Verslas

2020.04.21 12:20

Skvernelis nesutinka, kad parama verslui vėluoja: vieni pirmųjų ES ėmėme gelbėti verslą ir darbo vietas

atnaujinta 14.05
Jonas Deveikis, LRT.lt 2020.04.21 12:20

Seimo posėdyje dalyvavęs premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad pagalbos verslui planą Lietuvą paskelbė viena pirmųjų visoje Europos Sąjungoje (ES), o kai kurios paramos priemonės nepasiekia verslo, nes reikia sulaukti ES institucijų pritarimo. Vis dėlto, kiek vėliau premjeras teigia, kad „greitis yra viena iš silpnesnių jų vietų.“

Premjeras S. Skvernelis pasisakydamas Seime teigė, kad Vyriausybė yra gerai pasiruošusi galimai krizei, sukauptos didelės finansinės atsargos, įgytas aukštas kreditingumo reitingas.

Tinkamai, anot premjero, į koronaviruso krizę sureagavo ir verslas, kuris ėmė gaminti reikiamas saugos priemones. Bene greičiausiai, anot S. Skvernelio, buvo pradėtas gaminti dezinfekcinis skystis, kurį Lietuvos įmonės jau eksportuoja į kitas šalis.

Nors šalies prezidentas bei įvairūs ekspertai kritikuoja, kad valstybės parama verslui vėluoja, S. Skvernelis pabrėžia, kad Lietuva buvo bene pirmoji šalis, kuri ėmėsi gelbėti verslą ir saugoti darbo vietas.

„2020 m. kovo 16 d. buvo neformaliai pritarta gelbėjo planui Vyriausybės pasitarime, o nutarimu jis buvo patvirtintas dar po 2 dienų. (...) Galbūt daug kas pamiršta, kad šios priemonės yra valstybės pagalba, todėl jos turėjo būti ratifikuotos Europos Komisijos. Todėl tas procesas nebuvo toks greitas kaip mes įsivaizduojame.

Visiškai nevertinti įmonių būklės ir teikti paramą negalime. Pasaulyje tas vyksta. Kiek yra netikrų įmonių, kur pinigai pervesti įmonėms darbuotojų nepasiekia. Proporciją tarp teisėtumo kontrolės ir greičio turime išlaikyti. Greitis yra viena iš silpnesnių mūsų vietų, bet neabejoju, kad po kelių dienų turėsime jau kitus skaičius“, – tikina S. Skvernelis.

Premjeras gina ir „Invegą“, kuri yra kritikuojama dėl lėto reagavimo skiriant paramą. Premjero įsitikinimu, „Invega“ nebuvo sukurta tokio masto pagalbos teikimui. „Tai yra susiję ir su žmogiškaisiais ištekliais ir su turimais resursais. Dauguma darbų buvo atliekami rankiniu būdu. Tikimės, kad priimti sprendimai dėl automatizavimo palengvins tokį procesą.“

S. Skvernelis sako, kad yra teigiančių, jog pagalbą verslui reikia dalinti be jokių kriterijų ir „nieko tokio, jei 2 ar 3 mlrd. eurų bus iššvaistyti.“

„Pozicija įdomi, tik noriu priminti, kad šituos sprendimus priima žmonės, institucijos, tarnautojai ir iš jų reikalauti tokio požiūrio būtų sudėtinga. Nes už šituos sprendimus jiems reikės atsakyti. Negali būti taip, kad duokime visiems, kurie paprašė. Ar įmonė tikra, ar fiktyvi“, – sako S. Skvernelis.

Apžvelgdamas naujausią informaciją dėl paramos verslui, premjeras pažymi, kad buvo padidintos prastovų subsidijoms skirtos lėšos, kurioms numatyta skirti iki 1,1 mlrd. eurų.

„Jau kreipėsi beveik 8,5 tūkst. darbdavių, subsidijos prašoma 54 tūkst. darbuotojų, paskelbtų prastovų skaičius artėja prie 300 tūkst. Tačiau, kol nėra kreipimosi, negali būti priimti ir sprendimai. Galiu pasakyti, kad šiai dienai yra priimti sprendimai už 9 mln. eurų, kurie, tikiuosi, pasieks verslą“, – viliasi S. Skvernelis.

Anot premjero, iš beveik 55 tūkst. besikreipusių savarankiškai dirbančių asmenų – 53 tūkst. išmokos jau gavo. Išmokų suma siekia 7 mln. eurų, o šiam instrumentui per mėnesį numatyta skirti iki 36 mln. eurų.

Nedarbingumo lapelių išduota per 0,5 mln.

Premjeras pažymi, kad jau pirmąją karantino paskelbimo dieną 16 proc. šalies įmonių pranešė apie prastovas. Iki karantino paskelbimo, nedarbo lygis šalies siekė 9–9,5 proc. Paskelbus karantiną, nuo antros savaitės nedarbo lygis kiekvieną dieną pradėjo kilti po 0,1 proc. ir šiuo metu siekia 11,1 proc. Registruotų bedarbių skaičius išaugo apie 17 proc.

„Tačiau yra kita – didesnį nerimą kelianti tendencija. Naujo darbo ieškančių žmonių skaičius yra 36 proc. didesnis. Tai reiškia, kad žmonių nebetenkina esamos darbo sąlygos ir jie galvoja apie galimybę pakeisti darbą“, – sako S. Skvernelis.

Jis pažymi, kad nuo karantino pradžios jau yra išduota daugiau nei 0,5 mln. nedarbingumo pažymėjimų ir daugiau nei 200 tūkst. iš jų yra dėl epidemijos. Lyginant su tokiu pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šis skaičius išaugo 2 kartus.

Šapoka: kovo mėnesį valstybė surinko 100 mln. eurų mažiau pajamų, nei planuota

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad 2020 m. BVP nuosmukis priklausys ne tik nuo viruso suvaldymo situacijos Lietuvoje ar ES, bet ir ekonominį aktyvumą ribojančių priemonių taikymo trukmės Lietuvoje bei ekonominės padėties Lietuvos eksporto rinkose.

„Laikantis prielaidos, kad viruso plitimas bus suvaldytas per pirmąjį pusmetį, po kurio ekonominis aktyvumas turėtų laipsniškai atsigauti, matome, kad ekonomika gali smukti daugiau nei 7 proc. Jeigu viruso plėtra nebus suvaldyta, neatmestina tikimybė, kad BVP smuks gerokai daugiau“, – pažymi finansų ministras.

Jis teigia, kad pirmieji ekonominiai duomenys rodo lėtėjantį ekonomikos aktyvumą bei prastėjančius verslo bei vartotojų lūkesčius.

Pažymima, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, tačiau gauta 1,6 proc. pajamų mažiau, nei prognozuota.

„Atrodo, kad atsilikimas nedidelis, tačiau jis tikrai neatspindi sparčiai besikeičiančios situacijos. Visai kitą situaciją mes galime matyti iš kovo mėnesio duomenų. Kovo mėnesio valstybės biudžeto pajamos buvo 100 mln. eurų arba 14 proc. mažesnės, negu planuota“, – sako V. Šapoka.

Jis taip pat tikisi, kad jeigu viruso plitimas bus pažabotas, ekonomikos atsistatymas turėtų būti daug spartesnis nei po 2008–2009 metų finansų krizės.

Vaičiūnas: pagalbos priemonės verslui veikia

Energetikos ministras, laikinai einantis Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas pažymi, kad visos pagalbos priemonės, skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui, jau yra startavusios.

„Čia akcentuočiau tiek palūkanų kompensavimą, kuris startavo balandžio pradžioje, tiek apmokėtinų sąskaitų paskolas, tiek paskolas labiausiai nuo COVID–19 paveiktoms įmonės. Šios priemonės yra startavusios ir jos sėkmingai veikia“, – tikina Ž. Vaičiūnas.

Vidutinėms ir didelėms įmonėms skirta pagalbos priemonė – portfelinės garantijos, anot ministro, jau yra suderinta su Europos Komisija ir yra pasirašinėjamos sutartys su bankais. „Jas pasirašius bus duotos startas, kad išmokėjimai galėtų pajudėti.“

Ž. Vaičiūno teigimu, nuo balandžio 1 d., kada startavo pagrindinės pagalbos verslui priemonės, iki šios dienos įmonėms iš 1,4 mlrd. yra išmokėti 29 mln. eurų. „Parama teikiama, visų pirma, smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Suma nėra didelė, bet įmonių skaičius, kurios buvo paremtos, yra įspūdingas“, sako Ž. Vaičiūnas.

Pačios populiariausios pagalbos priemonės verslui: palūkanų kompensavimas (jau skirta 13 mln. eurų), apmokėtinų sąskaitų paskolos (paraiškų pateikta už 1,335 mln. eurų) ir lengvatinių paskolų priemonė (jau suteikta paskolų už 3 mln. eurų).

Kukuraitis: vėluojame su subsidijomis dėl prastovų

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pažymi, kad tendencijos darbo rinkoje nėra geros, o nuo karantino pradžios – daugiau žmonių yra atleidžiama, nei įdarbinama. Šiuo metu nedarbas išaugo iki 11,1 proc., o bedarbių atsirado 30 tūkst. daugiau. Bedarbių skaičius siekia 190 tūkst.

„Kitas skaičius, kuris kelia nerimą – tie, kurie šiuo metu ieškosi darbo. Jų yra apie 265 tūkst.“, – pažymi L. Kukuraitis.

Anot jo, šiuo metu yra labai dažnai naudojama priemonė – teisė gauti ligos išmoka tiems, kurie prižiūri švietimo įstaigose, socialinės priežiūros ar užimtumo centruose nedirbančius, nesimokančius ir nedalyvaujančius dienos veiklose asmenis. Tokių asmenų šiuo metu yra apie 50 tūkst. ir dar apie 10 tūkst., kurie naudojasi saviizoliacijos režimu.

Ministras pažymi, kad apie 300 asmenų jau pasinaudojo galimybe gauti 100 proc. ligos išmoką. Tai dažniausiai medikai ir kiti asmenys, kurie užsikrėtė koronavirusu dirbdami ligos židiniuose.

L. Kukuraitis apžvelgdamos situaciją šalyje, taip pat pripažįsta, kad subsidijos verslui vėluoja „Čia yra užsivėlinimas. Šiuo metu yra jau mokamos subsidijos, tačiau tai daroma rankiniu būdu. Pradėta mokėti savaitė po to, kai buvo priimtas įstatymas. Praėjusį ketvirtadienį pirmosios įmonės jau gavo subsidijas. „Užimtumo tarnyba“ patikino, kad ketvirtadienį jau pasileis masinis išmokėjimas ir subsidijos pasieks darbuotojus“, – sako L. Kukuraitis.

Jis taip pat pažymi, kad darbdaviui nėra privaloma išmokėti darbo užmokesčio už prastovą, o verslai tai gali padaryti gavę subsidijas.

Pagalbos verslui priemonės siekia 5 proc. šalies BVP

Vyriausybė yra numačiusi pagalbos paketą verslui, nukentėjusiam nuo COVID–19 sukeltų padarinių. Pagalbos paketas siekia 5 proc. BVP.

Šiuo metu valstybė yra numačiusi kompensuoti į prastovą arba dalinę prastovą išsiųstų darbuotojų atlyginimo dalį. Priklausomai nuo to, koks atlyginimas mokamas darbuotojui, bus kompensuojama 70 ar 90 proc. prastovos dalis.

Iki trijų mėnesių bus mokama savarankiškai dirbantiems žmonėms 257 eurų dydžio išmoka per mėnesį (tik tiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas).

Verslui suteikta galimybė atidėti įvairių įmokų mokėjimus, sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai.

Taip pat „Invegos“ fonde yra numatyta skirti iki 1,4 mlrd. eurų įvairioms verslo pagalbos priemonėms. Tarp jų – suteikti apmokėtinų sąskaitų paskolas (ASAP), skirti paskolos labiausiai nuo COVID–19 nukentėjusiems verslams, iki 100 proc. kompensuoti palūkanas paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpiu, suteikti portfelines garantijas naujoms paskoloms.

Taip pat siūloma karantino metu bei 2 mėnesius po karantino iki 50 proc. kompensuoti nuomos kainą, jei įmonei nuomotojas suteiks ne mažesnę, kaip 30 proc. nuomos mokesčio nuolaidą.

Nors paskelbtas daugiau nei prieš mėnesį, verslo gelbėjimo paketas yra kritikuojamas dėl biurokratinių mechanizmų, siekiant gauti paramą bei dėl lėto pagalbos priemonių įgyvendinimo.