Verslas

2020.04.23 15:39

Liberalai siūlo keisti Darbo kodeksą, profsąjungos priešinasi: sako, kad darbuotojams nė nebūtų garantuota minimali alga

atnaujinta 16.40

Pirmadienį Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai įregistravo Darbo kodekso pasiūlymus, kuriais siūloma įteisinti vadinamąsias „nulines sutartis“, keisti suminę darbo laiko apskaitą bei nenustatyti terminuotų sutarčių skaičiaus nuolatiniam darbui.

Ketvirtadienio popietę po pateikimo Seime jau buvo pritarta projektui, kuriuo siūloma keisti suminę darbo laiko apskaitą. Už tai iš 43 užsiregistravusių Seimo narių pasisakė 31 parlamentaras. Prieš buvo 7, susilaikė 4.

Pažymėtina, kad tai nėra galutinis sprendimas. Galutinis balsavimas turėtų įvykti vėliau.

Pagal pateiktą siūlymą numatoma, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją padėtį darbdavys, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ar atsižvelgęs į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę, gali nustatyti maksimalų apskaitinį laikotarpį iki 5 mėnesių. 3 mėnesius viršijantis apskaitinis laikotarpis gali būti nustatomas vieną kartą.

Tokie siūlymai itin patraukė darbuotojus ginančių sąjungų dėmesį. Ypač daug pastabų profesinės sąjungos turėjo siūlymui įtvirtinti „nulines sutartis“.

Kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, projekto inicijavimą paskatino „šiuo metu susidariusi koronaviruso (COVID-19) situacija ekonomikoje bei siekis sudaryti palankesnes įdarbinimo ir įsidarbinimo sąlygas darbuotojams bei darbdaviams įteisinant nenustatytos apimties darbo sutartis.“

Nenustatytos apimties arba vadinamosios „nulinės“ darbo sutartys neapibrėžtų konkretaus darbuotojo darbo laiko. Tai galioja tiek minimaliai, tiek maksimaliai darbuotojo darbo laiko trukmei. Taigi jis būtų iškviečiamas, esant reikalui. Be to, už tokį darbą jam nebūtų privalu mokėti minimalios mėnesinės algos, nors bazinis algos dydis turėtų būti numatytas sutartyje.

„Darbuotojai savo funkcijas vykdo tik atskiru darbdavio pavedimu ir už šį darbą jiems atlyginama pagal faktiškai dirbtą laiką. Pagal nenustatytos apimties darbo sutartis darbdavys įsipareigotų suteikti minimalų kiekį darbo per mėnesį, o darbuotojas dirbtų darbdavio kvietimu, susitariant dėl to iš anksto. Darbuotojas galėtų be trukdžių dirbti pas kitus darbdavius, taip pat atsisakyti dirbti pagal kvietimą“, – tvirtinama aiškinamajame rašte.

Kitaip tariant, darbuotojas į darbą būtų iškviečiamas, o alga jam būtų mokama už atliktą darbą, tačiau jis turėtų galimybę iškvietimo atsisakyti.

Darbuotojams nebūtų garantuota minimali alga ar darbo laikas

Tiek „nulinių sutarčių“, tiek kitų pasiūlymų nepalaiko profesinės sąjungos. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) pasidalino pranešimu, kuriame teigia neigiamai vertinanti pasiūlymus keisti Darbo kodeksą mažinant darbuotojų garantijas.

„Darbdavių iniciatyvą skelbti moratoriumą tam tikriems Darbo kodekso straipsniams profesinėms sąjungoms pavyko sustabdyti Lietuvos trišalėje taryboje, tačiau Liberalų sąjūdžio frakcija vieną po kito Seime registruoja Darbo kodekso pataisas, kurios dar labiau pablogintų ir taip pažeidžiamų darbuotojų padėtį“, – rašoma LPSK pranešime.

Kaip nurodo konfederacija, siūloma įteisinti nenustatytos apimties darbo sutartis, pagal kurias darbuotojai galėtų būti samdomi be darbdavio įsipareigojimo mokėti bent minimalią algą ir be įsipareigojimo suteikti tam tikrą darbo valandų skaičių.

„Darbuotojas iš anksto net nežinotų, kiek laiko jis dirbs, o darbdavys galėtų iškviesti jį į darbą bet kada. Taip pat siūloma neriboti terminuotų sutarčių skaičiaus nuolatiniam darbui, dar labiau liberalizuoti suminės darbo apskaitos taikymą, kas leidžia nemokėti darbuotojams viršvalandžių, ir pan.“, – į kitus siūlymus dėmesį atkreipia LPSK.

„Yra ciniška ir net nusikalstama pasinaudojant COVID-19 pandemija mažinti darbuotojų garantijas ir saugumą, kai jie ir taip šioje situacijoje nukentėjo labiausiai. Maža to, siūlomos pataisos galiotų visiems ir visam laikui.

Baisiausia, kas įvyko per šitą karantino laikotarpį – jis atvėrė duris visoms senoms iniciatyvoms, kuriomis buvo bandoma dar labiau išplėsti darbdavių dominavimą prieš darbuotojus. Matyt, tikimasi, kad visų dėmesys dabar nukreiptas į pandemijos suvaldymą ir labai palankus metas teikti iniciatyvoms, į kurias galbūt politikai neįsigilins“, – komentuoja LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ taip pat pasisako prieš siūlymus keisti Darbo kodeksą. Kaip nurodo sąjunga, ketvirtadienį jos pirmininkė Kristina Krupavičienė kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, ragindama užkirsti kelią Seime liberalų siūlomoms Darbo kodekso pataisoms, kurios net nebuvo svarstytos Trišalėje taryboje.

„Solidarumas“: pasiūlymai prasilenkia su logika

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ teigia nepritarianti pateiktiems Darbo kodekso pakeitimams, ypač neigiamai vertindama bandymą grįžti prie „nulinės darbo sutarties“, kurią sudarius darbuotojams nebus garantuojamas net minimalus darbo užmokestis, sukuriant situacijas, kai sumažėjus darbo apimtims, darbuotojams bus mokama tik už 8 darbo valandas per mėnesį.

„Pateikti pakeitimai, mūsų požiūriu, – žiniasklaidai išplatintame pranešime cituojama K. Krupavičienė, – nėra suderinami su elementaria logika, nes sukurs sąlygas, kai darbuotojai, dirbantys pagal nulines darbo sutartis, gaus mažesnį darbo užmokestį, negu asmenys registruoti Užimtumo tarnyboje ir niekur nedirbantys.“

„Kai COVID-19 viruso pandemijos metu visi Lietuvos piliečiai bando suvaldyti pavojingą ligą, jūs ieškote galimybių padidinti pelnus, kuo labiau nuskriaudžiant darbuotojus ir bloginant darbo sąlygas šimtams tūkstančių žmonių, kad šie gautų mažesnes socialines išmokas, o valstybė – mažiau mokesčių, kurie reikalingi sveikatos apsaugai užtikrinti ir pandemijai sutramdyti“, – pridūrė K. Krupavičienė.

Jos vertinimu, šiuo metu būtina kurti tvarų ir socialiai atsakingą verslą, paremtą socialinio dialogo ir bendradarbiavimo principais, nes tik toks verslas gali būti konkurencingas ir atsparus bet kokiems iššūkiams.

Tiek LPSK, tiek sąjunga „Solidarumas“ savo pareiškimuose akcentavo, kad Seimo narių darbas ir sprendimai yra stebimi, todėl visi darbuotojai žinos, kas palaikė, kaip nurodo profesinės sąjungos, darbuotojų teises mažinančius pasiūlymus.

Tikina – tai nebūtų pakaitalas nuolatinei darbo sutarčiai

Vienas iš pasiūlymo autorių liberalas Simonas Gentvilas LRT.lt tvirtina neįžvelgiantis esminių profesinių sąjungų argumentų, kodėl tokie pasiūlymai turėtų bloginti darbuotojų padėtį.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo taryba pasiūlymus palaiko ir, išsakydami savo poziciją Seime, jie svarstė apie galimybes įteisinti „nulines darbo sutartis“ ir naikinti „Sodros“ grindis.

„Noriu pasakyti, kad „nulinės“ darbo sutartys nėra pakaitalas pagrindinei darbo sutarčiai. Tai sutartis dėl papildomo darbo, kuriuo norėtų užsiimti darbuotojai. Kažkas, kas dirba pastoviame darbe, norėtų gauti sezoninį, laikiną, savaitgalinį darbą ir darbdavys įsipareigoja mokėti kažkokį bazinį atlyginimą, net ir neinant į darbą, bet, esant poreikiui, pasikviesti tą darbuotoją į darbą. Taip išvengiama pilno etato forminimo“, – tvirtina S. Gentvilas.

Jo teigimu, vadinamoji „nulinė sutartis“ buvo aptariama ir priimant dabar galiojantį Darbo kodeksą, tačiau minties buvo atsisakyta, nes, anot S. Gentvilo, tuo metu buvo gausu kitų temų.

Vis dėlto, parlamentaro vertinimu, tai galėtų būti puiki išeitis tiek verslui, kuriam kartais reikia papildomų darbuotojų, tiek darbuotojams, kurie nori papildomai užsidirbti.

S. Gentvilas pabrėžia – sudarant nulinę sutartį iš darbuotojo negalėtų būti reikalaujama, kad jis nutrauktų turimą nuolatinio darbo sutartį ar kad jis nuolat pasirodytų, kai yra kviečiamas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Darbo kodeksas darbdavius, sudarančius „nulines sutartis“, įpareigotų mokėti 30 proc. sutarto bazinio darbo užmokesčio net ir tada, kai į darbą atvykti nereikėtų ar darbuotojas to padaryti negalėtų.

Paklaustas, kaip būtų išvengta piktnaudžiavimo, apie kurį perspėja profesinės sąjungos, S. Gentvilas teigia, kad „nulinės sutartys“ įteisintų lanksčius santykius, dėl kurių sąlygų galėtų susitarti darbuotojas ir darbdavys.

„Tos, liaudiškai vadinamos, „nulinės sutartys“, yra daug lankstesnės. Jos yra lengvai nutraukiamos ir lengvai sudaromos. Jeigu kalba eina apie sezoninį ar kažkokį papildomą darbą studentams, dirbantiesiems savaitgalį, tai, jeigu nesusitars, tai nesusitars. Tai nėra ilgalaikė neterminuota sutartis. Atleidimas yra gana paprastas. Nereikia žiūrėti, kad darbdavys su darbuotoju visada yra priešai“, – ragina S. Gentvilas.

Jis pateikia pavyzdį, kad panašus darbo pobūdis jau yra įteisintas statutiniams pareigūnas, kurie, ne darbo metu sureagavę į iškvietimą, gauna priedus.

„Statutinėje tarnyboje žmonės gauna priedus už tai, kad, esant reikalui, jie atvažiuos. (...) Privačiame versle tai draudžiama. Matau, kad tai yra galimybė susitarti ir geranoriškai įteisinti lanksčius santykius. Jeigu mes visada galvosime, kad darbdavys yra engėjas, o darbuotojas yra tik išnaudojamas, tada reikia griežtinti Darbo kodeksą. Aš matau kitokią pasaulio viziją“, – sako S. Gentvilas.

Jis taip pat argumentuoja, kad siūloma keisti suminę darbo laiko apskaitą, nes dabar tai ypač aktualu. Anot parlamentaro, pasitaiko atvejų, kai, susirgus vienam pamainos darbuotojui, jį turi dengti kitas, tačiau jam didinti darbo laiko, pagal dabar galiojančius teisės aktus, negalima, todėl viršvalandžiai ir kolegos pavadavimas paprasčiausiai slepiamas.

Darbo kodekso 113 ir 115 straipsnių pakeitimo bei Darbo kodekso 6, 66, 67, 85, 86, 87 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymų projektus užregistravo Seimo nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Gentvilas, Eugenijus Gentvilas, Ričardas Juška, Virgilijus Alekna, Juozas Baublys, Kęstutis Glaveckas, Jonas Liesys, Gintaras Vaičekauskas, Jonas Varkalys.