Verslas

2020.04.20 16:19

Darbdaviams pradedamos mokėti subsidijos darbo užmokesčiui

LRT.lt 2020.04.20 16:19

Prastovas dėl karantino paskelbusiems darbdaviams pradedamos mokėti subsidijos, kompensuojančios darbuotojų darbo užmokestį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Iki pirmadienio darbo dienos pabaigos 47 įmonėms bus išmokėta 53,6 tūkst. eurų už 222 darbuotojus. Iki balandžio 24 dienos Užimtumo tarnyboje bus baigti visi programinės įrangos diegimo darbai, todėl subsidijų mokėjimas taps spartesnis.

Iš viso dėl subsidijų darbo užmokesčiui jau kreipėsi 7,6 tūkst. įmonių dėl 48 tūkst. darbuotojų.

Darbdaviai prašymus subsidijai už kovo mėnesį gali pateikti iki pat balandžio mėnesio pabaigos. Kitais mėnesiais darbdavių prašymai turės būti pateikti iki 15 mėnesio dienos imtinai.

„Sodra“ pranešė išmokėjusi 5 mln. eurų savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie turi teisę gauti fiksuoto dydžio išmokas. Į Užimtumo tarnybą dėl šios išmokos kreipėsi 52,8 tūkst. asmenų, iš jų 37,9 tūkst. dirbančiųjų savarankiškai pinigus už kovo mėnesį jau gavo į savo sąskaitas.

Subsidijos: kam ir kada jos mokamos

Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, kai dėl to darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo sutartyje sulygto darbo, jis turi teisę skelbti prastovą arba dalinę prastovą. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma.

Siekdama palengvinti darbdavių padėtį valstybė prie darbo vietų išlaikymo prisideda subsidijomis.

SUBSIDIJŲ DYDŽIAI:

90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurai bruto.

Norint gauti subsidiją pirmą kartą reikia elektroniniu paštu pateikti Užimtumo tarnybai užpildytą ir kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą pasiūlymą, prašymą ir dokumentų kopijas apie konkretiems darbuotojams paskelbtą prastovą. Originalius, pasirašytus dokumentus, taip pat galima pateikti ir paštu. Visas dokumentų formas galima rasti Užimtumo tarnybos svetainėje. Kreipiantis dėl subsidijos kitą mėnesį, bus prašoma pateikti dokumentus, pagrindžiančius darbuotojams išmokėtus darbo užmokesčius.

DARBDAVIO ĮSIPAREIGOJIMAI. Skelbdamas prastovą darbuotojui darbdavys apie tai turi informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Toks reikalavimas taikomas, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, mokama mažesnis darbo užmokestis, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą.

Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą dalį darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius.

Darbdaviai, pasinaudoję subsidijomis, taip pat turės išlaikyti ne mažiau nei 50 proc. darbo vietų bent 3 mėn. nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Šiuo atveju kalbama apie darbo vietų išlaikymą bent pusei darbuotojų, kuriems prastovos metu bus mokama subsidija, išskyrus atvejus, jei darbuotojas atleidžiamas po bandomojo laikotarpio, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba kaip tik dėl svarbių priežasčių, taip pat darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios ar darbuotojui mirus.

Jeigu po subsidijos mokėjimo pabaigos, darbdavys 3 mėn. neišsaugos 50 proc. darbo vietų darbuotojams, kuriems buvo mokėtos subsidijos, tuomet jis 12 mėn. negalės dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse.

KAS NEGALI PASINAUDOTI SUBSIDIJOMIS. Valstybės subsidijomis prastovų metu negali pasinaudoti biudžetinės įstaigos, bankrutuojantys, likviduojami darbdaviai bei juridiniai asmenys, kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per pastaruosius metus iki kreipimosi yra gavęs baudą pagal Užimtumo įstatymą už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ar nedeklaruotą darbą arba administracinę nuobaudą už nelegalų darbą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

Galimybė gauti subsidijas dingsta ir jeigu darbdavio vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius metus yra gavęs daugiau nei vieną administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.

Fiksuoto dydžio išmoka savarankiškai dirbantiems

Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie neturi darbo santykių ir negauna darbo pajamų, gali pretenduoti į 257 eurų fiksuoto dydžio išmoką už mėnesį. Ši išmoka neįtraukiama į draudžiamąsias pajamas ir neturi įtakos jokioms kitoms išmokoms bei gali būti gaunama kartu su kitomis socialinio draudimo išmokomos.

Savarankiškai dirbantys asmenys ekstremalios situacijos ir karantino metu taip pat gali nemokėti privalomojo sveikatos draudimo, jis galės būti sumokėtas per dvejus metus nuo ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos.

Kaip numatoma Užimtumo įstatyme, fiksuoto dydžio išmoka mokama, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo atitinka šias sąlygas:

Savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir nebuvo išregistruota iki dienos, kai Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją ir karantiną (vertinamas laikotarpis nuo 2019 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 16 d.).
Nedirba pagal darbo sutartį, neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, negauna darbo pajamų.
Juridinis asmuo negali turėti likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Išmoka gali pasinaudoti ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą.

Savarankiškai dirbančiam asmeniui išmoka mokama už praėjusį kalendorinį mėnesį ir siekia 257 eurus, tačiau už kovo mėnesį išmoka yra proporcingai mažesnė, nes karantinas paskelbtas nuo kovo 16 d.

Primename, kad savarankiškai dirbantys asmenys – tai individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis ar pajamas iš sporto bei atlikėjo veiklos.