Verslas

2020.04.16 21:43

Jokios paramos nesulaukęs smulkusis verslas pyksta ant valdžios: po dar 2–3 savaičių mus ištiks absoliuti koma

Apie trečdalį Lietuvos šiuo metu nedirba: kam prastovos, kam atostogos, kam liga, bet priežastis ta pati – karantinas. Iškart po karantino paskelbimo kovo 15 d. Vyriausybė pranešė apie 5 mlrd. eurų, kuriuos skolinsis koronaviruso sukeltai krizei įveikti, 2,5 milijardo esą bus skiriama ekonomikai skatinti ir padėti verslui, po kurio laiko šita suma padidinta dar puse milijardo. Šiandien balandžio 16-oji – praėjo mėnuo.

Kiek paskelbtų milijardų jau pasiekė verslą, LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Nemira Pumprickaitė aiškinosi su Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininke Dalia Matukiene ir Pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu.

Dienos tema. Robertas Dargis apie žadėtą paramą verslui: kol kas tebėra atidirbinėjami instrumentai

– Apie sumas, kurios skiriamos verslui, girdėjome visi, bet, prisipažinsiu, nelabai teko girdėti apie konkrečiai suteiktą pagalbą. Priešingai, teko girdėti verslininkus kalbant, kad realios pagalbos jie dar nėra sulaukę. Tai kokia yra tikroji padėtis?

D. Matukienė: Galiu pasakyti labai tvirtai: šiandien nė viena smulkiojo verslo įmonė nėra gavusi absoliučiai jokios paramos. Kol kas iš to, ką girdime, kažin ar per artimiausias 2 savaites šita parama verslą pasieks.

R. Dargis: Kol kas tebėra atidirbinėjami instrumentai. Suprantu, kad pradėjo šiandien vieni veikti, praeitą savaitgalį – kiti, tai palūkanų kompensacijos, bet kol kas tokios reikšmingos piniginės paramos, kuri būtų pasiekusi verslą, dar nėra. Tikimės, kad ji netrukus turėtų pasiekti, bet, man atrodo, šiandien reikėtų dvejopai vertinti situaciją. Vienas dalykas – visos priemonės, kurios per „Invegą“ turėtų pasiekti verslą, mano galva, sukonstruotos neblogai. Bet klausimas kaip visada slypi detalėse: kaip tos detalės veiks, kaip iš tikrųjų atitiksime tų priemonių biurokratinę pusę, kaip bankai arba finansiniai tarpininkai prisitaikys, nuo to, aišku, priklausys, kaip greitai ir kaip sėkmingai ta pagalba paveiks verslą. Šiandien kažkokiu dideliu rezultatu pasigirti tikrai negalime. Tikimės, kad netrukus jie turėtų pradėti veikti.

– Yra svarbūs 2 dalykai: kad parama ir jos dydis būtų tinkamas ir kad nebūtų didelių biurokratinių kliūčių, tiesa?

R. Dargis: Pirmas dalykas, kad būtų tinkamos priemonės, kurios yra tikrai neblogai parengtos, bet nuo pat pirmos dienos pabrėžiame, kad greitis čia svarbiausias, nes nuotaikos versle kol kas nėra geros. Vakar turėjome Pramonininkų konfederacijos valdybos susirinkimą, kalbėjomės su regionų pramonininkais – tikėjimo, kad valstybė šitoje vietoje veiks efektingai, dar yra mažai.

Iš tikrųjų matau, kad žmonės priima sprendimus nesitikėdami reikšmingos valstybės pagalbos. Ko labiausiai reikia? Kad pasitikėjimas valstybe tarp verslo ir valdžios būtų betarpiškas. Manyčiau, dabar, užuot ramiai kalbėję apie milijardus, pabandytumėte bent jau 100 mln. kuo greičiau įlieti į ekonomiką. Tai padėtų, visų pirma, tiems žmonėms, kurių verslai yra visiškai uždaryti, sustabdyti Vyriausybės nutarimu. Antra, tai padėtų palaikyti apyvartines lėšas, visas garantijas suteiktų įmonėms, kurios galėtų efektyviai veikti su finansų tarpininkais, ir ekonomika nesustotų.

– Dabar daug smulkiojo verslo įmonių negali dirbti ir yra visiškai sustojusios. Kaip su tuo pasitikėjimu jums, nes irgi sakote, kad nieko nesate kol kas gavę, o smulkiajam ir vidutiniam verslui tai dar didesnis iššūkis negu stambiajam

D. Matukienė: Taip, tai iš tikrųjų daug didesnis iššūkis. Jeigu prieš 3 savaites kreipėmės į Vyriausybę ir Seimą prašydami, kad mums duotų paskolas, tai dabar, pabrėžiu, reikalaujame, kad būtų nebe paskolos, o subsidijos pačiam smulkiausiam verslui. Išdėliojome tikrai visas proporcijas, išskaičiavome mėnesio praeitų metų laikotarpį. Pavyzdžiui, jeigu įmonė, turinti 2–3 darbuotojus ir daranti apyvartą iki 45 tūkst. eurų, tai jai būtų reikalinga 5 tūkst. eurų subsidija, jeigu apyvarta iki 300 tūkst. – reikėtų 30 tūkst., jeigu iki milijono – 80 tūkst.

Atitinkamai ateiname iki visos bendros subsidijų sumos, kurią reikėtų duoti skubiai. Prieš 3 savaites sakėme: per 7 dienas labai paprasta schema – duokit verslui ir leiskit jam dirbti. Šitas nebuvo padaryta, mums buvo pasakyta: „Gausite paskolas.“ Kaip matome, paskolų nėra, nes toms paskoloms šiandien iškelti tokie reikalavimai, kad likvidumas turėtų būti šiek tiek netgi didesnis negu pernai vidutinis šalies kreditingumas. Taip pat turėtų būti įrašytas į įmonių, patiriančių sunkumus, sąrašą. Reikalaujame, kad šiame sąraše būtų visos Lietuvos smulkiosios ir vidutinės įmonės. Kad šiuo periodu nebūtų galvojama vien tik apie fondą, kuris rems vidutinį ir didįjį verslą, bet būtų galvojama apie tokį patį fondą arba esančio fondo poskyrį smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Kad būtų galvojama ne vien tik apie tai, kaip pravalgyti, bet kaip įveiklinti verslą po to, kai jis po trupučiuką atsigauna. Visus šiuos žingsnius reikia daryti skubiai, nes jeigu dar 2–3 savaitės – mūsų smulkųjį ir vidutinį verslą ištiks absoliuti koma. Jeigu tiems, kuriems tai turi rūpėti, nerūpi, tada ko valstybė galėtų tikėtis ateityje iš mokesčių srities ir socialinėje srityje.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė ramiai suskaičiavo, kad į prastovas paleista 200 tūkst. darbuotojų. Suskaičiuokime: tuos 200 tūkst. padauginkime iš vidutiniškai 600 eurų, tai nei daug, nei mažai – 120 mln. per mėnesį tik išmokoms. O kur nesumokėti mokesčiai, kur apyvartos, kur visa pridėtinė vertė, kurią galima būtų sukurti? Iš tikrųjų reikalinga skubi strategija, kurią reikia vykdyti. Kitos šalys tą daro.

– Smulkusis verslas sako, kad nemato jokios strategijos. Ar jūs, ponas R. Dargi, suvokiate ir suprantate, kokį planą turi Lietuva? Kaip ji dabar išeis iš krizės ir kaip gyvens po jos? Jums teko matyti tokį planą?

R. Dargis: Kol kas turbūt ne. Šiandien buvome virtualiai susitikę su prezidentu Gitanu Nausėda ir kalbėjome apie tai, kad dabar turime palyginti visai gerą informacinį lauką dėl sveikatos sistemos: kiek žmonių serga, kiek testų padaryta, kaip plėtosis virusas, pandemija kaip bus valdoma, mokslininkų ekspertizės skelbiamos, kaip kokio dydžio gali būti susirgimų skaičius ir kada pradės slūgti, ir taip toliau.

Deja, neturime visiškai jokio informacinio lauko, kas bus su valstybės ekonomika. Pirmas dalykas, kurį pabrėžėme, kad nėra jokios informacijos, kaip kasdien keičiasi ekonominė situacija, kiek žmonių netenka darbo, kaip lėtėja ekonomika, kaip traukiasi užsakymai, kaip eksportas mažėja. Po to, man atrodo, kada turėsime pakankamai teisingą ir aktualią bazinę informaciją, galėsime daryti tam tikras įžvalgas, kaip reikės išeidinėti, ką daryti, kokios priemonės paveiktam verslui padės atsigauti. Kalbėti kol kas apie kažkokį planą, kai neturime informacinės bazės kas vyksta, dabar yra anksti. Be abejonės, šiandien yra laikas konstruoti ekonomikos atsigavimo planą, nes jis bus gana rimtas, ir pinigų tikrai reikės daugiau, negu dabar numatyta.

Laiko jis užims žymiai ilgiau, negu planuojame, nes jau matosi metmenys, kaip kitos valstybės skaičiuoja savo ekonomikos praradimus ir per kokį laiką įsivaizduoja atsigavimus. Ką labai noriu pabrėžti – visos priemonės turi būti nukreiptos išlaikyti mūsų verslo konkurencingumą, nes nuo verslo atsigavimo priklausys Lietuvos kelerių metų ekonominė trajektorija. Jeigu prarasime savo rinkas, į kurias eksportuojame produktus, jeigu prarasime savo vartotoją, tai niekas nestovi vietoje – kitos valstybės įmonės užims tas vietas ir mums atsigauti bus žymiai sunkiau.

Taip, žmonių sveikata yra esminis dalykas, bet lygiai taip pat svarbi valstybės ekonominė sveikata, ir planą reikia konstruoti. Dabar sunku pasakyti, kas galėtų būti to plano konstruktoriais, nes jau nuo rudens pradžios neturime ekonomikos ministro, kuris galėtų efektyviai veikti. Kalbėdamas su prezidentu, pabrėžiau, kad reikia sutvarkyti ir atmesti tas bereikalingas peripetijas dėl asmenybių. Man atrodo, kad efektyviai veikianti Ekonomikos ministerija galėtų būti pagrindas ekonominei sveikatai taisyti, nes ji lygiai tiek pat paveiks valstybės piliečius, kiek ir koronavirusas.

– Prieš kelias dienas Tarptautinis valiutos fondas paskelbė, kad Lietuvai gresia 8,1 proc. ekonomikos nuosmukis. Ar tai sutampa su Pramonininkų konfederacijos prognozėmis ir kaip tai skausmingai paveiks būtent stambųjį verslą?

R. Dargis: Labiausiai turbūt remiamės šiandien Lietuvos banko prognozėmis, kurios yra 11 proc. smukimas. Yra ir blogesnių tradicijų, kas galėtų atsitikti. Mes pasikliaujame jomis, bet ko trūksta šiandien stambiajam verslui – tai turbūt pagrindinis dalykas, kad greičiau pradėtų veikti pagalbos verslui fondas. Kad jame būtų 2 priemonės, kurias matome ir kurias dabar konstruoja LB – tai obligacijų rinka ir kapitalizacijos variantas, kada ateitų valstybė į kai kurių įmonių kapitalą ir padėtų išlaikyti gyvybingumą. Didžiosioms įmonėms priemonės, kurios ateina per „Invegą“ ir dabar yra paleidinėjamos, yra per menkos, nereikšmingos ir didžiajam verslui kažkokios paguodos nesuteiks.

– Jau pradėjo galioti pirmasis karantino švelninimo etapas: atidarytos kai kurios parduotuvės, leista kai kurias paslaugas teikti. Kiek tai yra jums svarbu ir ar tai palengvins jūsų dalią? Ar bus jaučiamas palengvinimas ypač regionuose?

D. Matukienė: Manau, tai bus labai svarbu. Jeigu kas nors būtų paklausęs Smulkiojo verslo asociacijos ar tarybos, tai tos smulkiosios parduotuvytės niekada nebūtų buvusios uždarytos. Jos nei kėlė grėsmės, nei jose sąlygos buvo prastesnės negu didžiuosiuose prekybos tinkluose.

Bet man labiausiai nerimą kelia, kad pas mus kaip buvo skirstymas į smulkųjį ir atseit nereikšmingą verslą, taip ir liko. Norėčiau dar kartą tiesiog priminti: smulkusis ir vidutinis verslas sukuria šiandien 98 proc. BVP. Pačios mažiausios įmonės sukuria 81,1 proc. darbo vietų, ir uždaryti mažas parduotuves buvo labai neprotingas žingsnis. Paliko veikti tam tikrus rizikos taškus didžiuosiuose prekybos centruose, kur buvo leista prekiauti drabužiais ir visokiais kitokiais dalykais, o smulkiajam verslui tai buvo neleista. Bet kitas dalykas dar labiau šiandien įskaudino mūsų smulkųjį verslą ir ypač savarankiškai dirbančius žmones, kad neleido prekiauti turgavietėse.

– Noriu jus pataisyti: pirmasis etapas turgavietėse leidžia prekiauti maistu.