Verslas

2020.04.23 23:21

Nesutariantys ES lyderiai žengė arčiau ekonomikos gaivinimo po COVID-19 krizės plano

BNS2020.04.23 23:21

Nesutariantys Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį dar vienu žingsniu priartėjo prie koronaviruso pandemijos nuniokotos Bendrijos ekonomikos gaivinimo plano, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovei perspėjus, kad būtina skubiai imtis veiksmų.

27 ES šalių lyderiai surengė pasitarimą vaizdo konferencijos formatu, naujausiems duomenims parodžius, kad Europos ekonomiką ištikęs gilus nuosmukis, sukeltas daugelio šalių įsivestų karantino priemonių, siekiant suvaldyti epidemiją, bloke nusinešusį daugiau kaip 110 tūkst. žmonių gyvybių.

Bendrijos narės jau kelias savaites įtemptai ginčijosi, o smarkiausiai koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio paveiktos šalys kaip Ispanija ir Italija ragina turtingesnes valstybes, įskaitant Vokietiją ir Nyderlandus, pademonstruoti beprecedentį solidarumą.

Po kelias valandas trukusių derybų lyderiai susitarė įpareigoti Europos Komisiją iki gegužės 6-osios parengti planą, kuriuo būtų įvertinti Europos ekonomikos poreikiai ir priemonės jai pataisyti.

Tarp 27 ES šalių „formuojasi konsensusas stiprinti Europos strateginę autonomiją“, po derybų sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Tebelaukiantis mūšis

Žinant, kad ES narės prieš šias derybas smarkiai nesutarė, mažai kas tikėjosi, kad šįkart bus pasiektas persilaužimas.

Kaip ir prognozuota, lyderiai sutarė, kad bet koks planas turės būti susietas su ES daugiamečiu biudžetu, kurio didžioji lėšų dalis paprastai skiriama žemės ūkio subsidijoms ir Rytų bei Pietų Europos valstybių plėtrai paremti.

Šią sąlygą buvo iškėlusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel – įtakingiausia bloko lyderė, griežtai nusistačiusi prieš Italijos ir Ispanijos remtus ambicingus pasiūlymus, įskaitant dėl bendro skolinimosi ES mastu.

„Europos biudžetas dešimtmečius buvo išbandytas ir patikrintas instrumentas vykdyti bendriems ES uždaviniams“, – prieš viršūnių derybas A. Merkel sakė įstatymų leidėjams Berlyne.

Kitas mūšis vyks dėl klausimo, kiek būtų galima sustiprinti ES biudžetą, taip pat ar dėl išlaidų sprendžianti Europos Komisija galėtų surinkti daugiau lėšų skolinantis.

Šie debatai tikriausiai vėl padalys Europą pagal šiaurės–pietų liniją. Vokietija, Nyderlandai ir kitos vadinamosios „taupiosios“ narės ragina, kad turėtų būti leidžiama mažiau pinigų, o bet kokia pagalba turėtų būti paskolų, suteikiamų nustačius tam tikras išankstines sąlygas, pavidalu.

Italija, Ispanija ir Prancūzija savo ruožtu pasisako už subsidijas ir tiesioginę pagalbą, taip pat už galimybę Briuseliui surinkti daugiau lėšų skolinantis finansų rinkose.

Naujas biudžetas „turės prisitaikyti prie naujų aplinkybių, postkoronos krizės – mums reikia padidinti jo smogiamąją galią“, – po derybų Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Dar ir prieš pandemiją ne vieną mėnesį vykusios derybos dėl ES 2021–2027 metų biudžeto išprovokavo aštrių ir iki šiol neišspręstų ginčų tarp Bendrijos lyderių.

ECB perspėjimas

Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde savo ruožtu perspėjo ES lyderius įspėjo, jog euro zonos ekonomika dėl koronaviruso pandemijos, kaip rodo nepalankiausio scenarijaus prognozės, šiemet gali smukti 15 proc., ir pažymėjo, jog „esama rizikos, kad bus imtasi nepakankamai priemonių ar jų bus imtasi pavėluotai“.

Iki šiol Ch. Lagarde vadovavo pastangoms, kad Europa išvengtų recesijos, ir jau skyrė 750 mlrd. eurų pinigų politikos skatinamosioms priemonėms, bet teigė, kad ES vyriausybės turi nuveikti daugiau.

ES lyderiai ketvirtadienį surengė jau ketvirtą per pastarąsias septynias savaites virtualų viršūnių pasitarimą dėl COVID-19 krizės. Šaltiniai sakė, kad jiems greitai vėl reikės susitikti įvertinti Europos Komisijos parengtus planus.

Viršūnių pasitarimas įvyko tą pačią dieną, kai buvo paskelbta nekantriai laukti verslo padėties tyrimo rezultatai, rodantys, jog euro zonos ekonomika patiria „precedento neturintį“ nuosmukį.

„Dėl priemonių, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią koronaviruso protrūkiui, balandį užfiksuotas staigiausias visų laikų euro zonos ekonomikos verslo aktyvumo ir užimtumo nuosmukis“, – sakoma tyrimų bendrovės „IHS Markit“ vyriausiojo ekonomisto Chriso Williamsono pranešime.

Ekonomikos atkūrimo kaštai bus milžiniški. ilgalaikiam atsigavimo fondui buvo siūlomos įvairios sumos, bet ketvirtadienį lyderiai jokio galutinio pinigų kiekio neaptarinėjo.

Eurogrupės vadovas Mario Centeno siūlė, kad fondą sudarytų nuo 700 mlrd. iki 1,5 trln. eurų, o Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as kalbėjo apie trilijono eurų sumą.