Verslas

2020.04.19 21:35

Y kartos finansinis raštingumas Lietuvoje gerėja, bet pasaulio nepavejame

Laura Kryževičiūtė, VU žurnalas „SPECTRUM“2020.04.19 21:35

Pasaulyje atliekami tyrimai rodo, kad daugelyje šalių žmonės pasižymi žemu finansinio raštingumo lygiu. Tai reiškia, kad jie nėra linkę planuoti asmeninio biudžeto, neefektyviai skolinasi, neteisingai vertina investavimo rizikas, infliaciją ir palūkanų normas, neturi ilgalaikių finansinių tikslų.

Tačiau tarptautiniai moksliniai tyrimai Lietuvą dažniausiai aplenkia, todėl lietuvių finansinis raštingumas ir finansinė elgsena užsienio šalių kontekste išlieka nežinoma.

Įžvelgę šią problemą Vilniaus universiteto Verslo mokyklos profesorius dr. Tadas Gudaitis ir studentas Mykolas Baranauskas atliko jaunų, savarankišką gyvenimą pradedančių Y kartos atstovų finansų valdymo įgūdžių tyrimą.

Šis tyrimas parodė, kad Y kartos atstovų finansinės žinios gerėja, tačiau, prof. T. Gudaičio teigimu, šiomis žiniomis lietuviai vis dar nusileidžia daugeliui ekonomiškai išsivysčiusių šalių.

Geriausiai išmanoma apie infliacijos poveikį

Praėjusią vasarą Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentas M. Baranauskas, vadovaujamas prof. T. Gudaičio, apklausė 16–26 metų amžiaus jaunuolius (Y kartos atstovus) bandydamas išsiaiškinti jų finansines žinias ir elgseną priimant finansinius sprendimus.

„Tyrimą atlikome remdamiesi teiginiu, kad Y karta yra labiau išsilavinusi, visuomeniškesnė ir socialiai aktyvesnė nei ankstesnės kartos. Be to, labiausiai įsitraukusi į socialinės atsakomybės ir tvarumo principų taikymą. Atliekant tyrimą, kuriame dalyvauja jauni žmonės, galima tikėtis, kad išvados prisidės prie teigiamų pokyčių ugdant jų finansinį raštingumą“, – teigia prof. T. Gudaitis.

Tikrindami finansines Y kartos atstovų žinias tyrimo autoriai jiems uždavė klausimus, susijusius su infliacija, investicijomis ir palūkanomis. Paaiškėjo, kad Lietuvoje jauni žmonės geriausiai supranta infliacijos poveikį. Paprašius įsivaizduoti, kad turimo indėlio palūkanų norma yra 1 proc. per metus, o infliacija – 2 proc., ir atsakyti, kiek prekių ar paslaugų pavyks įsigyti praėjus 1 metams, teisingą atsakymą pateikė kiek daugiau nei 75 proc. respondentų.

Paaiškėjo, kad Lietuvoje jauni žmonės geriausiai supranta infliacijos poveikį.

Nors nacionaliniu mastu žinios apie infliaciją gerėja, lyginant jas tarptautiniame kontekste, Lietuva užima 19 vietą ir iš visų Vakarų Europos valstybių lenkia tik Nyderlandus.

Įdomu ir tai, kad daugiau nei trečdalis jaunimo pinigų neinvestuoja, nors tai atveria galimybę turimas lėšas „įdarbinti“. Tyrėjai taip pat nustatė, kad jauni žmonės apie investavimo galimybes ir rizikas žino kur kas mažiau nei prieš kelerius metus.

„Padarėme išvadą, kad jauniems žmonėms trūksta žinių apie investavimą ir investicijas. Pavyzdžiui, teisingai atsakyti į klausimą apie investicijų rizikas pavyko 62 proc. respondentų, tačiau tai yra prasčiausias rezultatas iš visų valstybių, su kuriomis palyginome Lietuvą“, – tikina tyrimą atlikęs studentas.

Anot jo, teisingas investavimas galėtų padėti ne tik daugiau uždirbti – tai teikia motyvacijos taupyti ir praverčia planuojant asmeninį biudžetą.

Skolintis reikia mokėti

Tyrimo metu buvo nagrinėjamos Y kartos atstovų žinios apie palūkanas, padedančios kritiškai įvertinti pinigų skolinimosi gebėjimus. Rezultatai atskleidė, kad tai, kokiu principu veikia palūkanų normos, supranta vos daugiau nei pusė visų tyrime dalyvavusių jaunuolių, o Lietuva pagal šiuos rezultatus lenkia tik mažiau ekonomiškai išsivysčiusias šalis.

Pasak profesoriaus, skolinamasi visame pasaulyje, todėl normalu, kad įsigyjant būstą ar būtinus didesnius pirkinius tai daroma ir Lietuvoje. Tačiau labai svarbu gebėti palyginti skolinimosi kainą ir įvertinti palūkanų dydį.

„Šiandien dalis žmonių naudojasi greitųjų kreditų paslaugomis dėl pateikiamų pasiūlymų patrauklumo – informacija apie kreditą yra pristatoma ne taip lengvai suskaičiuojama forma, todėl nesidomint finansais ir nepasižymint finansiniu raštingumu sunku priimti teisingus sprendimus, – sako prof. T. Gudaitis. – Jei pasiskolinsime 200 eurų ir po metų gražinsime 250 eurų, atrodo, išties nedidelė suma. Tačiau paskaičiavus, kad tai sudaro net 25 proc. palūkanų, tampa aišku, kad žmogus po metų sumokės ketvirtadaliu daugiau, nei pasiskolino.“

Dauguma neturi ilgalaikių finansinių tikslų

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad finansinio raštingumo lygį parodo ir žmogaus finansinė elgsena, t. y. tai, kaip turimos finansinės žinios yra taikomos kasdienybėje. Puikus to pavyzdys – asmeninio biudžeto planavimas.

„Tyrimas parodė, kad daugiau nei 50 proc. jaunų asmenų Lietuvoje nuolatos neseka savo finansinių veiksmų. Asmeninių finansų valdymo esmė yra išleisti mažiau pinigų, negu uždirbame, tam, kad galėtume įgyvendinti finansinius tikslus. Tuo tarpu biudžetas mums padeda sužinoti, kur pinigus išleidžiame ir kiek jų turime.“

Tyrimas parodė, kad daugiau nei 50 proc. jaunų asmenų Lietuvoje nuolatos neseka savo finansinių veiksmų.

Dėstytojo teigimu, šiandien įrankių, padedančių tvarkyti asmeninį biudžetą, netrūksta: jauniems technologijas naudojantiems žmonėms jis rekomenduoja nebijoti išmėginti įvairias programėles. Tačiau prieš tai vertėtų atlikti paprastą analizę – suskaičiuoti gaunamas pajamas, įvardyti jų šaltinius, atsakyti, ar turimi pinigai laikomi banko sąskaitoje, ar yra investuojami, ir tik tuomet planuoti asmeninius finansus.

Nors tyrimas parodė, kad dauguma Y kartos atstovų yra linkę laiku susimokėti už gaunamas paslaugas ir laikosi finansinių įsipareigojimų, tačiau daugiau nei 60 proc. respondentų neturi ilgalaikių finansinių tikslų. Pasak prof. T. Gudaičio, kaupimas pensijai būtų vienas iš svarbiausių tokių tikslų, o stebint demografinę situaciją Lietuvoje tikėtis santykinai didelės pensijos iš valstybės nėra realu.

„Pirmoji pensijos pakopa yra paremta iš mokesčių mokėtojų surinktomis lėšomis. Tai, kokios pensijos išmokamos šiandien, priklauso ne nuo to, kiek jas gaunantys žmonės mokesčių sumokėjo anksčiau, o nuo to, kiek mokesčių mokėtojų yra šiandien. Demografinės tendencijos rodo, kad dirbančiųjų skaičius dėl emigracijos ir gimstamumo mažės, o žmonės gyvens ilgiau. Todėl turime suprasti, kad taupyti yra svarbu ir dalį pajamų vertėtų atsidėti ilgalaikiams finansiniams tikslams, tokiems kaip pensija“, – tvirtina finansų ekspertas.

Y kartos atstovai neretai renkasi gyventi šia diena, o tai atsispindi ir tyrimo rezultatuose.

Jam pritaria ir M. Baranauskas. Studento teigimu, Y kartos atstovai neretai renkasi gyventi šia diena, o tai atsispindi ir tyrimo rezultatuose.

Jaunimas renkasi tvarų investavimą

Tyrimo autoriai vieni pirmųjų Lietuvoje ištyrė ir tai, kaip jauni žmonės vertina tvarumo principų taikymą investuojant. Taip siekta sužinoti, kuo Y karta remiasi priimdama sprendimą, ar investuoti į tam tikrą įmonę, investicijų ar pensijų fondą.

Paaiškėjo, kad dauguma jaunų žmonių, rinkdamiesi finansų valdytoją, atsižvelgia į tokius tvarumo principus kaip skaidri veikla, taršos mažinimas, rūpinimasis darbuotojų sveikata, klimato kaita ar lygių galimybių skatinimas.

„Tvaraus vystymosi tema įgauna vis didesnę svarbą, todėl nutarėme ne tik išsiaiškinti, ar jauni žmonės šiuos principus taiko atlikdami finansinius veiksmus, bet ir gautus duomenis palyginti tarptautiniame kontekste. Paaiškėjo, kad lietuviai, nors ir nedaug, lenkia daugumą Europos valstybių“, – teigia studentas.

Prof. T. Gudaitis tai sieja su pasaulinėmis tendencijomis, kurios rodo, kad ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse žmonės tampa vis sąmoningesni. Pasak jo, pradedame suvokti, kad, norėdami suteikti galimybę Žemėje gyventi ateinančioms kartoms, savo elgesį turime keisti taip, kad neišnaudotume visų turimų Žemės resursų.

Tiesa, tvarius pasirinkimus neretai riboja įsitikinimas, kad tai skirta ne kiekvieno kišenei. Finansų valdymo žinovas atkreipia dėmesį, kad šiandien tvarumas gali padėti sutaupyti, o investuojant – uždirbti daugiau. Kuo daugiau vartotojų renkasi įmonės paslaugas, tuo daugiau ji uždirba ir teikia geresnę grąžą investuotojams.

„Tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad grąža investuojant į tvarų verslą nenukenčia. Dažniausiai ji yra tokia pati ar šiek tiek didesnė nei ta, kuri gaunama investuojant į netvariai veikiančias įmones. Norėtųsi tikėti, kad visiems, ne tik Y kartai, pradėjus rūpintis tvarumo principais įmonės, kurios veikia atsakingai, pritrauks dar daugiau klientų, todėl jas pasirinkusių investuotojų gaunama grąža pralenks tą, kuri yra gaunama iš netvaraus verslo“, – mintimis dalijasi finansų ekspertas.

Reikia ne tik kalbėti, bet ir veikti

Apibendrindamas atlikto tyrimo rezultatus Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentas M. Baranauskas teigia, kad nors Lietuvoje jauni žmonės tvarumui teikia didesnę svarbą nei kitose pasaulio šalyse, šis skirtumas nėra ryškus. Pasak jo, ateityje vertėtų ištirti, ar tai, ką Y kartos atstovai deklaruoja, daro įtaką kasdieniams jų finansiniams veiksmams.

Prof. T. Gudaitis pripažįsta, kad investicijos grąža daugeliui tautiečių išlieka svarbiausiu rodikliu, lemiančiu investavimo pasirinkimus. Kalbėdamas apie tai, kaip esamą situaciją keisti ir kokios priemonės galėtų padėti ugdyti lietuvių finansinį raštingumą, jis atkreipia dėmesį į komunikacijos svarbą.

„Tvaraus gyvenimo ir investavimo būdo pasirinkimą sieju ne su finansine žmogaus padėtimi. Manau, daug svarbesnį vaidmenį atlieka sąmoningumas ir viešojoje erdvėje keliami klausimai, šviečiantys visuomenę. Būtina vykdyti ir daugiau mokslinių tyrimų, kurių išvados atskleistų, kur turime tobulėti“, – tikina Vilniaus universiteto Verslo mokyklos profesorius.