Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo grąžina Seimui pakartotinai svarstyti balandžio 7 d. priimtus Civilinės saugos, Nepaprastosios padėties įstatymo ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymų pakeitimus, teigiama prezidentūros pranešime.
Jais buvo numatyta galimybė valstybės valdžios institucijų sprendimais nustatyti tam tikrų prekių ar paslaugų pardavimo ar tiekimo apribojimus, įskaitant ir maksimalias prekių ar paslaugų kainas.
Prezidento nuomone, valstybinis kainų reguliavimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai reikia ypatingų – nepaprastų priemonių, pavyzdžiui, šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį.
„Valstybinio lygmens ekstremalios situacijos dėl įvairių priežasčių yra skelbiamos beveik kasmet, todėl tokios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti itin sudėtingas ir rizikingas kainų reguliavimo priemones. Praktika ne kartą patvirtino, kad kainų stabilizavimą leidžia pasiekti ne ribojimai, bet trūkstamų prekių ir paslaugų pasiūlos didinimas ir biurokratinių kliūčių mažinimas.
Grąžindamas Seimui įstatymų paketą tobulinti, teikiu pasiūlymą įpareigoti Vyriausybę iškilus poreikiui efektyviai spręsti staiga išaugusių kainų problemą ne neveiksmingais draudimais, o prekių prieinamumo ir pasiūlos didinimo priemonėmis“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad pagal Konstituciją ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama tik siekiant konstituciškai svarbių tikslų ir laikantis konstitucinio proporcingumo principo.
Pasak Prezidento, valstybinis kainų reguliavimas būtų susijęs su nuolatine, sudėtinga ir reikšmingų administracinių sąnaudų reikalaujančia prekių ar paslaugų rinkos ir kaštų analize, kuri gali būti netiksli ir atnešti finansinės žalos ir verslui, ir vartotojams, ir visai šalies ekonomikai.
„Maksimalių kainų nustatymas daugeliu atvejų lemia prekių ar paslaugų deficitą, nes tokios kainos nebūtinai padengia visas gamintojų ir tiekėjų sąnaudas. Tai iš esmės prieštarauja skelbiamam įstatymų leidėjų tikslui ekstremalios situacijos sąlygomis išvengti būtinų prekių ar paslaugų trūkumo“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad rengiant Civilinės saugos įstatymo pakeitimus nebuvo atliktas išsamus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.
Atsižvelgdamas į išvardytus siūlomo naujo teisinio reguliavimo trūkumus, prezidentas siūlo Seimui svarstyti naujus Civilinės saugos įstatymo pakeitimus, kurie numato pareigą Vyriausybei, nustačius galimo būtinų prekių ar paslaugų trūkumo riziką, imtis ūkinę veiklą ir atitinkamų prekių ar paslaugų tiekimą skatinančių ir prieinamumą didinančių priemonių.
Karbauskis garantuoja: tai nėra principinis klausimas, bet prezidento veto sieksime atmesti
Prezidentui Gitanui Nausėdai penktadienį vetavus valdančiųjų iniciatyva priimtą įstatymą, numatantį kainų reguliavimo galimybę, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia jau dabar galintis garantuoti, kad Seime šalies vadovo veto bus bandoma atmesti.
„Galiu tvirtai pasakyti, kad mes bandysime atmesti. Mes vetuosime nes dabartinė situacija, kuri yra, reikalauja turėti (kainų reguliavimo – ELTA) instrumentus. Prezidentūra žino, kad mes bandysime vetuoti“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
Pasak jo, šis valdančiųjų ir Prezidentūros nuomonių išsiskyrimas nėra principinis.
„Tai tik požiūrio skirtumas: mums atrodo, kad to reikia, prezidentui atrodo, kad to reikia tik dalinai. Dabar sprendimas Seimo rankose, Seimas sprendimą priims ir nekils jokių problemų“, – teigė R. Karbauskis.
Politiko teigimu, tai ar siekiant atmesti prezidento veto pakaks Seimo narių balsų, priklausys nuo to, kiek salėje tuo metu posėdžiaus parlamentarų.
„Viskas priklausys nuo to, ar bus salė tie, kurie remia Vyriausybę. Kol kas mums balsų užtenka, balsuodami už biudžetą mes surenkame virš 80 balsų. Jeigu visi salėje bus – turėtų užtekti“, – apibendrino R. Karbauskis.
