Nuo ketvirtadienio leidus dirbti visoms parduotuvėms, premjeras Saulius Skvernelis ragino gyventojus ir verslą nepamiršti saugumo priemonių, nes turbūt niekam nesinorėtų, kad karantino švelninimo sąlygas tektų atšaukti.
„Noriu priminti, kad karantinas tęsiasi – kaukes dėvėti reikia, parduotuvėse, prekybos centruose yra ypatingas režimas. Kas labai ilgai laukė grožio paslaugų – nuo pirmadienio jos iš dalies bus leidžiamos su tam tikrais apribojimais. Noriu, kad po truputį grįžtume į paprastą gyvenimą, bet nepamirštume saugumo priemonių“, – sakė jis.
Kadangi nuo pirmadienio, balandžio 27 d., jau galės dirbti restoranai ir kavinės lauke, premjeras sulaukė klausimų, kaip turės būti suteikiamos paslaugos šioje vietose.
Tačiau kol kas S. Skvernelis negalėjo suteikti daugiau informacijos: „Švęsti dar ne laikas, todėl lauko kavinėse reikės tik pabendrauti. Operacijų vadovas nustatys režimą, bet manau, kad tai bus ne daugiau kaip 2 žmonės [prie vieno stalelio] ir su tam tikrais atstumais [tarp stalelių] lauke“, – sakė jis.
Kalbėdamas, kaip galėtų atrodyti grožio salonų veikla, jis tik pridūrė, kad ir tai turės nustatyti A. Veryga: „Bendras principas – ne mažiau kaip 10 kv. metrų vienam klientui arba vienas klientas aptarnaujamas. Detali informacija bus patvirtinta operacijų vadovo, kokios paslaugos bus teikiamos. Sekite A. Verygos sprendimus.“
S. Skvernelis teigė, kad karantino švelninimo priemonių imamasi anksčiau, nei buvo planuota iš pradžių, nes virusas taip greit nedings, o mums reikės išmokti su juo gyventi.
Paklaustas, kaip bus užtikrinta, kad verslas ir gyventojai laikysis saugos taisyklių, pradėjus veikti prekybos centrams, lauko kavinėms, grožio salonams, jis teigė patikintis verslu ir gyventojais, bet prireikus gali būti skiriamos baudos.
„Manau, kad prieš tai buvęs etapas parodė, jog turime didelę dalį sąmoningų žmonių ir jie laikosi taisyklių. Turime suprasti vieną paprastą dalyką, jeigu kažkur paslysime, reikės grįžti atgal į tas sąlygas, o tai būtų blogiausias dalykas. Esminis dalykas – pasitikėjimas, atsakomybė, bet kontrolės priemonių yra ir jos jau buvo plačiai naudotos praeitą savaitę“, – sakė jis.
Antradienį komentuodamas prieš Seimo posėdį premjeras teigė, kad visos pagalbos priemonės, nors ir pavėluotai, bet startavo, o „jeigu verslui po mėnesio pasidaro tokios išgyvenimo dilemos – ar apskritai bankrutuoti, ar toliau tęsti veiklą, tai galbūt ir su tais verslais ne viskas gerai buvo.“ Šiandien jis žurnalistų buvo paprašytas patikslinti, ar tikrai tą ir turėjo omenyje.
„Turėjau omenyje, kad su kai kurias verslais, jei yra tokių problemų, vadinasi, kažkas yra pas juos negerai. Iš tikrųjų keista, kad pavieniai žmonės skundžiasi dėl negaunamos valstybės paramos, net nesikreipdami ar net neišpildydami tų nedidelių sąlygų, kurios yra nustatytos: ką reikia pateikti, kad ta parama būtų gaunama. Šiaip pinigų dalybų negali būti. Jeigu kalbame apie lėšų trūkumą, paskolų, palūkanų dengimą – teikiamos arba lengvatinės paskolos arba kompensuojamos palūkanos. Tuoj pasileis nuomos lengvatos ir daugybė kitų dalykų.
Tiesiog reikia apsispręsti, ir jeigu ta parama yra reikalinga – ją imti ir naudoti. Taip, kaip ir minėjau, greitis mūsų netenkina, bet tikiuosi, kad apimtys didės. Bet nepaprašius paramos tikėtis, kad tiesiog bus skirtos lėšos, – [nereikėtų], labai sunku tą padaryti“, – sakė jis.
Premjeras taip pat pridūrė, kad šiuo metu laukiama patvirtinimo dėl galimybės suformuoti paramos fondą stambiesiems verslams, nes kol kas, anot jo, visos priemonės orientuotos į smulkųjį ir vidutinį verslą.
