Verslas

2020.04.21 19:57

Šimonytė: premjero pasisakymai apie verslą yra neetiški ir nepadorūs

Vertindama premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimus, esą jeigu verslui po mėnesio atsiranda išgyvenimo dilemos, galbūt su jais „ne viskas tvarkoje“, Seimo narė Ingrida Šimonytė LRT RADIJUI sako, kad jie yra ne tik neetiški, bet ir nepadorūs. Anot jos, dalis verslų susidurs ir su likvidumo, ir su mokumo problemomis. 

Premjeras S. Skvernelis, komentuodamas stringančią paramą verslui, antradienį teigė, kad dalis verslų net nesikreipė dėl prastovų kompensavimo. Jis pabrėžė, kad pinigai nebus dalijami visiems, o tik tiems, kurie patiria sunkumus pagal nurodytus kriterijus.

„Jeigu verslui po mėnesio pasidaro tokios išgyvenimo dilemos, ar apskritai bankrutuoti, ar toliau tęsti veiklą, galbūt ir su tais verslais ne „viskas tvarkoje buvo“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Seimo narės I. Šimonytės manymu, tokie premjero pasisakymai yra „neetiški ir nepadorūs“.

„Ne pirmą kartą premjeras pasižymi tokia retorika. Kažkada jis sakė, kad kai kurie žmonės yra ne žmonės, dabar kai kurie verslai yra ne verslai. Kadangi premjero patirtis versle yra švelniai ribota, nežinau, ar jam reikėtų tokius vertinimus daryti“, – pastebi I. Šimonytė.

„Įsivaizduojama, kad Vyriausybė pradės dalinti pinigus visiems verslams – taip nėra“, – tvirtino S. Skvernelis.

Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad premjero pasisakymai iš esmės yra netikslūs.

„Pavyzdžiui, premjeras apsidžiaugė, kad žmonių, kurie užsiima individualia veikla, yra labai daug, kad šiandien virš 50 tūkst. žmonių yra išmokėta po 257 eurus, o tokių žmonių paraiškų yra apie 55 tūkst. Per kelias dienas yra aiški schema, kuri greitai prasisuko ir verslas pasinaudojo. Tai yra pavyzdys, kad ne visiškai verslas tingi ar kažko nesupranta ir nepasinaudoja“, – kalba D. Arlauskas.

Paklaustas, kodėl tokie vertinimai girdimi iš premjero lūpų, ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, kad įmonių bankrotas yra natūralus procesas, tačiau, akivaizdu, kad ši situacija yra išskirtinė.

„Kasmet tūkstančiai įmonių inicijuoja bankrotą, tūkstančiai naujų susikuria, tačiau šiuo metu Lietuvos įmonės susiduria su problema – uždrausta veikla ir iki nulio nukritusiomis pajamomis, todėl Vyriausybė turi reaguoti unikaliai ir eliminuoti bet kokius biurokratinius barjerus“, – pabrėžia ekonomistas.

I. Šimonytė priduria, kad daliai verslų, kuriems buvo iškilusios likvidumo problemos, atsiras mokumo problemų.

„Tada kalbėsime apie kitas pasekmes. Yra vienas dalykas, kai sutrinka pinigų srautai, reikalinga tik kažkokia injekcija, kuri leistų jiems pradėti judėti, kitas dalykas, kai turime minusinį balansą ir reikia galvoti apie tai, kad veiklos tęsti gali ir nepavykti“, – akcentuoja pašnekovė.

N. Mačiulio manymu, krizė, kuri prasidėjo, „greitai nesibaigs“.

„Matysime euro zonos skolų krizę, nes yra Graikija, Italija, kurios turi skatinti savo ekonomiką, tam turės daug skolintis. Europoje nėra vieningo sprendimo, solidarumo, kaip išspręsti silpniau pasiruošusių valstybių problemas ir išvengti nemokumo. [...] Laukia sudėtingas Europos Sąjungos periodas“, – perspėja ekonomistas.