Verslas

2020.04.20 19:18

Paramą verslui bandęs gauti šiaulietis nebežino ką daryti: veikla sustabdyta ilgiau nei mėnesį, o iš valstybės gavo nulį

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.04.20 19:18

Sporto ir pramogų areną „Kane’s“ Šiauliuose valdantis Martynas Vidžiūnas LRT.lt teigia patekęs į nepavydėtiną situaciją. Nors deklaruojama, kad valstybė ištiesė pagalbos ranką verslui, M. Vidžiūnas tikina, kad vis dar nesulaikė nei cento, nors kreipėsi dėl įvairių pagalbos priemonių. 

M. Vidžiūnas pasakoja, kad sporto ir pramogų areną Šiauliuose atidarė 2016 metais. Investicijos į projektą siekė apie 250 tūkst. eurų, o sporto centre dirba 8 darbuotojai.

Prasidėjus karantinui, įmonė buvo priversta sustabdyti veiklą, o jos vadovas kreipėsi finansinės pagalbos į valstybės institucijas.

Visų pirma verslininkas bandė pasinaudoti „Apmokėtinų sąskaitų paskolų“ (ASAP) instrumentu, kuriam valstybė numačiusi skirti 50 mln. eurų, tačiau paraiška buvo atmesta, nors įmonės kreditingumas ir atitiko reikalavimus, buvo vidutinis.

„Apmokėtinų sąskaitų paskolos paraiška buvo atmesta, nes pasirodo, esame sunkumų patirianti įmonė. 2019 metai buvo pelningi, pelno mokestį reikia sumokėti iki liepos, apyvarta auganti kiekvienais metais, nei vieno mokesčių ar paskolų vėlavimo, nei vienos pradelstos skolos, nieko. Abalt.lt ir rekvizitai.lt duomenimis įmonės kreditingumas – vidutinis. Buvo skelbiama, kad su tokiu vertinimu įmonės galės pretenduoti į valstybės pagalbą, tačiau paraiška buvo atmesta“, – sako verslininkas.

Tuomet balandžio 14 dieną jis kreipėsi dėl „Dalinių palūkanų kompensavimo“ išduotai paskolai, tačiau iki dabar nesulaukė jokio atsakymo.

Balandžio 15 dieną verslininkas taip pat kreipėsi į „Užimtumo tarnybą“ dėl prastovos dalies kompensavimo, tačiau tikina, kad jo paraiška nebuvo net užregistruota. „Dokumentai dar net neužregistruoti. Susisiekėme su „Užimtumo tarnyba“, sakė, kad „daug elektroninių laiškų, dar neperskaitėme“. Darbo užmokestis jau buvo mokėtas per karantino laikotarpį, nors pajamų gavome 0 eurų“, – pasakoja M. Vidžiūnas.

Jis taip pat teigia norintis kreiptis dėl lengvatinės paskolos „Labiausiai nuo COVID–19 nukentėjusiems verslams“, tačiau bijo, kad paramos nepavyks gauti net ir čia, kadangi įmonė bus pripažinta patirianti finansinių sunkumų. M. Vidžiūnas teigia, kad nepavykus gauti verslui skiriamos pagalbos, jau birželio mėnesį sporto ir pramogų kompleksas gali bankrutuoti.

Išmokos už prastovas įmones turėtų pasiekti jau šią savaitę

LRT.lt susisiekus su Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Egle Samoškaite, ji teigė, kad maža dalis verslų išmokas už prastovas gavo jau penktadienį, o pirmadienį išmokėtų subsidijų už prastovas suma iš viso sieks 53,6 tūkst. eurų.

„Iki pirmadienio darbo pabaigos 47 įmonės turėtų gauti 53,6 tūkst. eurų už 222 darbuotojos“, – sako E. Samoškaitė.

Iš viso prašymų dėl prastovų kompensavimo yra gauta iš 7,6 tūkst. įmonių dėl 48 tūkst. darbuotojų. Numatoma, kad prastovų kompensavimui už 3 mėnesius iš valstybės lėšų teks skirti 1,1 mlrd. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje pateiktoje informacijoje rašoma, kad šiuo metu yra gauti prašymai dėl 286 392 prastovų, tačiau realus prastovose esančių asmenų skaičius gali būti mažesnis, kadangi įmonė tam pačiam darbuotojui prastovas gali teikti keletą kartų.

Anot E. Samoškaitės, įmones valstybės subsidiją dėl prastovų turėtų pasiekti jau šią savaitę, o procesas pagreitės tada, kada „Užimtumo tarnyba“ įsidiegs reikiamą programinę įrangą dėl kurios paspartės įstaigos darbas.

Iš 1,4 mlrd. verslą pasiekė tik 27,5 mln.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė LRT.lt teigė, kad kreiptis dėl „Apmokėtinų sąskaitų paskolų“ instrumento gali tos įmonės, kurios turi vidutinį arba aukštesnį kreditingumo įvertinimą, o priežastys, kodėl minėtos įmonės sąskaitos nebuvo apmokėtos, gali būti įvairios.

„Įmonė sąskaitų apmokėjimo galėtų negauti dėl nemokumo, žemo kreditingumo reitingo, nepatvirtintos sąskaitos iš kitos įmonės, kadangi sąskaitą turi patvirtinti tiek tiekėjas, tiek ir gavėjas, kuris negali apmokėti sąskaitos“, – sako J. Rojaka.

Ji pažymi, kad yra tariamasi, jog įmonė galėtų gauti konkretų atsakymą, dėl kokių priežasčių jai nebuvo suteiktas „Apmokėtinų sąskaitų paskolų“ mechanizmas.

Viceministrė pažymi, kad tai, jog įmonei nebuvo suteikta paskola sąskaitų apmokėjimui, dar nereiškia, kad ji negalės pasinaudoti lengvatine paskola „Labiausiai nuo COVID–19 nukentėjusiems verslams“.

„Ten iš esmės bus tikrinamas nemokumas. Reitingo ten nėra. Taip pat, svarbu, kad nebūtų jokių klaustukų, susijusių su įmonės paskatomis atsiskaityti per ilgesnį laikotarpį. Jeigu įmonė nepatyrė finansinių sunkumų 2019 metų pabaigoje, tai jai neturėtų būti jokių kliūčių gauti paramą“, – tikina J. Rojaka.

Anot jos, naujausiais duomenimis, teigiamai įvertintų paraiškų suma lengvatinei paskolai gauti siekia 2,5 mln. eurų. Iš viso buvo gautos 108 paraiškos, o iš jų 67 įvertintos teigiamai.

J. Rojaka negalėjo atsakyti, ar bent viena įmonė yra gavusi pinigus dėl lengvatinės paskolas, nors ketvirtadienį buvo teigiama, kad vienai įmonei jau pirmadienį turėtų būti išmokėta paskola. „Mes iš finansų ministerijos dar negavome pinigų, šiandien juos turėtume gauti konkrečiai priemonei ir tada pinigų srautas galės judėti į verslą“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė.

Iš viso dėl ASAP instrumento yra pateiktos 273 paraiškos 479 sąskaitoms apmokėti (patvirtintos sąskaitos – 214). Neapmokėtų sąskaitų suma siekia 1,2 mln. Patvirtintų sąskaitų suma siekia – 595 tūkst. eurų.

Dėl dalinių paskolų apmokėjimų yra pateiktos 1049 paraiškos, o palūkanų suma siekia 12 mln. eurų. Daliai įmonių apmokėjimas už paskolų palūkanas turėtų būti atliktas jau pirmadienį.

Iš viso, iš 1,4 mlrd. eurų, kurie yra skirti pagalbai verslui, įmones pasiekė 27,5 mln. eurų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt