Valstybinio banko steigimas užtruktų apie metus ir kainuotų apie milijardą eurų, spaudos konferencijoje paklaustas apie prezidento Gitano Nausėdos idėją kurti valstybinį banką teigė finansų ministras Vilius Šapoka. Jo teigimu, tokią idėją galima svarstyti, tačiau „tikrai ne šiuo metu“.
Finansų ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu ir taip veikia trys finansinio skatinimo institucijos: INVEGA, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.
„Manau, kad šių trijų finansinių institucijų tikrai pakanka. Kalbant apie valstybinio banko steigimą, visada galima tokią alternatyvą svarstyti, tačiau tai užtruktų apie metus, jeigu norime tikrai reikšmingo banko, o tai kainuotų apie milijardą eurų. Manau, kad tokia diskusija galima ateityje, bet tikrai ne šiuo metu“, – sakė V. Šapoka.
Kalbėdamas apie dabartinę ekonominę situaciją, ministras tvirtino, kad tiek verslo, tiek vartotojų lūkesčiai pastaruoju metu prastėja, o, jeigu viruso plitimas iki vasaros nebus sustabdytas, žvelgsime į dviženklį bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimą.
„Ekonominės prognozės nieko gero nežada. (...) Dėl viruso krizės Lietuvoje ir pasaulyje situacija, žinoma, labai sparčiai kinta. Lietuvos BVP nuosmukis, jo gylis priklausys ne tik nuo pandemijos valdymo sitaucijos Lietuvoje, (...) bet ir nuo ekonominės padėties mūsų eksporto rinkoje. Kitaip tariant, visi esame viename laive“, – sakė V. Šapoka.
Reaguojant į dėl COVID-19 viruso krizės sparčiai kintančią situaciją, 2020 m. kovo–balandžio mėn. sudaryti du ekonominės raidos scenarijai. Laikantis prielaidos, kad COVID-19 viruso plitimas bus suvaldytas pirmąjį šių metų pusmetį, po kurio ekonominis aktyvumas laipsniškai atsigaus, kovo mėn. scenarijuje buvo numatyta, kad Lietuvos BVP šiemet gali smukti iki 2,8 proc. Laikantis tos pačios prielaidos dėl COVID-19 suvaldymo per pirmąjį šių metų pusmetį, balandžio mėn. sudarytame scenarijuje numatoma, kad Lietuvos BVP gali smukti ir iki 7,3 procento.
Jeigu iki vasaros viruso plitimas nebus suvaldytas, atkreipė dėmesį ministras BVP smukimas bus dviženklis. V. Šapoka pridūrė, kad šios prognozės, priklausomai nuo situacijos, dar gali keistis.
Kaip skelbia Finansų ministerija, statistiniai duomenys už pirmuosius šių metų mėnesius rodo lėtėjantį ekonomikos aktyvumą ir prastėjančius verslo bei vartotojų lūkesčius. Prastėjančios verslo nuotaikos indikuoja apie vyraujantį neužtikrintumą ir gali paskatinti atidėti investicinius planus. Pablogėję vartotojų lūkesčiai lems atsargesnį vartotojų elgesį ir mažesnį išlaidavimą ne pirmo būtinumo reikmėms.
Kaip spaudos konferencijoje teigė V. Šapoka, lūkesčių nuosmukis fiksuotas visuose ekonomikos sektoriuose. Pramonėje ir statybose jis siekė 5 procentiniais piunktais, prekyboje – 2 procentiniais punktais, paslaugų sektoriuje – net 11 procentinių punktų.
„Vartotojų lūkesčiai taip pat blogėja, ir sparčiai jau trečią mėnesį iš eilės ir, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 6 procentiniais punktais. Paskutinį kartą toks lūkesčių kritimas buvo fiksuotas prieš ketverius metus“, – sakė V. Šapoka.
Jo teigimu, pastebima, kad tai jau turi įtakos valstybės ir savivaldybių biudžetams.
„Pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6 proc., t. y. daugiau nei 140 mln. eurų daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tai yra 1,6 proc. arba 42,3 mln. eurų mažiau, nei prognozuota. Šis atsilikimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nežymus, nes, jeigu pasižiūrėtume į kovo mėnesį, kovą biudžeto pajamos jau buvo 100 mln. eurų mažesnės, nei planuota, arba beveik 14 proc. mažesnės, nei planuota“, – sakė V. Šapoka.
Anot jo, nepaisant to, kad mokesčiai buvo mokami už viruso dar nepaveiktą vasarį, kovą kai kurios įmonės jau susidūrė su sunkumais, todėl pasinaudojo mokesčių atidėjimo galimybe.
Vien iš PVM kovo mėnesį, atkreipė dėmesį V. Šapoka, yra gauta 32,7 proc. mažiau pajamų nei planuota.
Apžvalga parengta remiantis informacija, paskelbta iki balandžio 17 d.
