Verslas

2020.04.21 21:12

Finansų ministras mato klaidas ir pripažįsta – verslą turinti pasiekti parama įsipainioja į biurokratinį voratinklį

Šimonytė: verslo žmones labiausiai „užgauna“ komunikacija su jais
Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.04.21 21:12

Apie milijardus, kuriuos Vyriausybė skolinsis ekonominei padėčiai stabilizuoti, pranešta kovo 16 dieną. Darbo vietoms išsaugoti ir įmonių likvidumui užtikrinti iš viso, skelbiama, bus skirta 3 mlrd. eurų. Verslas – ir stambusis, ir smulkusis – jau visą mėnesį kalba, kad pinigų gauti labai sunku, gavusiųjų vos vienas kitas. Šios dienos duomenimis, maždaug 300 tūkst. darbuotojų išleisti į prastovas, beveik 47 tūkst. buvo atleisti nuo karantino pradžios, nuo kovo 17 d. veiklą nutraukė per 300 įmonių.

Iš kitų ES valstybių pasiekia žinios apie greitą ir veiksmingą paramą verslui, o tai reiškia, kad tuo metu, kai tokios šalys visu greičiu po karantino judės į priekį, Lietuva tik mėgins spirtis nuo dugno ir, gali visko būti, beviltiškai kapstysis iš paskos.

Šiandien premjeras ir ministrai ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų padarinių mažinimo planą pristatė Seimo nariams.

Dienos tema. Parama verslui vėluoja: pasak finansų ministro, koją kiša ir biurokratija

Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su finansų ministru Viliumi Šapoka ir buvusia finansų ministre, dabar Seimo Audito komiteto pirmininke Ingrida Šimonyte.

– Vyriausybė žadėjo skolintis 5 mlrd. eurų. Kiek šiuo metu yra pasiskolinta?

V. Šapoka: Šiuo metu sutarčių yra už 2 mlrd. eurų.

– Bet dar pinigų nėra, tik yra sutarta, taip?

V. Šapoka: Taip, šiuo metu skolinamės į priekį. Yra sutartys už daugiau nei 2 mlrd. eurų ir artimiausiu metu keliausime į užsienio kapitalo rinkas, kur tikimės 1–2 mlrd. eurų.

– 3 milijardai turi būti skirti verslui. Kiek jau yra skirta?

V. Šapoka: Kalbant apie visas priemones, kurias šiandien pristatėme Seime, tai tikrai kol kas iš lėšų, kurios susijusios su darbo vietų išsaugojimu ir verslo likvidumu, panaudota dar nedaug, nes kai kurios priemonės startavo vos prieš kelias dienas. Tikimės, procesas sparčiai įsibėgės.
Pavyzdžiui, Užimtumo tarnyba šiuo metu suveda tuos duomenis rankiniu būdu ir pavedimus daro, nuo ketvirtadienio startuoja nauja IT sistema, kuri padarys procesą automatiškai. Tikrai greitis galėtų būti spartesnis, ir kartais tiek man, tiek premjerui yra jausmas, kaip žiūrint į arbatinuką ir laukiant, kol užvirs. Bet manau, kad tikrai procesas šią savaitę sparčiai pajudės.

– Bet jūs taip ir neatsakėte, kiek maždaug tų pinigų yra. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad įmonėms likvidumo paskolų yra suteikta maždaug už 20 milijonų. Gal po šios dienos yra šiek tiek daugiau, bet, įsivaizduoju, suma panaši. Ar galite paaiškinti, kaip nutiko ir kas nesuveikė, kad Lietuva, viena pirmųjų paskelbusi planą, kaip skatinti ekonomiką, išsaugoti darbo vietas ir įmonių likvidumą, taip uždelsė? To paties ekonomisto Ž. Maurico žodžiais, dar balandžio pradžioje Šveicarija jau buvo išdalijusi 13 milijardų, mes kalbame tik apie milijonus. Nenoriu pasakyti, kad turėtume irgi būti išdaliję tiek milijardų, bet kalbu apie greitį.

V. Šapoka: Turime praeiti ir teisines procedūras. Visų pirma reikėjo patvirtinti reikiamus įstatymus Seime. Štai vienas pavyzdys: balandžio 9 d. buvo priimtas įstatymas Seime, balandžio 10 d. jau savarankiškai dirbantys asmenys gavo pirmąsias išmokas, šiuo metu jas jau yra gavę 53 tūkst. Lygiai po savaitės jau pradėjo gauti pirmas subsidijas už prastovas.

Minėjau, kad tas procesas įsibėgėja. Nuo pat pirmos dienos, kalbant apie
atidėtus mokesčius, tai jų atidėta beveik už 200 mln. eurų, tai taip pat yra likvidumo parama. Kai ištraukiamas pavyzdys iš vienos šalies, galbūt net ir geras pavyzdys, bet reikia pasižiūrėti visumą. Tikrai, žiūrėdami į kitas šalis, pamatysime, kad „tobulai“ veikia tik Šiaurės Korėja, apie kurią nieko nežinome. Taip, ES greitis yra problema, matyt, ir klaidas darome, galbūt priemonės gali būti tobulesnės, bet, kaip ir žadėjau, tas mūsų planas yra gyvas ir nuolat pildomas. Manau, tikrai nereikia nuvertinti Lietuvos pastangų, dirbama kartu su verslu ir įvairiomis organizacijomis, įsiklausoma.

Štai geras pavyzdys: neseniai bankai tarpusavyje susitarė, kad, susidūrus su sunkumais, bus galima atidėti būsto paskolų dalies mokėjimus iki metų laiko. Tikrai viskas procese. Tam, kad įmonės galėtų ramiau išlaukti iki visų tų paramų viso mechanizmo įsijungimo ir spartaus veikimo, šiandien Seime pristačiau įstatymo projektą, kuris iš esmės reikštų moratoriumą staigiems bankrotams, kad įmonės turėtų laiko sprendimų paieškai ir jas pasiektų valstybės parama.

– Kaip jums atrodo Vyriausybės pastangos gelbėti verslą iš to, ką girdite viešojoje erdvėje kalbant verslą, ir iš to, ką išgirdote Seime iš Premjero ir jo ministrų?

I. Šimonytė: Kai kurie dalykai veikia gerai, ir nereikia nuvertinti. Pavyzdžiui, gerai veikia Valstybinė mokesčių inspekcija. Buvo šiokių tokių nelogiškumų, bet inspekcija nuėjo, mano nuomone, pačiu teisingiausiu keliu, tai yra savo atidėjimų praktiką pritaikė plačiai. Buvo klausimų, kaip ten pakliuvo „Agrokoncernas“ ir kai kurios kitos įmonės, bet apskritai didžioji dalis įmonių, kurioms pirmoms smogė likvidumo problemos, galėjo pasinaudoti VMI siūlomais mokesčių atidėjimais.

Galbūt galima buvo paprastesniu būdu tai padaryti, bet, tarkime, tai veikia. Taip pat neblogai veikia tai, ką ministras minėjo: parama individualiems verslininkams, žmonėms, kurie turi kažkokią savo veiklą ir dabar negali jos vykdyti – ar tai būtų kirpėjai, ar fotografai, ar kitų profesijų žmonės. Privalumas tos priemonės, kad ji yra aiški. Taip, suma žmonėms turbūt atrodo maža, bet priemonė yra aiški, ir dėl to, akivaizdu, ji sukasi greitai. Tačiau, jeigu pasižiūrėsime į „Invegos“ tinklalapį šiandien, pamatysime, kad yra priemonių, prie kurių ir dabar parašyta „puslapis nerastas“.

Man atrodo, kad tokiomis aplinkybėmis tokia komunikacija yra labai žalinga, nes jeigu yra kažkokie procedūriniai dalykai (labai gaila, kad jie yra), turi būti aišku, ko trūksta ir kada bus. Kai pasileido „Invegos“ priemonės, pradėjau gauti verslininkų „screenshotus“, kuriuose „Invegos“ atsakymai, kad „parama neskirta“, taškas. Jokių paaiškinimų, priežasčių, pasiūlymų, ką galėtum padaryti: pakeisti paraišką, pateikti kažkokius papildomus duomenis, kad pagalbą galėtum gauti arba kreiptis dėl jos pakartotinai. Tiesiog įvyko paraiškos vertinimas, o po minutės priimtas sprendimas paramos neskirti ir atsiųstas atsakymas verslininkui. Verslininkai, kurie mėnesį laukė, kol pasileis šios priemonės, jaučiasi, švelniai tariant, užgauti labiausiai dėl to, kaip su jais komunikuojama.

– Premjeras pareiškė, kad „jeigu verslui po mėnesio pasidaro tokios išgyvenimo dilemos, ar apskritai bankrutuoti, ar toliau tęsti veiklą, tai galbūt ir su tais verslais ne viskas tvarkoje buvo“. Kieno čia tada kaltė, jeigu su tuo verslu nelabai gerai? Tas argumentas jus įtikina?

I. Šimonytė: Būtų vienas dalykas, jeigu atsidarytume dabar po karantino ir grįžtume tiesiog į tą būseną, kuri buvo sausio–vasario mėnesiais, kada kai kurios įmonės darė investicinius sprendimus, į kažką dėjo pinigus, nes tikėjosi uždirbti pajamas ir neatrodė, kad kažkas gresia jų verslo planams.

Dabar Vyriausybė sustabdo įmonių veiklą, įmonės uždirba 0 pajamų. Netgi tos įmonės, kurios uždirbo 0 ir nori išleisti savo darbuotojus į prastovą, turi rasti kažkokiu būdu, kaip sumokėti 10 proc. darbo užmokesčio. Tai tikrai nėra lengva. Dar yra nuoma, bankai, kurie yra geranoriški arba mažiau geranoriški, ir dar yra perspektyva, kai tu nežinai, nei kada atsidarysi, nei kokiomis sąlygomis, nei kokia paklausa bus tavo veiklai. Man atrodo, tokia retorika tikrai premjero nepuošia.

– Ministre, išgirdote apie „Invegos“ darbą, kad paraiškos atmetamos be jokių paaiškinimų. Kaip galima jas patobulinti, ką padaryti, kad parama taptų prieinama? Ketinama ką nors daryti, nes pats pripažinote, kad tas biurokratiškas požiūris žlugdo šitos Vyriausybės gerus kėslus?

V. Šapoka: Kalbant apie „Invegos“ veiklą, tai tikrai žmonės daro, ką gali. Suprantu, kad kai kurios ką tik paleistos priemonės tikrai gali turėti netikslumų, klaidų. Manau, laikinasis ekonomikos ministras taip pat girdi tuos nuogąstavimus.

Tikrai manau, kad bus situacija tobulinama, kad įmonės operatyviai gautų visą informaciją. Vos prieš porą valandų per VMI sistemą kiekvieną įmonę pasiekė laiškas, kuriame pateikiamos visos likvidumo pagalbos priemonės, nes kai kada informacija viešumoje yra pateikiama netiksliai. Pavyzdžiui, kad pradžioje reikėtų sumokėti 10 proc., ir tik po to gaunama subsidija.

Šiandien kartu su ministru Linu Kukuraičiu paraginome įmones naudotis būtent prastovų subsidijavimo mechanizmu, nes tai ne tik pagalba, išsaugosianti darbo vietas, bet kartu ir likvidumo pagalba, juk sumos pervedamos kartu su „Sodros“ įmokos dalimi ir mokesčiais. Šitos sumos gali būti naudojamos apyvartinėms lėšoms, kitaip tariant, kartu atidedant mokesčius. Tikrai situaciją atidžiai stebime, girdime verslo nuogąstavimus. Procesą tobuliname taip greitai, kaip tik įmanoma.