Verslas

2020.04.22 13:36

Nuo koronaviruso nukentėjusiems žemės ūkio perdirbėjams – 160 mln. eurų

atnaujinta 15.46

Siekiant paskatinti žemės ūkio sektoriaus atsigavimą po koronaviruso krizės, ketinama teikti finansinę paramą ir žemės ūkio produkcijos tiekėjams bei žemdirbiams, ir perdirbėjams. Pastariesiems numatyta skirti 160 mln. eurų, tačiau jie turės įsipareigoti išlaikyti pernykštes žaliavų supirkimo kainas.

Ūkininkai kompensacijų dėl žaliavų kainų smukimo gali tikėtis už balandį ir gegužę, o maždaug nuo birželio parama pasieks perdirbėjus, trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete pranešė Žemės ūkio ministerijos atstovas Karolis Anužis.

„Perdirbimo pramonei nuo birželio pradžios skiriant paramą, už balandį ir gegužę bus tikslinės dotacijos dėl prarastų pajamų gamintojams“, – aiškino ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupei vadovaujantis K. Anužis.

Pasak jo, dėl paramos galės kreiptis perdirbėjai, kurių pardavimai nuo koronaviruso epidemijos pradžios sumažės bent 10 procentų.

Be to į paramą galėtų pretenduoti ir tie perdirbėjai, kurių gatavos produkcijos atsargos kovą – gruodį padidės daugiau nei 10 proc., palyginti su atitinkamu 2019 metų laikotarpiu.

Pieno sektoriuje perdirbėjams numatyta 120 mln. eurų, paukštienos – 11 mln. eurų, kiaušinių – 9 mln. eurų, jautienos sektoriui - 20 mln. eurų.

„Dar Vyriausybė apsispręs, ar tai bus galutinė suma. Tai dar nėra Vyriausybės patvirtinta suma, tai mūsų apskaičiuotas ir perduotas Finansų ministerijai lėšų poreikis“, – teigė K. Anužis.

Tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo bendroves – „Pieno žvaigždes“, Vilkyškių pieninę ir „Rokiškio sūrį“ – vienijančios asociacijos Pieno centras vadovas Egidijus Simonis kartoja, kad jiems valstybės paramos nereikia.

„Perdirbimo sektoriui paramos nereikia, mums jos neduokite, duokite iškart žemdirbiams“, – per posėdį teigė E. Simonis.

Jis pareiškė, kad valdžios siekis skirti paramą perdirbėjams yra „nesuprantamas“.

„Nesuprantamas noras brukti perdirbėjams tą paramą. Matome arba politines ambicijas, arba laukiami kažkokie dividendai, arba ta parama taikoma kažkokioms neefektyviai dirbančioms įmonėms norint jas gelbėti“, – kalbėjo E. Simonis.

Pieno perdirbėjų atstovas pareiškė, kad dalis valstybės paramos aptrupės, kai ji ūkininkams bus skirstoma per tarpininkus, kurie pasiims savo dalį.

E. Simonis skaičiavo, kad latvių pieno perdirbimo sektoriui skirta gerokai mažiau, tik 12,5 mln. eurų parama.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis mano, kad kratydamiesi valstybės paramos pieno perdirbėjai nenori parodyti savo realios finansinės situacijos.

„Nenorite parodyti savo praradimų. Arba jų nėra. Jeigu jums duoda, o jus sakote, kad nereikia, reiškia gaunate pajams dukart – per eksportą ir per paramas“, – teigė J. Sviderskis.

Pasak Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovo Dariaus Gudačiausko, ministerijos suskaičiuota lėšų suma iki metų pabaigos „yra tinkama“, kol „susinormalizuos rinkos“.

Tuo tarpu Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis prognozavo, kad 11 mln. eurų iki metų pabaigos gali neužtekti. Jo teigimu, dabar sandėliuose jau yra susikaupę 5 tūkst. tonų paukštienos.

Taip pat siūloma padidinti bendrą finansavimą Kaimo plėtros priemonių (KPP) programai. Ministerija prognozuoja 63 mln. eurų lėšų poreikį.

Priemonei „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ketinama skirti 8 mln. eurų, ja pasinaudoti norėsiantys ūkininkai paraiškas galėtų teikti birželį-liepą.

Smulkiesiems ūkiams numatoma 30 mln. eurų, į juos bus galima pretenduoti rugpjūtį-rugsėjį.

25 mln. eurų paramą ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse ketinama paskirstyti gegužę– birželį.

Numatoma padidinti finansų įstaigoms galimos suteikti Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijos dydį iki 90 proc. (dabar 80 proc.) bei teikti garantijas sunkumų dėl koronaviruso krizės patiriantiems ūkininkams arba įmonėms, jeigu veikla bus susijusi su žemės, maisto ar miškų ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste. Tam papildomai planuojama numatyti 2,5 mln. eurų.

Taip pat ketinama padidinti valstybės pagalbos paramos sumą kompensuojant 100 proc. palūkanų, sumokėtų iki šių metų pabaigos už kreditus investicijoms ir apyvartinėms lėšoms. Į šią paramą pretenduotų įvairaus dydžio įmonės, užsiimančios pirmine gamyba ir veikiančios kaimo vietovėje, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, užsiimantys pirmine gamyba, perdirbimu ir prekyba. Tam kol kas numatyta 1,5 mln. eurų.

48 mln. eurų ketinama skirti lengvatinėms paskoloms apyvartinėms lėšoms papildyti, žemės ūkio produktams supirkti įmonėms, kurių veikla susijusi su žemės, maisto ar miškų ūkiu, kaimo plėtra ir žuvininkyste.