Verslas

2020.04.21 19:28

Mauricas apie ekonomikos skatinimo planą: Lietuva pasiliko prie starto linijos, kai kitos šalys jau įveikė pusę maratono

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2020.04.21 19:28

„Pradžia buvo labai daug žadanti ir Lietuva buvo viena iš pirmųjų Europos Sąjungos valstybių, kurios paskelbė ambicingą ekonomikos skatinimo planą. Palyginti, mes vos trimis dienomis pavėlavome nuo Šveicarijos. Tačiau Šveicarija jau nuo kovo vidurio iki balandžio 2 d. išskolino verslui 14 mlrd. Šveicarijos frankų (13,32 mlrd. eurų – LRT.lt) arba 2 proc. savo BVP“, – LRT TELEVIZIJAI sako banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, Lietuva taip ir pasiliko prie starto linijos, kuomet kitos šalys „jau įveikė pusę maratono“.

LRT forumas. Miglotas ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimas – kas stabdo paramos tiekimą verslui?

„Į sandėlius“ gaminti nerizikuoja

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirmininkė Dalia Matukienė sako, kad verslas po truputį atsigauna, tačiau net ir švelnėjančios karantino sąlygos palieka daug iššūkių. „Daugybė žmonių išeiti iš namų vis dar bijo, todėl tų tokių apyvartų tikėtis dar nelabai galime“, – sako ji.

D. Matukienė sako buvusi priblokšta sprendimo, kuriuo praėjusią savaitę nebuvo leista prekiauti sodinukais, sėklomis ir gėlėmis turgavietėse.

„Maisto prekyba turgavietėse vyko dar iki to laiko, todėl labai keista, kodėl ši prekių grupė buvo išskirta. Kodėl galima šiomis prekėmis prekiauti lauke prie prekybos centro, o negalima, pavyzdžiui, turgavietėje, kuri turi keturis atskirus išėjimus?“, – klausia LSVVT pirmininkė.

Prekyba su Italija visai sustojo. Visos įmonės, kurios dirba su Pietų Europa, dabar turi prastovas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad šiuo metu dirba 60 proc. vidutinio ir stambaus verslo, o 40 proc. „stovi prastovose“.

„Skaitine išraiška kalbėti būtų labai sunku, kadangi yra labai įvairaus profilio įmonės. Įmonės, kurios dirba su galutiniu vartotoju ir tas vartotojas negali įsigyti prekės, tai tokia įmonė yra sustojusi 90-čia arba visu 100 procentų. Viskas, kas susiję su galutiniu vartotoju, visos įmonės, kurios gamino iki šiol, sustojo – sustojus vartojimui, sustojo ir gamyba“, – pesimistiškai kalba V. Janulevičius.

Pasak jo, įmonės nerizikuoja pirkti žaliavų ir gaminti „į sandėlius“, mat nėra žinoma, kada tokias prekes galės parduoti ir kokia bus jų kaina. „Todėl labiau apsimoka gamybą stabdyti“, – sako LPK viceprezidentas.

Tikina, kad Vyriausybės neveiksnumas daro įtaką darbuotojų atleidimus

Anot jo, ypač nukentėjo tos gamyklos, kurios gamino pietų Europos rinkai.

„Prekyba su Italija visai sustojo. Visos įmonės, kurios dirba su Pietų Europa, dabar turi prastovas, – tikina jis. – Geresnė situacija tų, kurie dirba su Vokietijos rinka. Visai kita situacija Švedijoje. Eksporto apimtys į šią šalį sumažėjo tik 10 proc.“

Atsirado nepasitikėjimas Vyriausybe, o įmonės ėmėsi spontaniškų darbuotojų atleidimų. Tas jau vyksta, ir tą mes jau matome.

LPK viceprezidentas neslepia, kad pramonininkai yra nusivylę Vyriausybės duotais pažadais. Pasak jo, Lietuva buvo bene pirmoji, kuri pažadėjo finansinę pagalbą verslui.

„Mes šią žinią priėmėme labai džiugiai. Tačiau praėjo jau kiek laiko, o realių pinigų įmonės vis dar negavo. Atsirado nepasitikėjimas Vyriausybe, o įmonės ėmėsi spontaniškų darbuotojų atleidimų. Tas jau vyksta, ir tą mes jau matome“, – apgailestauja V. Janulevičius.

Ambicingi pažadai taip ir liko pažadais?

Laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, kad Vyriausybės taktika ir strategija išlieka ta pati – prastovų kompensavimas, įmonių likvidumo palaikymas ir ekonomikos skatinimas. Anot jo, grynųjų pinigų verslui Vyriausybė net nežadėjo.

„Įmonių likvidumui palaikyti turime tris „Invegos“ priemones, kurios yra orientuotos į smulkų ir vidutinį verslą. Stambiajam verslui tos priemonės tik pradeda veikti. Smulkiam verslui šios priemonės startavo prieš savaitę ir kelias dienas. 28 mln. eurų jau yra išmokėti. Ir čia mes kalbame ne apie grynuosius pinigus, o paskolas, – sako Ž. Vaičiūnas. – Tokio pažado, kad bus dalinamos subsidijos grynais pinigais, nebuvo.“

Nedarbo lygis Vokietijoje 2009 metų krizės metu išaugo vos 0,3 proc. Tai praktiškai nepadidėjo visiškai dėl to, kad jie pradėjo laiku ir didele apimtimi skatinti ekonomiką.

Pradžia buvo labai daug žadanti ir Lietuva buvo viena iš pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, kurios paskelbė ambicingą ekonomikos skatinimo planą, sako banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Palyginti, mes vos trimis dienomis pavėlavome nuo Šveicarijos, – sako ekonomistas. – Tačiau Šveicarija jau nuo kovo vidurio iki balandžio 2 d. išskolino verslui 14 mlrd. Šveicarijos frankų (13,32 mlrd. eurų – LRT.lt) arba 2 proc. savo BVP. O balandžio 3 d. dar trimis procentais padidino savo paramos paketą.“

Vokietijos patirtis – siekiamybė Lietuvai

Ž. Mauricas stebisi mūsų Vyriausybės neveiksnumu ir teigia, kad mus šioje srityje pralenkė kaimynai latviai, kurie iš pradžių tokie ambicingi nebuvo. Anot jo, Lietuvos siekiamybė turėtų būti vokiečių pavyzdys, kuris puikiai iliustruoja kaip galima tvarkytis tokių krizių metu.

Ambicija latvių buvo mažesnė, garantuotos sumos procentiškai buvo mažesnės, tačiau jie bent jau pajudėjo ir tie pinigai tikrai jau yra pasiekę gavėjus.

„Kol mes net visiškai nestartavome, esame su nuliu, kitos šalys jau nubėgo pusę maratono. Visai kita situacija yra Vokietijoje, Šiaurės Europos šalyse. Vokietija ir Šveicarija buvo padariusios įdirbį dar 2009-aisiais. Nedarbo lygis Vokietijoje 2009 metų krizės metu išaugo vos 0,3 proc. Tai praktiškai nepadidėjo visiškai dėl to, kad jie pradėjo laiku ir didele apimtimi skatinti ekonomiką. Taip vokiečiai išsaugojo darbo vietas. Jie suteikė likvidumo paskolas įmonėms, tokiu būdu išsaugodami jas. Įmonės nebankrutavo. Ir tik ekonomikai atsigavus, visas traukinys vėl pradėjo važiuoti į priekį.

Netgi Latvija jau lenkia Lietuvą. Ambicija latvių buvo mažesnė, garantuotos sumos procentiškai buvo mažesnės, tačiau jie bent jau pajudėjo ir tie pinigai tikrai jau yra pasiekę gavėjus“, – užsienio šalių vyriausybių planus skatinti ekonomikas giria Ž. Mauricas.

Tas didžiulis atotrūkis mums nėra suprantamas ir jis jau atsiliepia darbuotojams – jie yra drastiškai atleidžiami.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tikina, kad įmonės, kurios kenčia nuo prastovų, pinigų iš Vyriausybės kol kas negavo.

„Beveik 300 tūkst. darbuotojų šiuo metu yra prastovose. Įmonės yra paprašiusios subsidijų tik už 40 tūkst. darbuotojų. Tas didžiulis atotrūkis mums nėra suprantamas ir jis jau atsiliepia darbuotojams – jie yra drastiškai atleidžiami. Darbuotojai verčiami pasirašyti pareiškimus išeiti iš darbo savo noru“, – nusivylimo neslepia I. Ruginienė.

Kada Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas įsivažiuos ir ką jis spės išsaugoti? Kaip pasikeis mūsų gyvenimas po COVID-19 krizės? Apie visa tai plačiau – įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius

LRT forumas. Miglotas ekonomikos gaivinimo plano įgyvendinimas – kas stabdo paramos tiekimą verslui?