Prezidentas Gitanas Nausėda spaudos konferencijos metu tikina, kad šiuo metu reikia pradėti kalbėti apie valstybinio banko kūrimą. Jis taip pat kritikuoja pagalbos priemones verslui. Mechanizmai, anot G. Nausėdos, yra per daug gremėzdiški ir pagalba verslo nepasiekia.
„Kaip tik šiuo metu susidarė labai palankios sąlygos kalbėti apie valstybinį banką, nes jei iki šio laiko mes iškėlėme idėją, tačiau buvo sunku pasirinkti, kokiu pagrindu tas valstybinis bankas turėtų būti sukurtas – ar tai turėtų būti kuriama nuo nulio, ar reikėtų įsigyti veikiančio banko akcijas, tai šiandien, matydamas visą ekonomikos skatinimo mechanizmą, paramos fondo atsiradimą, „Invegos“ suaktyvėjusią veiklą, manau, kad tai neturėtų baigtis su krize, o tai turėtų būti geru pagrindu valstybinio banko formavimui.
Ar pavadinsime jį banku, ar kokiu nors plėtros fondu... Svarbu ne pavadinimas, o esmė. Ar šis fondas ar bankas prisidės prie Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nuties reikalingus kelius į ateitį. Apie tai jau diskutavome su premjeru. Apsikeisime nuomonėmis šiuo klausimu jau artimiausiu metu. Įdirbis yra padarytas neprastas ir tikiuosi, kad judėsime link kažkokio sutarimo ir sprendimo“, – sako G. Nausėda.
Taip pat skaitykite
Šalies vadovas mini ir komercinių bankų vaidmenį krizės metu. Prezidentas pažymi, kad jo nuomone, bankai supranta padėties rimtumą ir nuo to, koks bus jų požiūris, priklausys ir krizės padariniai Lietuvoje: „Jeigu bus susitvarkyta gerai, tai jie bus vieni iš didžiausių laimėtojų, nes turės pastovią klientų bazę ir turės dėkingus klientus, kurie prisimins, kad krizės aplinkybėmis bankai veikė solidariai. Jeigu bus priešingai, tai galutiniame rezultate pralaimėsime visi“, – bankų vaidmenį krizės metu pabrėžia šalies vadovas.
Kritikuoja verslo gelbėjimo planą
Jis taip pat kritikuoja ir dabartines pagalbos priemones verslui, nukentėjusiam nuo koronaviruso. Priemonės esą per lėtos ir pinigai verslo dar nepasiekė.
„Informacija, kurią mes turėjome, pasitvirtino. Negalime pasidžiaugti, kad pinigai per likvidumo langelį greitai patenka į verslą. Procedūros yra gremėzdiškos, laikas yra netinkamas. Įmonės negali gauti pinigų, kurių joms reikia šiandien.
„Invegos“ nepasiruošimas tokio masto veiklai yra akivaizdus. Nemanau, kad tai yra amžinas dalykas ir tikiuosi, kad tas problemas galima išspręsti per artimiausias savaites. Tik deja, verslas neturi laiko laukti savaičių, nes situacija keičiasi dienomis ir vėlavimas dieną, dvi ar tris, gali būti lemtingas“, – lėtą pagalbą verslui kritikuoja G. Nausėda.
Anot šalies vadovo, jeigu pagalbos verslui klausimų nepavyktų išspręsti operatyviai, būtų galima kalbėti apie įstatymų keitimą: „Yra visos prielaidos imtis įstatyminių iniciatyvų, konkrečiai dėl Lietuvos Respublikos skolos įstatymo, kad būtų galima surasti būdą išmušti kamštį ir pasiekti rezultatą, kurio reikia“, – pabrėžia šalies vadovas.
Spaudos konferencijos metu G. Nausėda taip pat minėjo, kad Lietuva koronaviruso krizės metu turi dvi alternatyvas.
„Viena jų – užlopyti audros metu laive atsiradusias skyles ir mėginti plaukti toliau. Tačiau aš matau ir antrąją – pasinaudoti šia krize ir pastatyti naują ekonomikos laivą, kuris plauktų kur kas greičiau. Lietuvoje yra ne viena įmonė, pademonstravusi galimybes persiorientuoti ir pradėti arba išplėsti šiuo metu būtiniausios įrangos gamybą. Taip pat kurti ir gaminti visame pasaulyje paklausius gaminius. Matant tokius pavyzdžius, tampa akivaizdu, kad inovatyvumas, „žalumas“, skaitmenizacija ir gamyba eksportui yra ne lozungai, o vienintelis kelias Lietuvos ekonomikai išlikti konkurencingai po krizės“, – sako G. Nausėda.
Šalies vadovas, kaip pavyzdį mini įmonę „Teltonika“, kuri per 2 mėnesius sukūrė dirbtinę plaučių ventiliavimo gamybos liniją ir jau po 2–3 savaičių galės tiekti plaučių ventiliavimo aparatus ne tik šalies ligoninėms, bet ir visai Europai. Įmonė, anot G. Nausėdos, planuoja per mėnesį pagaminti apie 1 mln. plaučių ventiliavimo aparatų.
Siūlo taikyti mokestines lengvatas
G. Nausėda taip pat akcentuoja, kad yra svarbu skatinti ekonomiką, tačiau tai reikia daryti protingai, laikantis teisinių reikalavimų ir išvengiant galimos korupcijos.
„Milijardai turi būti leidžiami, tačiau jie turi būti leidžiami prasmingai. Tikrai nesutiksiu su tokiu principu, kuris pastaruoju metu vis labiau populiarinamas: „Žiūrėkite, yra daug gerų ir didelių projektų, stumiam juos į priekį. Yra teisinių problemų, atmeskime jas, nes ko labiausiai reikia Lietuvai, tai skatinti ekonomiką ir duoti statybų bendrovėms darbo ir panašiai.“ Tačiau šitaip judėdami į priekį mes turbūt turėsime daugybę skandalų ir teks kuopti tai, ką mes pridirbome per artimiausius mėnesius. Pinigai tikrai bus leidžiami, yra daugybė galimybių pasinaudoti tuo lankstumu, kuris yra suteikiamas ES valstybėms, remiantis nepaprasta situacija. Todėl atsiranda ir valstybinio banko kūrimo palankesnės idėjos“, – sako G. Nausėda.
Pažymima, kad prezidentūra šiuo metu svarsto ir mokestinių lengvatų galimybes. Pavyzdžiui, sumažinti pelno mokesčio tarifą 3 ateinantiems metams, jei įmonė išsaugos darbuotojų skaičių nesumažėjusį.
„Turbūt artimiausius metus ar net du, kol bus išrasta efektyvi vakcina, mes gyvensime šalia viruso. Todėl tam tikrų įmonių atsigavimas nebus paprastas. Pakentėjusios mėnesį, du ar tris, įmonės pradės galvoti, kad galbūt nebeverta kovoti su tuo, su kuo neįmanoma kovoti. Šioje vietoje į pagalbą galėtų ateiti mokestinės paskatos ir jeigu svarstydami 2020 m. biudžetą turėjome labai ribotas galimybes mažinti mokestinę naštą, šiandien matau, kad galime nuo tų ortodoksiškų dalykų pajudėti į šoną ir pažiūrėti, kokiomis mokesčių lengvatomis galėtume paskatinti procesus, kurie visuomenei reikalingi: darbo vietų ir pajamų išsaugojimą“, – įsitikinęs G. Nausėda.
