Verslas

2020.04.20 21:18

Epidemiologas atsargus dėl karantino švelninimo: sunku pasakyti, kokį poveikį pajusime ne rytoj, o po 2–3 savaičių

mokslininkas: leisti dirbti kavinėms būtų labai rizikinga
Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.04.20 21:18

Šią savaitę Vyriausybė paskelbs, ar bus pratęsiamas karantinas, kurio galiojimas baigsis balandžio 27 d. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad siūlys pratęsti dar 2 savaites. Praėjusią savaitę šiek tiek sušvelnintos karantino sąlygos verslui – leista atsidaryti ne maisto parduotuvėms ir kai kuriems remonto bei kitų paslaugų teikėjams.

Vyriausybė, jei epidemiologinė situacija neblogės, susirgusiųjų nepradės daugėti, po savaitės kitos galbūt pereis prie antrojo etapo ir leis veikti dar keletui sektorių. Karantino sąlygos švelninamos ne tik Lietuvoje, praėjusią savaitę apie tai pranešė Austrija, Danija, apie apribojimų mažinimą skelbia Vokietija, Italija, Norvegija, Čekija, Ispanija, Lenkija.

Apie sąlygas karantinui švelninti ir pandemijos plitimo prognozes LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su epidemiologu Kęstučiu Žagminu ir visuomenės sveikatos mokslų daktaru Giedriumi Vanagu.

Dienos tema. Epidemiologas atsargiai žvelgia į karantino švelninimą: nežinome, kokį poveikį pajusime po 2–3 savaičių

– Pandemijos metu Vyriausybės yra tarp 2 pasirinkimų: iš vienos pusės reikia gelbėti žmonių gyvybes, iš kitos – ekonomiką. Ateina toks metas, kai stojanti ekonomika tampa tarsi didesniu nuostoliu nei augantis susirgimų skaičius. Ar logiškas ir apgalvotas yra karantino sąlygų švelninimas, įvykęs praėjusią savaitę, jūsų, kaip epidemiologo, požiūriu?

K. Žagminas: Pandemijos priemonių kontroliavimui švelninti reikia įvertinti įvairius kriterijus. Pirmiausia – kaip atrodo epideminė kreivė, o ji pastaruoju metu kelia abejonių. Reikia įvertinti aktyvių atvejų dinamiką. Ji balandžio 7–9 d. stabilizavosi, bet dabar turime vėl jos pakilimą.

Taip pat labai svarbus rodiklis, vienas svarbiausių priimant sprendimus, – tai vadinamasis bazinis reprodukcijos skaičius, paprastai tariant, antrinių susirgimų rodiklis. Kai jis pradeda artėti prie 1, jau galime drąsiau priimti sprendimus, nes tai rodytų, kad epidemija yra suvaldyta. Prieš priimant vienokį ar kitokį karantino švelninimo sprendimą, reikia žinoti, koks yra šis rodiklis. Vilniaus universiteto matematikų prognozės rodo, kad tas bazinis reprodukcijos skaičius pradėjo mažėti.

Bet, vertinant apskritai, karantino priemonių švelninimas turi būti daromas itin atsargiai. Pirmiausia nežinome, koks yra realus efektyvumas karantininių priemonių, koks bus velykinių atostogų poveikis, kaip pasireikš karantino sušvelninimas, kurio poveikį pajusime ne rytoj ar poryt, o po 2–3 savaičių. Apskritai Europa galvoja koordinuoti tokių priemonių įvedimą, nes, bet kurioje šalyje labai atpalaidavus šias priemones, galima sulaukti susirgimų skaičiaus didėjimo ir kitose šalyse.

– Balandžio 1 d. prognozavote, kad būtent balandžio mėnesį bus užsikrėtimo pikas. Praeitą savaitę sveikatos apsaugos ministras sakė, kad pikas pasiektas. Sutinkate, kad jau visas smarkumas, apie kurį kalbėjote, pasiektas, ir po savaitės galėtume švelninti karantino sąlygas atidarant ir kitus sektorius: kirpyklas, lauko kavines?

G. Vanagas: Iš tikrųjų neprognozavau, kaip liga vystysis ir kada bus tas tikrasis pikas. Bet dabar galime pasakyti, kad priemonės, kurios buvo taikomos: testavimas, kontakto atsekimas, karantino priemonių priėmimas, socialinio atstumo palaikymas, judėjimo apribojimai – buvo tinkamos ir reikalingos. Taikydami šias priemones, galime dabar pasakyti, kad ligos epidemiologinė situacija stabilizavosi, galbūt kažkiek ir plitimo greitis reikšmingai sumažėjęs.

Kalbant apie karantino sąlygų švelninimą, tai reikia suprasti, kad dar daug ko nežinome apie pačią ligą. Vienas iš svarbiausių aspektų yra tai, kad nežinome, kiek žmonių jau yra persirgę ir turi imunitetą. Tai iš tikrųjų yra labai svarbus rodiklis, kuris leistų mums spręsti apie tai, kiek yra rizikinga, kiek galime atsiverti ir atlaisvinti taikytas priemones, jeigu, tarkime, liga pradėtų plisti greičiau, ar sugebėsime ją suvaldyti.

Šioje situacijoje nežinome tos informacijos, todėl žengti toliau ir labiau atlaisvinti būtų galbūt šiek tiek rizikinga, nes tai galėtų paskatinti greitesnį ligos plitimą, ką dabar matome Singapūre, Katare, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

– Per savaitgalį buvo nustatyta daugiau nei 100 pažeidimų verslininkų darbe ir nubausta apie 1 400 žmonių, tinkamai nesilaikiusių karantino ir saviizoliacijos sąlygų. Kokią vietą jūs skirtumėte žmonių sąmoningumui, kai kalbame apie karantino švelninimą? Esate optimistas matydamas tokį lietuvių sąmoningumą?

G. Vanagas: Iš esmės žmonių sąmoningumas yra turbūt svarbiausias faktorius, kuris leistų galvoti apie lengvesnes karantino sąlygas ir atlaisvinimus. Šiuo atveju matome, kad palengvintos sąlygos žmones atpalaiduoja. Jų savimonėje karantino sąlygų lengvinimo veiksmai rodo, kad galbūt ta situacija nėra tokia grėsminga, kad labai sėkmingai susitvarkėme su problema. Tai galbūt skatina nelabai atsakingai elgtis. Manau, tai yra labai svarbus faktorius, kuris gali vėliau kainuoti tam tikrą ligos plitimo greitį.

– Teisingai supratau, kad įvykęs atlaisvinimas kelia abejonių ir ne metas skubėti atlaisvinti dar labiau?

G. Vanagas: Tam tikrų tikrai yra. Dabar galvojama atlaisvinti kavines, tai jų atlaisvinimas tikrai, manau, būtų labai rizikingas, nes mūsų kultūroje kavos gėrimas nėra, tarkime, individualus veiksmas – dažniausiai kavą geriame su kažkuo. Tokie verslo atlaisvinimai iš tikrųjų skatintų žmones bendrauti, susitikinėti ir nesilaikyti socialinio atstumo, kuris dabar yra rekomenduojamas. Tai iš esmės, jeigu nepanaikiname karantino sąlygų, kalbėti apie verslą, kuris skatina žmones socializuotis, turbūt būtų labai grėsminga ir rizikinga.

– Išties dar nežinome daugumos faktorių, o jau šiek tiek atlaisvinomebent jau verslo sąlygas. Bet, iš kitos pusės, sėdime karantine savo šalyse ir kaip ilgai tai gali tęstis, nes ne tik ekonomika, bet ir žmonės neištvers? Kokią matote apskritai šito koronaviruso eigą, kokia prognozė? Kas turi įvykti, kad taptume laisvesni judėti?

K. Žagminas: Pandemija turi savaiminį reguliacijos mechanizmą. Šiandien efektyvių kontrolės priemonių neturime, taigi turime leisti susiformuoti kolektyviniam imunitetui. Koks yra tas kolektyvinis imunitetas? Šiandien manoma, kad jo slenkstis yra maždaug 67 proc. prasirgusių visuomenės žmonių, tik tada galima sakyti, kad šalis suvaldė epidemiją. Deja, nė vienoje ES valstybėje tokio kolektyvinio imuniteto dar nėra. Taigi reikėtų dar laiko, kad virusas cirkuliuotų visuomenėje ir pradėtų formuotis kolektyvinis imunitetas.

– Turi persirgti bent 67 proc. žmonių – tai reiškia, kad be reikalo sėdime taip stipriai užsidarę?

K. Žagminas: Reikia ieškoti kompromiso tarp epidemiologijos ir ekonomikos, tarp klinikos ir gerovės. Kolektyvinis imunitetas, jeigu formuosis laukiniu būdu, prarasime tūkstančius žmonių. Todėl turime panaudoti karantinines priemones, kad sušvelnintume pandemijos poveikį tiek, jog mūsų sveikatos sistema išlaikytų. Sakote, kad negalima uždaryti begalinį laiką.

Žinoma, kad negalima, bet galime tą procesą bent kiek reguliuoti. Ne tik Lietuvoje yra daug klausimų dėl karantino priemonių švelninimo. Apskritai yra daug neatsakytų klausimų: kokia populiacijos dalis yra imli, kaip vyksta viruso cirkuliavimas atskiruose kolektyvuose, koks imunitetas. Kaip matome, yra tam tikros spragos su imuniteto įgijimu, kokia jo trukmė ir taip toliau, todėl atlaisvinti karantinines priemones reikia labai atsakingai. Iš pradžių labai nežymiai, pažiūrėti, koks efektas, ir toliau imtis kitų priemonių. Tai labai atsakingas procesas.

– Kalbame apie tai, kad labai svarbus, kontroliuojant šias pandemijas, yra testavimas. Tačiau buvo atvejų, kai žmogus neturėjo jokių požymių, o testas buvo teigiamas, ir atvirkščiai. Kada reikia testuoti? Galima tą pandemiją ir virusą valdyti?

K. Žagminas: Žinoma, galima, bet efektyvių valdymo priemonių kol kas pasaulyje nėra. Testavimas irgi yra tam tikra problema. Yra nustatytos žmonių grupės, kurias ir reikia testuoti, bet ne tuos, kurie nori. Tai visų pirma asmenys, turintys peršalimo ligų simptomų, esantys rizikos grupėje ir kita.

Be to, infekcijos šaltinis yra labai sudėtingas todėl, kad maždaug 1–3 dienas iki simptomų atsiradimo žmogus jau tampa užkrečiantis. Testavimas būtų veiksmingas, jeigu jis būtų didelės apimties, bet tam reikia turėti ne tik diagnostinių sistemų, bet ir fizines, materialines galimybes. Be to, testavimas niekada neleis radikaliai paveikti infekcijos rezervuaro, nes nėra galimybių išaiškinti infekcijos šaltinio iki to momento, kol jis yra dar neužkrečiamas. Testavimas visada vėluos, todėl radikaliai paveikti infekciją rezervuare nėra galimybių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt