Verslas

2020.04.21 05:30

Gauti kredito atostogas sunkiau, nei atrodo: paprašius atostogų įmonei, bankas pareikalavo asmeninio laidavimo

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.04.21 05:30

Visiems deklaruojant solidarumą, kai kurie tiesiog naudojasi susidariusia situacija. Tuo įsitikinusi verslininkė kreipėsi į LRT.lt ir papasakojo, kad, paprašius suteikti kredito atostogas, bankas pareikalavo asmeninio laidavimo. Savo ruožtu bankas tvirtina, kad tai – garantija, jog pagalba bus panaudota verslui išsaugoti. Tačiau Lietuvos bankas atkreipia dėmesį – nors dabar tai legalu, situacija greitai gali pasikeisti.

Į LRT.lt kreipėsi verslininkė Laura (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt), ji teigė mananti, kad bankas, suteikęs jos vadovaujamai bendrovei paskolą, verslui siekia ne padėti, o kaip tik situacija pasinaudoti.

Kaip pasakoja verslininkė, ji yra vienintelė įmonės akcininkė. Prekyba užsiimanti bendrovė turi nekilnojamojo turto paskolą. Kadangi dėl karantino prekybos vykdyti negalėjo, Lauros tvirtinimu, bendrovė negavo jokių pajamų, todėl kreipėsi į banką „Citadele“, iš kurio ir yra paimta paskola.

Banko buvo prašoma suteikti šešių mėnesių kredito atostogas. Verslininkė LRT.lt tikina, kad iki tol bendrovė visas įmokas mokėjo laiku, neturėjo įsiskolinimų kitur.

„Gavau atsakymą, kad bankas priėmė teigiamą sprendimą mano įmonės atžvilgiu ir gali suteikti trijų mėnesių atostogas už 500 eurų mokestį su sąlyga, kad kaip akcininkė prisiimsiu asmeninį laidavimą visam sutarties laikotarpiui. Tokią banko sąlygą vertinčiau kaip marodieriavimą, etine prasme sunkiai derantį su šios dienos situacija, kai visi deklaruoja solidarumą ir lankstumą“, – tvirtina Laura.

Ji teigia suvokianti, kad bankas sunkumų patiriančius verslo klientus turbūt vertina itin atsargiai, nes niekas nežino, kiek laiko truks karantinas ir kokių sunkumų dar gali kilti. Tačiau pašnekovė įsitikinusi, kad jos, kaip fizinio asmens, įtraukimas į tokią sutartį peržengia ribas.

„Bankas turbūt sako: kadangi reguliatorius, Lietuvos bankas, neįpareigoja elgtis kitaip, mes elgiamės taip, kaip matome saugiausia mums“, – svarsto Laura.

Ji tvirtina, kad pažįstami verslininkai taip pat susiduria su įvairiomis situacijomis. Vieniems iš jų, anot pašnekovės, bankas geranoriškai be jokių papildomų sąlygų sutiko nukelti įmokų mokėjimą. Kitiems pasiūlė suteikti atostogas, bet padvigubinti palūkanas.

Laidavimą laiko savininko įsipareigojimo įrodymu

Banko „Citadele“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Rasa Petruškevičiūtė LRT.lt pateiktame atsakyme nurodo, kad asmeninį laidavimą šiuo atveju bankas vertina kaip įmonės savininko asmeninį įsipareigojimą, kad banko pagalba iš tiesų bus panaudota verslui išlaikyti.

Banko atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad šios situacijos nesitikėjo niekas, tačiau karantinas dar savaime nereiškia, kad bendrovei iš tiesų reikalinga pagalba.

„Paskelbtas karantinas neigiamai veikia ne visus verslo sektorius ir ne visas įmones, o pats savaime karantinas nėra sąlyga, įpareigojanti keisti šalių sudarytų sutarčių sąlygas“, – akcentuoja R. Petruškevičiūtė.

Paskelbtas karantinas neigiamai veikia ne visus verslo sektorius ir ne visas įmones, o pats savaime karantinas nėra sąlyga, įpareigojanti keisti šalių sudarytų sutarčių sąlygas.

Jos aiškinimu, bankas klientų prašo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad taikomas karantinas lėmė žymų pajamų ir pelno mažėjimą, veiklos apribojimą ar kitas neigiamas pasekmes, turinčias įtakos jų veiklai. Tai įrodžius, kredito įmokų mokėjimas atidedamas.

„Sprendimus dėl klientų kredito grąžinimo įmokų mokėjimo atidėjimo priimame individualiai kiekvienam klientui. Besikreipiančių verslo įmonių prašome pateikti finansinę informaciją, paaiškinimus, kaip dabartinė situacija paveikė jų verslą, kokios pagalbos tikisi iš mūsų banko ir kokių veiksmų planuoja imtis, siekdami sušvelninti karantino neigiamą poveikį savo verslui. Asmeninį laidavimą vertiname kaip įmonės savininko asmeninį įsipareigojimą panaudoti suteiktą banko pagalbą verslui išlaikyti“, – nurodo R. Petruškevičiūtė.

Jos tvirtinimu, iki atsakymo pateikimo dienos bankas buvo gavęs 201 verslo klientų prašymą, iš jų 40 klientų kredito įmokų grąžinimas buvo atidėtas. 6 klientams tai padaryti bankas atsisakė, o likusios paraiškos buvo peržiūrimos.

Dėl lizingo įmokų atidėjimo bankas buvo gavęs 217 prašymų, iš jų 73 patvirtino, 16 atmetė, o likusius peržiūrinėjo. „Dalis klientų pateikia užklausas, norėdami sužinoti savo galimybes, tačiau vėliau, įvertinę savo situaciją, šia galimybe nepasinaudoja“, – priduria R. Petruškevičiūtė.

Įstatymai nei mokesčių, nei kitų sąlygų neapibrėžia

Komentuodama situaciją, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina LRT.lt teigia, kad Lietuvos įstatymai, taikomi tiek vartotojų, tiek verslo skolinimosi santykiams, neapibrėžia sutarčių sudarymui ir keitimui taikomų mokesčių. Taip pat teisės aktai nereguliuoja su juridiniais asmenimis sudaromų paskolos sutarčių.

Kitaip tariant, banko prašymas sumokėti papildomą mokestį (šiuo atveju – už sutarties keitimą) nepažeidžia jokių teisės aktų, o paskolos sutarties užtikrinimo priemonės, įskaitant laidavimą, gali būti nustatomos, jeigu dėl to abi šalys sutaria.

Lietuvos bankas taip pat pažymi, kad tokiu atveju, kai reikalaujama fizinio asmens laidavimo bet kokiuose skolinimo santykiuose, kredito įstaiga privalo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti fizinio asmens vertinimą, t. y. įvertinti laiduotojo riziką.

Tačiau J. Govina priduria, kad vis dėlto yra susiklosčiusi neįprasta situacija, todėl tiek kreditoriai, tiek skolininkai turėtų elgtis atsakingai ir sąžiningai ir nepiktnaudžiauti susiklosčiusia padėtimi.

Ji atkreipia dėmesį, kad balandžio 2-ąją Europos bankininkystės institucija (EBI) paskelbė gaires, kuriose nustatyti reikalavimai dėl viešojo ir privataus sektoriaus moratoriumų – kredito įmokų mokėjimo atidėjimo – taikymo.

„Viena iš EBI gairėse nustatytų sąlygų yra ta, kad paskolų įmokų atidėjimas turi būti prieinamas pakankamai plačiam paskolų gavėjų ratui, o įmokų atidėjimo terminas ir sąlygos visiems tam paskolų gavėjų ratui priklausantiems asmenims turi būti pasiūlyti vienodi, neatsižvelgiant į konkretaus asmens finansinę būklę“, – atkreipia dėmesį J. Govina.

Bankai susitarė dėl moratoriumo gyventojų paskoloms

Pirmadienį Lietuvos bankų asociacija paskelbė, kad dėl moratoriumo vis dėlto susitarta. Tiesa, kol kas kalbama tik apie moratoriumo sąlygas privatiems klientams – gyventojams, turintiems būsto ar lizingo, vartojimo paskolą.

Kaip informavo LBA, moratoriumu įsipareigojama, kad visiems fiziniams asmenims, kurie iki karantino pradžios tvarkingai mokėjo įmokas, tačiau dėl koronaviruso situacijos susidūrė su finansiniais sunkumais, neteko darbo ar dalies pajamų, raštu apie tai informavus banką, iki 12-os mėnesių bus atidėtas pagrindinės būsto paskolos dalies mokėjimas.

Vartojimo kreditams ir lizingui kredito įstaigos moratoriumo periodu taikys atidėjimą iki pusės metų. Atidėjimo laikotarpiu klientui liks mokėti tik palūkanas ar kitus periodinius mokėjimus.

Remiantis susitarimu, skiriant šias kredito atostogas, negalima keisti nei numatytų palūkanų, nei kitų sutarties sąlygų.

Individualiai bus sprendžiama tik dėl tų klientų, kurie jau iki 2020 m. kovo 16 d. turėjo reikšmingų bei įsisenėjusių finansinių problemų, pavyzdžiui, vėlavimų.

Moratoriumą pasirašė „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir jos finansinė grupė, „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius, UAB Medicinos bankas, AB SEB bankas, AB „Swedbank“, AB „Šiaulių bankas“. Moratoriumui pritarė Lietuvos bankas.

Šis moratoriumas yra atviras, prie jo galiojančiomis sąlygomis gali prisijungti visi Lietuvos kredito rinkos dalyviai, teikiantys su nekilnojamuoju turtu susijusius kreditus, vartojimo paskolas bei lizingo paslaugas fiziniams asmenims. Moratoriumas įsigalioja 2020 m. balandžio 20 d. ir galioja iki 2020 m. liepos 1 d.

Priėmus moratoriumą verslo paskoloms, laidavimas ar kitos sąlygos negalėtų kisti

Vis dėlto dėl paskolų, suteiktų verslui, sprendimas dar nėra priimtas. Kaip prieš moratoriumą sakė J. Govina, toks susitarimas leistų sprendimus priimti automatiškai.

„Šis susitarimas palengvintų bankų klientų ir rinkos dalyvių galimų sprendimų paieškas, kadangi iš principo leistų tam tikrai kategorijai klientų atidėjimą daryti beveik automatiškai, individualiai nevertinant kiekvieno kliento“, – teigė J. Govina.

Be to, moratoriumas paskoloms, suteiktoms verslo klientams, reikštų, kad bankai negalėtų keisti sutarties sąlygų, didinti palūkanų, prašyti papildomų įkeitimo priemonių ar kitaip bloginti sąlygų. Kitaip tariant, suteikiant kredito atostogas, klientams kitos sąlygos negalės būti keičiamos, o papildomo įkeitimo ar laidavimo negalės būti reikalaujama.

Anot jos, Lietuvos bankas palaiko paskolų įmokų atidėjimus tiek verslui, tiek fiziniams asmenims, kaip COVID-19 neigiamos įtakos ekonomikai mažinimo priemonę.

„Bankas manytų, kad derinant tokias priemones su kitomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paramos verslui priemonių pakete nustatytomis, priemonėmis, kredito įstaigos turėtų būti pakankamai motyvuotos taikyti paskolų įmokų atidėjimus tiek fiziniams asmenims, tiek verslo subjektams“, – nurodo J. Govina.

Konkrečios bendros sąlygos dar derinamos

Penktadienį po susitikimo su šalyje veikiančių komercinių bankų, Lietuvos banko ir Lietuvos bankų asociacijos vadovais premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad šalies sėkmė priklausys nuo finansinių institucijų požiūrio ir lankstumo.

„Labai tikiuosi, kad jis bus demonstruojamas dviejose svarbiausiose srityse: kalbant apie galimą būsto paskolų mokėjimų atidėjimą gyventojams bei paramą verslui“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Mantas Zalatorius informavo, jog šiandien situacija finansų sektoriuje yra „daugiau nei stabili“.

Vis dėlto kalbėdamas apie paskolų moratoriumą M. Zalatorius teigė, kad pirmiausia dėmesys skiriamas sunkumų patiriantiems gyventojams.

„Matau geranorišką požiūrį, džiaugiuosi, jog vyksta aktyvus bankų bendradarbiavimas su Lietuvos banku. Tikiuosi, kad toks abipusio solidarumo principais pagrįstas bendradarbiavimas tęsis ir mes kartu realiai bei rezultatyviai padėsime tiek Lietuvos žmonėms, tiek ir įmonėms“, – kalbėjo premjeras S. Skvernelis.