuo klausimu nesikreipė.

„Dar anksti sakyti, nes praėjo labai mažai laiko. Pirmosios atostogos, pagal naują įstatymą, buvo pradėtos teikti tik kovo gale. Tuomet pirmieji žmonės galėjo pradėti kreiptis pagal naujas taisykles. Spėju, kad dar yra truputį per mažai laiko“, – svarsto K. Kupšys.

Jis priduria, kad reikėtų nepamiršti ir tendencijos, jog į vartotojai paprastai kreipiasi tik tada, kai susiduria su problemomis. Jeigu keblumų nekyla, asociacija kreipimųsi ir negauna.

Vis dėlto K. Kupšys jau dabar įžvelgia vieną tokios sistemos trūkumą – kredito atostogos nesuteikiamos žmonėms, kurie iki karantino vėlavo sumokėti įmokas, todėl dabar, net ir patyrę sunkumų, jie atostogų gali negauti.

Kaip tvirtina K. Kupšys, susidaro situacija, kad žmogus, kuris galbūt anksčiau vėlavo mokėti įmokas dėl ir taip patiriamų finansinių sunkumų, dabar, susidurdamas su dar didesniais sunkumais, pagalbos nesulauks.

„Čia yra sritis, kurią bankams esame minėję ir anksčiau – kokiomis sąlygomis jūs klientą, kai jis jau atsiduria ant ribos, jūs informuojate apie atostogas? Ar leidžiate jam svarstyti atostogas, kol jis dar nėra prasiskolinęs? Kol jis dar neįsiskolino per ilgai? Tos taisyklės bankuose skyrėsi. Panašu, kad jie neturi bendros politikos, kaip tuos klientus gelbėti“, – sako K. Kupšys.

Jo tvirtinimu, apskritai Lietuvoje vyrauja problema, kad, kilus klausimams, gyventojai neretai neturi su kuo pasikonsultuoti arba už tai turi mokėti asmeninių finansų specialistams. Institucijos padėti pasiryžusios tik tada, kai tarp finansų institucijos ir kliento kyla konfliktas.