Pernai Lietuvoje buvo suteikta 116,1 mln. EUR paramos – tai 3,8 proc. daugiau nei 2013 m., remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento duomenimis, praneša Statistikos departamentas.
Lietuvos juridiniai asmenys suteikė 79,1 mln. EUR, arba 68,2 proc. visos suteiktos paramos, užsienio šalių juridiniai asmenys – 25,2 mln. EUR, arba 21,7 proc., Lietuvos ir užsienio šalių anoniminiai teikėjai bei fiziniai asmenys – 11,8 mln. EUR, arba 10,1 proc.
2013 ir 2014 m. didžiausią dalį – atitinkamai 69,9 ir 73,7 proc. – paramos teikėjai skyrė ne pelno institucijoms, teikiančioms paslaugas namų ūkiams. Valdžios sektoriui teko 19,6 proc. visos 2014 m. suteiktos paramos (2013 m. – 22,4 proc.).
2014 m., kaip ir 2013 m., didžiausią suteiktos paramos dalį – 78,1 proc. – sudarė parama piniginėmis lėšomis (2013 m. – 76 proc.). Parama materialinėmis vertybėmis sudarė 20,3 proc. (2013 m. – 22,4 proc.), o paslaugos sudarė mažiausią paramos dalį – 1,6 proc. (2013 m. – tiek pat). 2014 m. paramoje, suteiktoje materialinėmis vertybėmis, didžiausią dalį (18,1 proc.) sudarė ryšių įrengimai bei aparatūra – 4,3 mln. EUR, maisto produktai ir gėrimai (16,8 proc.) – 4 mln. EUR, medikamentai ir vaistai (10,7 proc.) – 2,5 tūkst. EUR.
Daugiausia paramos 2014 m. suteikė įmonės, turinčios 10–49 darbuotojus – 22,5 mln. EUR, arba 28,5 proc. visos šalies juridinių asmenų suteiktos paramos. Įmonės, turinčios 50–249 darbuotojus, suteikė 20,8 mln. EUR, arba 26,3 proc., paramos, turinčios 250 ir daugiau darbuotojų – 20,4 mln. EUR, arba 25,7 proc., turinčios 0–9 darbuotojus – 15,5 mln. EUR, arba 19,5 proc.
Vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis 2014 m., palyginti su 2013 m., sumažėjo 4,7 proc. ir sudarė 9 tūkst. EUR (2012 m. – 9,4 tūkst. EUR). Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis 2014 m. buvo 250 ir daugiau darbuotojų turinčių įmonių grupėje – 70,2 tūkst. EUR, mažiausias – 0–9 darbuotojus turinčių įmonių grupėje – 4,2 tūkst. EUR.
2013 ir 2014 m. daugiausia paramos suteikė didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės – atitinkamai 27,3 ir 26,6 mln. EUR, arba 33,7 ir 32,8 proc. visos šalies juridinių asmenų atitinkamais metais suteiktos paramos. Antroje vietoje pagal suteiktos paramos dydį buvo apdirbamosios gamybos įmonės, suteikusios atitinkamai 16,9 ir 12,5 mln. EUR, arba 20,8 ir 15,4 proc. paramos. Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis 2014 m. buvo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonių grupėje ir siekė 35,1 tūkst. EUR (2013 m. – 42,6 tūkst. EUR), palyginti su 2013 m., jis sumažėjo 17,6 proc.
Daugiausia paramos 2014 m., kaip ir 2013 m., suteikė Vilniaus apskrities juridiniai asmenys – atitinkamai 39,5 ir 41,5 mln. EUR, arba 49,9 ir 51,3 proc. Kauno apskrities juridiniai asmenys suteikė 24,2 proc. visos 2014 m. juridinių asmenų suteiktos paramos (2013 m. – 26,5 proc.). 2014 m. ir Vilniaus ir Kauno apskrityse daugiausia paramos suteikė prekybos įmonės (atitinkamai 42,1 ir 33,4 proc. visos šios apskričių įmonių suteiktos paramos). Didžiausias vidutinis vieno Lietuvos juridinio asmens suteiktos paramos dydis buvo Vilniaus apskrityje ir 2014 m. jis siekė 11,9 tūkst. EUR (2013 m. – 12,3 tūkst. EUR).
2014 m., kaip ir 2013 m., didžioji paramos dalis (2014 m. – 32,9 proc., 2013 m. – 38,4 proc.) buvo skirta sportui remti, palyginti su 2013 m., ji sumažėjo 5,5 procentinio punkto. Pagrindiniai šios srities rėmėjai – Lietuvos juridiniai asmenys (2013 m. jie skyrė 93,5 proc. visos atitinkamais metais sportui skirtos paramos, 2014 m. – 92,9 proc.). Antroje vietoje – parama socialinei globai ir rūpybai, kuriai 2014 m. rėmėjai skyrė 13,3 proc. visos paramos, trečioje vietoje – parama kultūrai (10,7 proc. visos paramos).
2014 m. daugiausia paramos sportui iš Lietuvos juridinių asmenų buvo gauta Panevėžio, Utenos ir Telšių apskrityse – atitinkamai 62,3, 55,2 ir 55 proc. visos šių apskričių įmonių gautos paramos. Kultūrai daugiausia paramos gauta Tauragės ir Alytaus apskrityse (atitinkamai 21,6 ir 21,2 proc.), sveikatos apsaugai – Klaipėdos ir Kauno apskrityse (atitinkamai 13,3 ir 12 proc.), socialinei globai ir rūpybai – Vilniaus ir Kauno ir apskrityse (atitinkamai 11,9 ir 10,9 proc.).
