Po aršių diskusijų Seimo nariai pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto. Prezidentas vetavo pataisą, pagal kurią keliautojams pinigai už kelionę būtų grąžinami ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Kadangi Seimas veto palaikė, galios ankstesnė tvarka – pinigus keliautojai galės susigrąžinti per 14 dienų.
Balsuojant, ar palikti tokį Turizmo įstatymo projektą, koks Seime buvo priimtas anksčiau, už pasisakė 7 Seimo nariai, prieš – 77, susilaikė – 22 parlamentarai.
Kadangi įstatymas buvo nepriimtas, Seimo nariai dar kartą balsavo. Šį kartą pasisakydami įstatymą su visomis prezidento pataisomis. Už tai pasisakė 112, prieš – 0, susilaikė 1. Tokiu sprendimu parlamentarai pasisakė už kelionių kuponų įteisinimą.
Seimo nariai taip part balsavo dėl kito prezidento vetuoto įstatymo – Civilinio kodekso, kurį anksčiau buvo siūloma koreguoti taip, kad kelionių organizatoriai pinigus klientus turėtų grąžinti per ne ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį.
Balsuodami, ar palikti tokį įstatymo projektą, koks Seime buvo priimtas anksčiau, už tai pasisakė 13, prieš 76, susilaikė 19 Seimo narių.
Balsuojant, ar priimti įstatymą su visomis prezidento pataisomis, tai palaikė 104 Seimo nariai, prieš pasisakiusiųjų nebuvo, susilaikė 4.
Diskutuojant dėl prezidento veto parlamente didžiausias diskusijas kėlė ne kelionių kuponai, o anksčiau priimta nuostata, kad kelionių organizatoriai sumokėtus pinigus klientams galėtų grąžinti per ne ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį.
Kai kurie parlamentarai siūlė ieškoti kompromiso ir koreguoti šešių mėnesių terminą, kad jis nebūtų toks ilgas, tačiau nepritarti ir dabar galiojančiai 14 dienų tvarkai.
Siūlė dėmesį atkreipti į draudimo bendroves
Konservatorius Mykolas Majauskas, išsakydamas savo poziciją, pabrėžė – pritarus, kad pinigai klientui privalo būti grąžinti per 14 dienų, neatneštų naudos nei kelionių organizatoriams, nei patiems kleintams.
„Kelionės uždarytos, skrydžiai nutraukti ir agentūros balansuoja ant bankroto ribos. Ką įstatymai sako klientams tų kelionių organizatorių? (...) Per 14 dienų ateini, pareikalauji ir gali atgauti savo pinigus. Agentūros neturi pinigų. Kas įvyksta? Agentūros bankrutuoja“, – tvirtino M. Majauskas.
Jo vertinimu, vienintelis atvejis, kaip bendrovės galėtų įgyvendinti 14 dienų termino reikalavimą ir nebankrutuoti – jeigu sulauktų valstybės pagalbos ir gautų likvidumo paramą.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Virgilijus Poderys tvirtino, kad šiuo metu klaidžioja tarp dviejų kraštutinumų. Pagal anksčiau priimtą įstatymą, nauda būtų atnešta tik kelionių organizatoriams, teigė V. Poderys.
„Visą gėrį atidavėme turizmo įmonei, kuri turėtų turisto pinigus. Prezidento veto pritarus, viskas apsiverstų ir, kaip suprantu, įmonė atsidurtų tokioje situacijoje, kad per 14 dienų turėtų grąžinti visus pinigus. Šiuo atveju, nelaimėtų nei įmonę, nei turistas, pirkėjas“, – akcentavo V. Poderys.
Jis pridūrė – prezidento veto norima pritarti, tačiau derėtų „priimti vidurio kelią“.
„Kažkiek skausmo patirtų ir turistas, ir įmonė, bet ir, ką užmirštame, draudimo bendrovės, kurios gauna įmokas“, – atkreipė dėmesį V. Poderys, ragindamas dalį naštos perkelti būtent šioms bendrovėms.
Perspėjo apie gresiančius bankrotus
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Algirdas Butkevičius ragino ieškoti sprendimo, kaip galėtų būti keičiamas pinigų grąžinimo terminas.
„Vokietija iš viso priėmė griežtą įstatymą kalbant apie turizmą. Jie tik kuponus leido išdalinti tiems keliautojams. Paimkite Estijos variantą. Estijoje skirta 26 mln. eurų finansinė parama. Kita patvirtinta priemonė – paskolos sąskaitų apmokėjimui. Kodėl nebūtų galima pradėti šios priemonės taikyti ir turizmo srityje?“ – komentavo A. Butkevičius.
Liberalas Kęstutis Glaveckas taip pat akcentavo, kad nuostoliai, kurie bus patirti, jeigu turizmo sektorius nesulauks. K. Glaveckas dėmesį siūlė kreiptis apskritai į paslaugų sektorių.
„Lietuvos BVP tai sudaro apie 4–5 proc. Per metus tai apie milijardo eurų apyvarta. (...) Perspektyvos, kad turizmas artimiausiu metu bus atgaivintas, labai menkos“, – akcentavo K. Glaveckas.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Julius Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad pagal siūlomą projektą nukentėtų abi pusės. Vienoje – verslas, kuris dėl karantino patiria nuostolius.
„Kitoje pusėje – žmonės, kurie sumokėję savo pinigus laukė paslaugos, tačiau negalėję pasinaudoti įsigytomis paslaugomis, o šiuo metu ir daugelio jų finansinė situacija labai bloga. Įsivaizduokime žmones, kurie dėl uždraustų veiklų neturi jokių pajamų, bet jie buvo nusipirkę kelionę. Jiems reikia pinigų patiems būtiniausiems poreikiams. Negalima bėdų, užklupusių verslo, spręsti žmonių pinigais“, – tvirtino J. Sabatauskas.
Liberalas Simonas Gentvilas ragino prezidento veto atmesti, argumentuodamas, kad to nepadarius, 60–70 proc. turizmo sektoriaus bendrovių patirtų bankrotą. Parlamentaras ragino Vyriausybę ir valdančiuosius skirti didesnį dėmesį ir nurodyti, kokiais konkrečiais būdais būtų skiriama parama turizmo sektoriui.
Prezidentas palaikė kuponus, pasisakė prieš pinigų grąžinimo terminą
Pristatydama prezidento dekretą rytiniame posėdyje, vyriausioji prezidento patarėja Jūratė Šovienė nurodė, kad siūloma atsisakyti Civilinio kodekso nuostatos, kuri numato, kad kelionių organizatoriui nutraukus sutartį pinigai klientui turėtų būti grąžinama ne vėliau kaip per šešis mėnesius.
Prezidento vyriausioji patarėja taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymas buvo suformuluotas taip, jog 6 mėnesių pinigų grąžinimo terminas galiotų nuolat, o ne tik tol, kol turizmo sektorius patiria sunkumus dėl karantino ir koronaviruso.
„Atkreipiu jūsų dėmesį, kad įstatymo nuostata yra bendro pobūdžio, taikoma visais atvejais ir niekaip nėra siejama ar apribota turizmo sektoriaus susiklosčiusia sunkia padėtimi dėl COVID-19 pandemijos“, – teigė J. Šovienė.
Kaip nurodo J. Šovienė, pataisa taip pat prieštarauja ES teisės direktyvos nuostatoms.
„Toks reguliavimas būtų naudingas verslo įmonėms, tačiau nebūtų sąžiningas vartotojų atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo galiojimas išplėstas ir nebūtų taikomas tik pandemijos metu“, – akcentavo J. Šovienė.
Ji pabrėžė, kad patys kelionių kuponai nėra kvestionuojami. Anot prezidento patarėjas, kuponas gali būti naudojamas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į anksčiau minėtas nuostatas.
Majauskas: daugeliui žmonių kelionės yra prabangos reikalas
Konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad vis dėlto kelionių kuponai keliautojams ir kelionių organizatoriams reiškia ne tą patį: „Daugeliui žmonių kelionės yra prabangos reikalas. Kelionių organizatoriams, kurie šiandien negali vykdyti jokios veiklos, šis susitarimas yra išgyvenimo reikalas. Gal galite patikslinti, kaip verslui išgyventi, jeigu valstybės parama verslui neveikia? Šiandien kreipėsi 7 600 įmonių subsidijų, iš kurių jas gavo tik 47 įmonės. Kreipėsi daugybė įmonių lengvatinių paskolų į „Invegą“. Iš 50 mln. eurų paskirstyti tik 3 mln. eurų. Tai kaip tam verslui išgyventi?“
Atsakydama J. Šovienė atkreipė dėmesį, kad prezidentas nekvestionuoja pačios kuponų priemonės.
„Prezidentas nekvestionuoja Vyriausybės pasiūlytos ir Seimo priimtos priemonės – kuponų, kurie ir yra ta parama, dėl kurios turėtų susitarti tiek vartotojas, tiek verslas. Šiuo dekretu kvestionuojama tai, kad laikina situacija sprendžiama, taikant ilgalaikius sprendimus“, – pabrėžė J. Šovienė.
Butkevičius vietoje šešių mėnesių siūlo du
Parlamentaras Algirdas Butkevičius ragino atkreipti dėmesį, kad, nors projektas ir prieštarauja ES direktyvai, susiklosčius neįprastai situacijai šių direktyvų nepaiso kai kurios ES valstybės narės.
„Manau, kad turizmo sektorius yra viena iš ekonominės veiklos sričių, kur valstybės parama turėtų būti daug didesnė. Kol kas tikrai nematau, kad valstybės parama galėtų būti taikoma pagal esamą ekonomikos skatinimo priemonių planą. Ar sutiktumėte, kad gal ne 14 dienų būtų terminas, bet gal iki dviejų mėnesių? Suprantu, kad šeši mėnesiai gali būti per daug“, – siūlė A. Butkevičius.
Jis taip pat prašė, kad prezidentūra paskatintų Vyriausybę, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerija atliktų analizę, vertindama ekonominės veiklos sritis.
„Prezidentūra tikrai negali paskatinti nesilaikyti ES teisės, bet yra sektinų pavyzdžių, – tvirtino J. Šovienė. – Pavyzdžiui, Danija, Vengrija, Estija, Portugalija yra pasirinkusios ne kuponų, o valstybės pagalbos priemones, t. y. paskolą su valstybės garantija.“
Puidokas: žmonės būtų pastatyti į nepavydėtiną padėtį
Darbo partijos atstovas Mindaugas Puidokas prezidento sprendimą įvertino „kaip labai pamatuotą“. Jis argumentavo, kad nesilaikyti europinių direktyvų negalima: „Tikrai turėjau daug gyventojų kreipimųsi, kad pusės metų laikotarpis tikrai yra vartotojų teisų pažeidimas. Tokiu būdu žmonės būtų pastatyti į nepavydėtiną padėtį.“
M. Puidokas teiravosi, ar šioje vietoje prezidentūra apsiribos veto, ar ketinama pateikti ir siūlymų, kaip būtų galima spręsti turizmo sektoriuje kilusias problemas.
„Galėčiau tik paantrinti, kad valstybės pagalbos priemonės šioje situacijoje yra reikalingos, jos yra įmanomos ir tos, kurios atitiktų tiek nacionalinę, tiek europinę teisę. Tiek Vyriausybė, tiek kitos institucijos yra skatinamos jas taikyti“, – atsakydama teigė J. Šovienė.
Pripažino klaidą: įstatymas būtų taikytas nuolat
Išsakydami argumentus tiek už, tiek prieš prezidento vedo, Seimo nariai atkreipė dėmesį į tuos pačius aspektus. Pasisakiusieji sutiko, kad buvo padaryta klaida, neapibrėžiant, jog kuponai būtų taikome ne neribotą laiką, o tik kalbant apie karantino ir koronaviruso sukeltą žalą turizmo sektoriui.
Taip pat Seimo nariai vieningai pasisakė už pagalbą šiam sektoriui.
Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos atstovas Antanas Vinkus tvirtino, kad prezidento dekretas nurodo labai logiškus ir adekvačius sprendimus.
„Iš tiesų Lietuvos gyventojus jau galėtume priskirti prie gana intensyviai keliaujančių piliečių. Todėl staigus kelionių apribojimas, kurį dėl netikėtai užklupusių aplinkybių buvome priversti priimti tiek mes, tiek kitos valstybės, išprovokavo daug ginčytinų ir spręstinų situacijų tiek keliauti norintiems turistams, tiek kelionių organizatoriams“, – teigė A. Vinkus.
Jis pridūrė neabejojantis, kad siekiama atsižvelgti į abiejų pusių interesus.
Gentvilas: reikalavimas grąžinti pinigus per 14 dienų paskandins įmones
Prieš pasisakęs liberalas Simonas Gentvilas vis dėlto sutiko, kad Seimo sprendimas buvo vertas prezidento veto.
„Skubos darbą velniai neša ir čia yra pavyzdys skuboto Seimo sprendimo, kurį vertėjo vetuoti iš prezidentūros vien dėl to, kad šita pinigų grąžinimo nuostata (pinigus grąžinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius) galiotų visada, ne tik ekstremalios situacijos atžvilgiu“, – teigė S. Gentvilas.
Vis dėlto jis pridūrė, kad susiklosčiusioje situacijoje atsakomybę derėtų prisiimti Vyriausybei, kuri turėtų užtikrinti likvidumą turizmo sektoriuje.
„Vyriausybė yra neparuošusi jokių papildomų priemonių turizmo sektoriui. Šiandien bet kas, kas nusipirko aviabilietus ir neatgavo pinigų, po šio sprendimo, jeigu mes priimsime veto, iš esmės liks kaip kreditorius bankrutavusios įmonės turtui išsidalinti“, – tvirtino S. Gentvilas.
Jis pabrėžė, kad turizmo sektoriaus bendrovės dažnai neturi nedaug turto, todėl jos gali greitai bankrutuoti, o tai reikštų, kad klientai pinigų neatgautų.
„Reikia užtikrinti įmonių likvidumą. Kuponai nebus planas A, kuponai bus planas B. Pinigai bus pirmoje eilėje, ko pirkėjai norės. Tai paskandins 60–70 proc. įmonių į bankrotą“, – sakė S. Gentvilas.
Nermauja dėl vartotojų teisių užtikrinimo
Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti pataisas, pagal kurias keleiviams, negalėjusiems išvykti į apmokėtas keliones dėl paskelbto karantino, būtų dalijami specialūs kuponai, suteikiantys teisę į atostogas vėlesniu laiku.
„Verslo prisiimta rizika net ir ekstremalios situacijos metu negali būti perkeliama vien ant vartotojų pečių, taip pažeidžiant jų kaip silpnesniosios sutarties pusės interesus“, – prezidentūros išplatintame pranešime tada buvo cituojamas G. Nausėda.
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta antradienį tvirtino, kad kelionių kuponai galėtų būti įteisinti, tačiau pabrėžė, kad pinigai turėtų būti grąžinti greičiau nei per pusmetį. S. Krėpštos tvirtinimu, keliautojai neturėtų gelbėti turizmo bendrovių.
„Prezidentas nevetavo tų kuponų, jie ir toliau yra galimi ir jeigu klientas sutinka, jis gali susitarti su turizmo bendrove ir gauti kuponus. Prezidentas vetavo pernelyg ilgą terminą – buvo Seimas numatęs šešių mėnesių terminą, per kurį turizmo bendrovė gali iš esmės skolintis iš vartotojų ir negrąžinti jiems sumokėtų pinigų už neįvykusias keliones“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas ekonomikai S. Krėpšta.
„Prezidento nuomone, tai pažeidžia vartotojų teises ir vartotojai neturėtų gelbėti turizmo bendrovių, tam yra kitos priemonės ir valstybė jas turėtų taikyti“, – pridūrė jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis šią savaitę teigė, kad šis prezidento veto Seime bus patvirtintas.
„Mūsų nuomonė čia sutampa. Tuo metu, kai įstatymas buvo priimtas, supratome, kad ši pataisa yra negera“, – kalbėjo valdančiųjų lyderis.
Civilinio kodekso pataisomis, kurias inicijavo parlamentarai Jurgis Razma ir Simonas Gentvilas, Seimas be kita ko buvo nustatęs, kad kelionių organizatoriai už įprastomis sąlygomis neįvykusią kelionę pinigus žmonėms galės grąžinti ilgiausiai per šešis mėnesius, o ne 14 dienų, kaip numatyta dabar.
Tačiau prezidentas sakė, kad toks teisinis reguliavimas „neužtikrina tinkamos vartotojų teisių apsaugos ir prieštarauja ne tik Konstitucijai, bet ir ES teisei“.
Šalies vadovas siūlo Seimui Civiliniame kodekse įrašyti nuostatą, kad visi turisto arba jo vardu sumokėti pinigai turi būti grąžinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos, išskyrus atvejį, kai per šį terminą turistas ir kelionių organizatorius susitaria dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą kelionę kompensavimo.
Seimas Turizmo įstatymo pataisas inicijavo siekiant išsaugoti turizmo verslą ir keliautojų lėšas. Kuponų idėjai pritarė ir Lietuvos turizmo asociacija, kuri įsigijusiųjų keliones prašė rinktis kitą datą, o ne siekti pinigų grąžinimo.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikia 252 kelionių organizatoriai, iš jų 116 – išvykstamojo, 40 – vietinio, 96 – atvykstamojo turizmo.
