Verslas

2020.04.21 15:51

Seimas prezidento veto linksta pritarti – dar kartą imsis kainų reguliavimo klausimo

atnaujinta 17.21
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.04.21 15:51

Antradienį Seime pateikus prezidento veto dėl galimybės Vyriausybei reguliuoti kainas, paskelbus ekstremaliąją padėtį, ir vėl įžiebė parlamentarų diskusijas. Galiausiai Seimo nariai pritarė pasiūlymui įstatymą svarstyti iš naujo.

Po alternatyvaus balsavimo 77 Seimo nariai pasisakė, kad projektas būtų svarstomas iš naujo. Prieš balsavęs 41 Seimo narys pasisakė už pasiūlymą, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu.

Seimas dar kartą šį pasiūlymą turėtų svarstyti kitą savaitę.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta Seime tvirtino, kad, prezidento nuomone, kainų reguliavimas nėra suderinamas su efektyvia ekonomine politika ir šalies konstitucinėmis nuostatomis. Prezidento vertinimu, tai neleistų pasiekti ir pageidaujamo rezultato.

„Pirmiausia noriu akcentuoti – prezidentas sutinka, kad išskirtiniu atveju, kai įvedama nepaprastoji padėtis, gali kilti būtinybė spręsti dėl kainų reguliavimo. Dėl to nepaprastos padėties įstatyme Seimo atliktų pokyčių dėl kainų reguliavimo prezidentas nesiūlo keisti“, – akcentavo S. Krėpšta.

Jo aiškinimu, prezidentas nepritaria kainų reguliavimo instrumento suteikimui Vyriausybei ekstremalių situacijų atvejais. „Tai nulėmė tiek ekonominės, tiek teisinės priežastys“, – nurodė S. Krėpšta.

Jo aiškinimu, maksimalių kainų nustatytas nemonopolinėse rinkose dažnai lemia šalutinius efektus, kurie yra didesni už norimą naudą. Be to, tai gali sukelti deficitą, skatinti šešėlinės rinkos atsiradimą, vartotojai gali permokėti, nes rinka pasiūlytų pigesnes prekes.

Kaip teigė S. Krėpšta, kainų reguliavimas yra nepatartinas įrankis, nes iškraipo rinkos ekonomikos balansą, siunčia neigiamus signalus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kainų reguliavimas yra brangus procesas, kurio kaštus turėtų padengti mokesčių mokėtojai. „O rezultatas, tikėtina, neatpirktų sąnaudų“, – pridūrė S. Krėpšta.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje ekstremali situacija skelbta ne kartą ir dėl įvairių priežasčių.

„Pavyzdžiui, ekstremalios situacijos skeltos 2014, 2017, 2018 ir 2019 m. Tokios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti grubias ir rinką iškraipančias kainų reguliavimo priemones. Be to, kaip minėjau, kainų reguliavimas gali lemti netgi didesnę žalą nei naudą“, – teigė S. Krėpšta.

S. Krėpštos tvirtinimu, prezidentas ragina ieškoti priemonių, kurios didintų trūkstamų prekių ir paslaugų pasiūlą. Kaip pavyzdį jis pateikė dezinfekcinio skysčio situaciją. „Pavyzdžiui, kilus dezinfekcinio skysčio trūkumui, vyriausybė ėmėsi šių prekių pasiūlą skatinančių priemonių“, – atkreipė dėmesį S. Krėpšta.

Jo teigimu, kovo viduryje tiesiog pritaikius kainos ribojimą, dalis gamintojų idėja gaminti dezinfekcinį skystį būtų net nesusidomėję.

Abejojo, ar nekiltų poreikis dažniau skelbti ekstremaliąją padėtį

„Prezidento nuostatos buvo iš anksto išsakytos, tik gaila, kad sunkiai kelią per Seimą besiskinantis įstatymas buvo priimtas. Kaip vertinate tai, kad šis įstatymas buvo priimtas?“ – po pateikimo teiravosi konservatorius Edmundas Pupinis.

Jis taip pat abejojo, ar įvedus tokią tvarką nekiltų poreikis dažniau skelbti ekstremaliąją padėtį.

„Sudėtinga būtų pakomentuoti, kodėl Seimas priėmė vienokį ar kitokį sprendimą. (...) Žinome, kad nepaprastoji padėtis yra susijusi su daug daugiau draudimų“, – atkreipė dėmesį S. Krėpšta.

Liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad liberalai prezidento veto pritars. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį dezinfekcinio situaciją taip pat pateikė kaip bendradarbiavimo su verslu pavyzdį.

„Įstatyme prašyta, kad galimas reguliavimas palies būtiniausias prekes. Bet iš Ramūno Karbauskio lūpų girdėjome, kad tai yra ir žemės ūkio produktai. (...) Kaip įstatyme reikia tiksliai suformuluoti, kas yra būtiniausios priemonės, nes mes galime nueiti iki žirklių ir pieštukų kainų reguliavimo?“ – komentavo S. Gentvilas.

S. Krėpšta atkreipė dėmesį, kad prezidento dekrete siūloma kainų reguliavimo atsisakyti, tad ir su sąvokomis susiję ar kiti klausimai atkristų.

Priminė subsidijas bei valstybinio banko idėją

„Valstietis“ Tomas Tomilinas, reaguodamas į išakytus argumentus, tvirtino, kad remti verslą laisvos rinkos sąlygomis taip pat yra nesąžininga, nes verslas turėtų būti laisvas ir veikti nepriklausomai nuo subsidijų.

„Bet mes tai darome karantino kontekste, – atkreipė dėmesį T. Tomilinas. – Steigti valstybinį banką rinkos ekonomikoje taip pat yra netipiškas elgesys, bet mes vis dėlto siūlome arba jūs siūlote tai daryti. Kai daugelis šalių elgiasi taip, kad numato galimybę, teorinę galimybę, reguliuoti kainas ir iš esmės atliepia visuomenės susirūpinimą dėl galimos produktų stygiaus problemos... tai ar jūs nevertinote kitų šalių praktikos?“

Atsakydamas S. Krėpšta nurodė, kad kiekvienai problemai ieškoma geriausių sprendimo būdų, todėl vieną kartą sprendimas gali būti vienoks, o kitą kartą – visai kitoks.

„Kiekvieną problemą identifikuojame ir ieškome geriausių ir efektyviausių būdų tai problemai išspręsti. Vieną kartą tas sprendimas yra vienoks, kitą kartą yra kitoks, bet jis paremtas įrodymais ir kitų šalių gera praktika“, – teigė S. Krėpšta.

Kalbėdamas apie kainų reguliavimą, jis patikino, kad buvo kreipiamas dėmesys į kitų šalių praktiką bei buvo konsultuojamasi su tarptautinėmis institicujomis.

„Aiškiai pamatėme, kad tiesioginis kainų reguliavimas buvo atliekamas kariniu laikotarpiu. Kitais laikotarpiais buvo imtasi kitų priemonių“, – sakė S. Krėpšta.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Povilas Urbšys paprašė įvardyti konkrečias valstybes, kuriose, pritaikius kainų reguliavimą, prekių, kurių kainos buvo reguliuojamas, rinkoje nebeliko.

„Negalėčiau įvardyti konkrečių valstybių, kurios karantino metu reguliuoja kainas. Aš tokių nesu girdėjęs. (...) Galiu tik iš istorijos papasakoti, kai buvo kainos reguliuojamas ir sovietiniu laikotarpiu, tų prekių paprasčiausiai nelikdavo“, – tvirtino S. Krėpšta.

Vėliau pasisakydamas „prieš“ P. Urbšys atkreipė dėmesį, kad tokią praktiką nuo balandžio 3 d. taiko Prancūzija.

Prezidento veto palaikantys Seimo nariai, išsakydami motyvus, nurodė prezidento dekrete minėtus argumentus, kad kainų reguliavimas gali paskatinti šešėlinę rinką ar netgi nemotyvuoti gamintojų, todėl lentynose reikiamų prekių gali nebelikti.

Pasisakantieji prieš prezidento veto atkreipė dėmesį, kad kainos jau reguliuojamos kai kuriose kitose srityse, pavyzdžiui, energetikoje ar žemės ūkyje.

Karbauskis: sieksime atmesti šį veto

LRT.lt primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda vetavo pataisas, kurios leistų Vyriausybei koronaviruso krizės metu reguliuoti kainas.

Šalies vadovas teigia, kad valstybinis kainų reguliavimas gali lemti prekių stygių ir juodosios rinkos plėtrą, ir turėtų būti leidžiamas tik paskelbus nepaprastąją padėtį.

Pirmadienį po pokalbio si Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovu Lietuvoje Borja Gracia ir TVF patarėju Šiaurės ir Baltijos šalių regionui Marijumi Bernatavičiumi prezidentas teigė, kad TVF taip pat nepalaiko siūlymo reguliuoti kainas.

Anot Vyriausybės atstovų, šis įrankis galėtų būti panaudotas pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui.

Prezidentas siūlo Seimui svarstyti naujus pakeitimus, kurie leistų Vyriausybei, trūkstant būtinų prekių ar paslaugų, imtis jas skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Seime bus siekiama atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl kainų reguliavimo.

„Tai nėra principinis ginčas. Mes bandysime veto atmesti, prezidentas tai žino ir supranta, kad tai nėra klausimas, dėl kurio reikia stipriai laužyti ietis“, – LRT.lt sakė R. Karbauskis, pirmadienį nuotoliniu būtu pasikalbėjęs su prezidentu ir kitais valdančiasiais.