Verslas

2020.04.24 12:13

Konservatoriai pateikė savo pasiūlymus, kaip skatinti ekonomiką koronaviruso krizės metu

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) teikia visuomenei siūlymus dėl ekonomikos skatinimo koronaviruso krizės metu. Tarp siūlymų – priemonės likvidumui palaikyti, pastoviųjų sąnaudų kompensavimas, rekapitalizavimo fondo kūrimas.

Penktadienį planą pristatęs TS-LKD pirmininko ir Seimo Ekonomikos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys sakė, kad šis planas nėra galutinis, pasiūlymų dar laukiama iš visuomenės ir verslo atstovų.

„Priemonės yra suskirstytos į dvi dideles grupes – viena grupė yra likvidumo arba apyvartinių lėšų papildymas, antra yra pastoviųjų kaštų dengimas, nes staiga sustabdžius įmones jos pirmiausia susiduria su apyvartinio kapitalo trūkumu. (...) Greičiausiai ir dažniausiai pas smulkų, vidutinį verslą sąskaitose pinigų nėra, gyvenama nuo mokėjimo iki mokėjimo ir panašiai“, – penktadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.

Kaip įvardijo D. Kreivys, pirma priemonė yra supaprastintas likvidumo palaikymas. Jis būtų taikomas įmonėms, kurios veikia rinkose ilgiau nei penkerius metus. Tam prireiktų 400 mln. eurų.

„Pinigai yra pervedami per tris dienas nuo paraiškos pateikimo – iki 10 proc. metinio užmokesčio fondo dydžio, taikomos pusės milijono eurų lubos, palūkanos yra nulinės. Paskolų išdavimą ir administravimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija“, – sakė D. Kreivys.

Visoms kitoms įmonėms likvidumo palaikymas, pasak politiko, taip pat būtų taikomas per kitą priemonę – paskolas.

„Paskolos – iki 10 proc. metinės apyvartos, dėl lubų bus diskusija su ekspertais. Valstybė galėtų suteikti 80 proc. valstybės garantiją bankams už šias paskolas“, – sakė politikas.

Tiesa, jis pridūrė, kad būtų galima diskutuoti ir apie didesnį valstybės garantijos dydį. Lėšų poreikis šiai priemonei siektų 500 mln. eurų.

Tuo metu stambiosioms įmonėms padėti Lietuvos banko siūlymu galėtų būti kuriamas rekapitalizavimo fondas.

„Jam būtų naudojamos Europos centrinio banko (ECB) lėšos, tai yra apie 750 mln. eurų. Lietuvos dalis būtų apie 3 mln. eurų. Iš fondo būtų teikiama pagalba didžiosioms šalies įmonėms užtikrinant jų likvidumą, jų apyvartinių lėšų papildymą ir šį fondą taip pat valdytų „Invega“, – sakė D. Kreivys.

Kita didelė priemonių grupė – pastoviųjų išlaidų – darbo užmokesčio kompensavimas, nuomos, paskolų grąžinimo, lizingo mokėjimų atidėjimas, ūkinių sąnaudų kompensavimas.

„Mes norėtume siūlyti daugybės šalių pavyzdžiu, kai kompensavimo lėšos galimos tiesiai žmonėms į sąskaitas, 85 proc. be verslo prisidėjimo teiktų valstybė, būtų taikomos 1 dydžio vidutinio darbo užmokesčio lubos. Šioms kompensacijoms nebūtų keliamos jokios sąlygos, lėšų poreikis – iki 1,5 mlrd. eurų“, – sakė D. Kreivys.

„Kita priemonė yra nuomos, paskolų grąžinimo ir lizingo mokėjimų atidėjimas. Šios dvi sąnaudų grupės tiesiogiai susijusios, nes nuomotojai turi savo įsipareigojimus bankams, lizingo mokėjimus, todėl jiems daryti atidėjimus yra labai sunku, todėl šios priemonės yra tarpusavyje susijusios. Norime, kad tiek bankai duotų atidėjimus nuomotojams, tiek nuomotojai savo ruožtu teiktų nuomininkams mokėjimų atostogas. Čia reikalinga priimti įstatymų pakeitimus“, – sakė D. Kreivys.

Tuo metu ūkinių sąnaudų (šildymo, elektros ir kitų) kompensavimas būtų galimas teikiant tikslines išmokas dėl karantino uždarytam verslui, kompensuojant patirtas komunalines sąnaudas pagal paskutinių trijų mėnesių sąskaitų vidurkį. Lėšas per 14 dienų po paraiškos pervestų Valstybinė mokesčių inspekcija, tam prireiktų apie 100 mln. eurų.