Verslas

2020.04.18 17:54

Turgavietės vadovė: turgus – krizės barometras, žmonės perka jau kitaip

Aida Murauskaitė, LRT.lt 2020.04.18 17:54

„Tokiu laiku šie prekybos daržovėmis stalai būdavo artipilniai. Čia yra apie šimtas vietų“, – sakė Panevėžio centrinio turgaus vadovė Asta Pačekajūtė, žvelgdama į vos šešis prekiautojus, nuklojusius prekystalius ridikėliais, pomidorais ar agurkais. Mėsos paviljone – kiek daugiau pardavėjų. O viena iš paklausių prekių – visai ne maistas. Apsauginių kaukių pardavėjui padaryta išimtis. 

Prekiautojai Panevėžio turguje išsirikiavę taip, kad būtų išlaikomas bent poros metrų atstumas. Turguje įtaisyti stendai su dezinfekantu ir informacija, kaip derėtų pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu.

A. Pačekajūtė sakė, kad taisyklė turguje dėvėti kaukę buvo įvesta dar prieš tris savaites – gerokai prieš visuotinės tvarkos paskelbimą.

Mėsos paviljone kas kelias valandas atidaromi langai, vėdinama ir naktimis. O pardavėjams įrengtos plastiko pertvaros.

Visas Panevėžio turgus užima 1,5 hektaro. Kol kas pardavėjai už kovą sumokėjo nuomos mokestį, o dėl balandžio, sakė A. Pačekajūtė, bus sprendžiama, ką daryti, jei ne visi galės sugrįžti į turgų.

Tačiau sėklų ir sodinukų pardavėjai jau ruošiasi – valo savo prekybos plotus.

Prisiminė 2008-ųjų krizę

A. Pačekajūtė sakė, kad turgus – tikras krizės barometras. Pirkėjų srautas, anot jos, per karantiną susitraukė 70 proc. Pirmomis karantino savaitėmis žmonės pirkdavo daugiau – norėjo turėti daugiau produktų namie, be to, pasirūpindavo ir tėvais, seneliais.

„Dabar perka jau mažiau, manau, žmonės jau galvoja apie taupymą, išsigando, kad pinigų sumažėjo“, – sakė turgaus vadovė.

Anot jos, perkama ne tik mažiau, bet ir pigesnių produktų.

„Taip buvo ir 2008-aisiais, kai žmonės pradėjo ieškoti pigesnių produktų“, – sakė A. Pačekajūtė.

Panevėžio prekiautojų pajamoms kirto ir tai, kad nebeliko iš užsienio parvykstančių emigrantų, kurie ankstesniais metais grįždavo Velykų atostogų ir prisipirkdavo lietuviškų produktų išsivežti.

Jaunimas perka koldūnus

Anot turgaus vadovės, Velykos šiemet buvo kitokios.

„Anksčiau žmonės daug pirkdavo dažytų kiaušinių, šiemet – labiau nedažytus, kad tiesiog turėtų kitoms dienoms. Tai rodo, kad vieni pas kitus žmonės nevažiavo, dovanų margučių nevežė. Žmonės pirko tik savo stalui papuošti“, – kalbėjo turgaus vadovė.

A. Pačekajūtė sakė, kad smarkiai išaugo paklausa tų prekių, kurių anksčiau turguje žmonės neskubėdavo pirkti. Tai šaldyti koldūnai ar daržovės.

„Visa tai galima greitai paruošti, anksčiau jaunimas į kavines eidavo, dabar jos uždarytos, tad patys į puodą sumeta“, – šypsodamasi sakė pardavėja Dalia, rodydama į pusgaminių pilną šaldytuvą.

Kai nedirba, padeda vaikams pamokas ruošti

„Dabar žmonės bijo, neina, neperka“, – pasakojo pienu prekiaujanti iš Panevėžio rajono Niaukonių kaimo atvykusi Jogilija.

Iš jos pieną dažniausiai pirkdavo vyresni žmonės, kurie dabar į turgų nebeateina. Litras karvės pieno čia atsieina 0,7 euro.

„Man neramu, kai žmonių nėra. Viskas kitaip. Vaikai sėdi namie prie kompiuterio, mokosi, aš tuoj antrą kartą mokyklą baigsiu. Duktė – aštuntokė, tenka padėti fizikos, matematikos, rusų kalbos namų darbus padaryti. O kai išeinu dirbti, vaikai vieni turi mokytis“, – pasakojo Jogilija.

Anot jos, anksčiau turgaus dienomis būdavo vadinamas antradienis, šeštadienis ir sekmadienis, o dabar visos savaitės dienos – vienodos.

„Kiekvieną dieną laukiame ir tikimės, kad ateis laikai, kai pirkėjai grįš“, – sakė pardavėja.

Anksčiau į Panevėžį ir aplinkinių miestelių su savo pieno gaminiais suvažiuodavo ir septynios moterys – turguje jos prekiaudavo savo gamybos sūriais, varške, gietine.

„Dabar, kai važiuoja mažai autobusų, atvyksta vos viena kita“, – pasakojo turgaus vadovė.

Perka paltį ir prašo suraikyti

„Anksčiau ateidavo žmonės ir pirkdavo paltimis. Paltį, paltį, paltį, – sakydavo. O dabar irgi perka paltį, bet jau prašo suraikyti – pusę, mažesniais gabaliukais. Turbūt neša seneliams, močiutėms, tėvams, kurie iš namų neišeina“, – pasakojo Gintautas Kuodis, prekiaujantis rūkytomis dešromis, kumpiais, kitokiais mėsos gaminiais.

Jis, turgaus senbuvis, čia plušantis 25 metus, pamena ir 2008-uosius, kai prasidėjo Panevėžiui skaudžiai kirtusi ekonominė krizė.

„Dabar blogiau, tuomet dar ir kokia močiutė ateidavo pirkti, o dabar ji jau nebeateina. Bet gyventi turiu kur, valgyti turiu ko, tad nesiskundžiu“, – sakė pardavėjas.

Suskubo siūti kaukes

Panevėžio turguje galima rasti ir prekių, kurios nėra maistas, tačiau jos itin paklausios. Dar prieš kurį laiką jų reikėdavo kone su žiburiu ieškoti. Tai – kaukės.

Jų pardavėjas Jurijus Kliukinas iki karantino prekiavo kitų siūtomis kepuraitėmis, saulės akiniais, o tvarkai pasikeitus teko imtis kaukių. Vyras turėjo prisiminti jaunystėje įgytą siuvėjo amatą.

Idėją pakuždėjo žmona. Ji dirba šeimos klinikoje ir paprašė pasiūti jai kaukę. Panaršęs internete Jurijus susirado informacijos, kokie audiniai kaukėms tinkamiausi.

„Pirmoji kaukė buvo aštuonių sluoksnių. Dėjau perforuoto neopreno sluoksnį, tai sintetika, skaido drėgmę. Dėjau kitus sluoksnius – nepralaidžią mikrofibrą, liną, apsiuvau išoriniu sluoksniu“, – pasakojo J. Kliukinas.

Sulaukęs palankaus žmonos įvertinimo, vyras siuvo toliau. Pirmąją seriją Jurijus padovanojo šeimos klinikoms, senelių namams.

„Būdamas vienas galiu pasiūti tik tiek, kiek galiu“, – šypsojosi J. Kliukinas.

Per dieną jis pasiūna 30-40 kaukių.

„Teko prisitaikyti, kad bent mokesčiams susimokėti uždirbčiau“, – neslėpė vyras.

Jis sakė, kad skiriasi pirkėjų poreikiai. Jaunimas nori „mandresnių“ – jų kainos siekia ir 4, ir 6 eurus. O lino kaukės, kuriose šeši sluoksniai, atsieina tris eurus, jos paklausesnės tarp vyresnių žmonių.