Verslas

2020.04.22 12:15

Atlyginimų augimą derėtų pamiršti: verslininkai veržiasi diržus

atnaujinta 12.44
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.04.22 12:15

Jeigu karantinas užsitęs ir gegužę, nedarbo lygis turėtų pasiekti 12–14 proc., atlyginimai daugeliui nedidės, o labiausiai paveiktų sektorių darbuotojai turėtų tikėtis net ir mažėjimo. Tokią verslininkų poziciją spaudos konferencijoje išsakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Valdas Sutkus.

LVK atlikta verslo įmonių apklausa parodė, kad dauguma verslininkų į ateitį žiūri gerokai atsargiau nei anksčiau. Daugiau nei pusė apklaustųjų ketina atsisakyti investicijų. Beveik ketvirtadalis įmonių prognozuoja, kad jų pajamos sumažės 20–30 proc. Dauguma neketina teikti naujų paslaugų ar produktų.

„Naujos prekės ar paslaugos visada kuria naujus pinigų srautus, naujas pajamas. Dėl to tas klausimas labai svarbus ir inovacijos visada skatina paslaugų vystymąsi. (...) Inovacijų nebuvimas rodo, kad su ekonomika kažkas negerai“, – tvirtino V. Sutkus.

Nors klausimo apie darbuotojų atlyginimus apklausoje nebuvo, V. Sutkus tvirtina, kad kalbantis su verslininkai pastebima, jog atlyginimų augimo tikėtis nederėtų.

„Iš tikrųjų mes neįtraukėme šio klausimo į apklausą, nors tikrai vertėjo tokį klausimą įtraukti. (...) Bendras įspūdis, kalbantis su įmonėmis, įmonių atstovais, panašu, kad atlyginimai bent jau nedidės, o kai kurių sričių, kurios paveiktos labiausiai, atlyginimai gal ir mažės“, – tvirtino V.Sutkus.

Tiesa, to, kad įmonės neinvestuos į naujus produktus ar paslaugas, dauguma vartotojų turėtų nepajusti. Kaip pažymėjo V. Sutkus, esame linkę pastebėti tai, kas pradingsta, todėl kai kurie vartotojai nebent gali atkreipti dėmesį į tai, kad nėra siūloma naujienų.

Pristatymas verslo įmonių apklausos rezultatus, jis teigė, kad jau pradedama matyti, kaip karantinas ar apskritai pandemija veikia verslą.

„Iki tol visas dėmesys buvo sufokusuotas į žmonių sveikatą. (...) Tai natūralu. Na, o praėjus daugiau kaip mėnesiui pats laikas atsigręžti į ekonomiką. (...) Sprendimai buvo padaryti laiku, kaip politiniai sprendimai, bet šiandien jų įgyvendinimas stringa. Matyti, kad realūs pinigai verslo kol kas nepasiekia. Taip pat nėra iki šiol vieningo ekonominių procesų valdymo, kaip tai yra medicinoje“, – sakė V. Sutkus.

Jo teigimu, įvairių sprendimų verslui ieškoma tiek Vyriausybėje, tiek Ekonomikos ministerijos, tiek Lietuvos banke. Visose šiose institucijose yra įkurtos darbo grupės, kuriose dalyvauja ir verslininkai, tačiau, atkreipia dėmesį V. Sutkus, veiksmai nėra koordinuojami.

„Lyg ir visokių veiklų yra daug, bet koordinacijos nėra, atsakingo žmogaus ar vieno pareigūno nėra. Tie veiksmai išbarstyti po įvairias institucijas. Rezultatą matome“, – tvirtino V. Sutkus.

Atliekant verslo įmonių apklausą, kurioje dalyvavo 377 įmonės, įmonių vadovai atsakė į klausimus apie savo lūkesčius ir įmonių situaciją.

Didžioji dalis apklaustųjų atstovavo paslaugų sektorių. Tai pat apklaustos įmonės iš pramonės, prekybos, žemės ūkio ir aukštųjų technologijų sektorių.

52,8 proc. apklaustųjų tvirtino, kad jiems nepakanka informacijos apie numatytas valdžios pagalbos priemones. Daugiau kaip 83 proc. apklaustųjų įvertino, kad priemonės yra nepakankamos. Dar beveik 82 proc. tvirtino, kad Lietuvoje numatyta valstybės parama yra mažesnė nei ES vidurkis.

Paklausti apie tai, kiek laiko reikės Lietuvos verslui reikės atsigauti, jei karantinas tęsis ir gegužės mėnesį, daugiau nei pusė apklaustųjų tvirtino, kad atsigauti reikės pusės metų arba metų. Apie ketvirtadalis įmonių vadovų tvirtino, kad gali prireikti dvejų ar trejų metų.

Tarp sektorių, kurie labiausiai nukentės, apklaustieji vardija turizmo, transporto, maitinimo, prekybos sektorius.

„Tam tikras nuomonių išsibarstymas iš tikro yra. Rezultatai tokie, kad mūsų apklausti įmonių vadovai įsitikinę, kad lengviausiais išgyvens krizę aukštųjų technologijų, komunikacijų ir finansinių paslaugų sektorius. (...) Šie rezultatai turbūt nėra stebinantys, bet pabandėme identifikuoti, kaip tai galėtų atrodyti išreiškus procentais“, – komentavo V. Sutkus.

Verslininkai įvertino: karantinui užsitęsus iki gegužės, nedarbo lygis kils iki 12–14 proc.

52,2 proc. apklaustųjų sako, kad bus apskritai atsisakyta investicijų. 17,2 proc. sako, kad investicijos bus perpus mažesnės, nei buvo tikėtasi. 15,4 proc. mano, kad investicijos bus sumažintos iki trečdalio ir 15,1 proc. įmonių yra nusitekusios optimistiškai – mano, kad įmonės investicijos bus daromos taip, kaip buvo suplanuota iki pandemijos.

Iš apklaustųjų didžioji dalis įmonių neplanuoja naujų paslaugų ar prekių.

Didžiausia dalis, t. y. 40,9 proc. apklaustų įmonių tvirtina, kad BVP kris nuo 5 iki 10 proc.

Paklaustas apie premjero kritiką, kad su verslais, kurie po mėnesio nebeturi lėšų ar bankrutuoja „ne viskas tvarkoje buvo“, V. Sutkus tvirtino, kad toks premjero požiūris pasenęs.

„Manau, kad premjero požiūris į verslą yra semadatiškas. Jis operuoja kategorijomis iš praėjusio amžiaus. Tada kaip ir buvo toks verslininko įvaizdis, kad jis sėdi ant didelės krūvos pinigų. Profesinės sąjungos bando iš jo tuos pinigus išmušti, jis bando tuos pinigus saugoti. (...) Tai praėjusio amžiaus pradžios realijos. Šiandien yra kitaip. Šiandien ekonomika labai dinamiška“, – sakė V. Sutkus.

Jis atkreipė dėmesį, kad šių dienų versle laimi tie, kurie greitai įveda naujas paslaugas ar prekes, prisitaiko prie naujovių, o tam dažnai reikia nemažai pinigų, kuriuos skiria investuotojai.

„Normalus verslas be paskolų šiais laikais neapsieina. (...) Finansų srautai yra labai svarbus dalykas. Įmonės skaičiuoja, kiek jie gauna pajamų. Pagal tai jos skaičiuoja, kiek gali išleisti pinigų investicijoms, naujų darbuotojų samdymui. Ta pagalvė, ant kurios būtų galima kristi, ji dažniausiai nėra tokia didelė. Kalbėti, kad, jeigu verslas negali šigyventi mėnesį, tai toks verslas yra prastas, būtų neprofesionalu ir klaidinga“, – įsitikinęs V. Sutkus.