Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius spaudos konferencijoje teigė, kad šiuo metu verslui derėtų orientuotis į galimybę kaip įmanoma greičiau persikelti į internetinę erdvę. Anot jo, tai pasitarnautų ne tik gamintojui, bet ir pirkėjui, kuris norimas prekes galėtų įsigyti be tarpininkų.
„Europoje turime daugiau kaip 0,5 mlrd. vartotojų. Tai yra didžiausias mūsų turtas ir skaitmena ir skaitmenizavimas visos pramonės leistų ateityje parduoti tą prekę galbūt truputį brangiau iš gamintojo pusės ir, be abejo, vartotojas sumokėtų mažiau, nes jie susieitų tiesiai““, – tikina V. Janulevičius.
Jo teigimu, kiekviena pramonės įmonė turėtų pasinaudoti proga ir mažų mažiausiai turėti savo internetinę svetainę, o dar geriau – ir internetinę prekybą.
„Norėčiau pastebi, kad, ko gero, tai yra labai akivaizdus dalykas, kas vyskta šiandien, kad kiekviena gamybinė įmonė, kurianti galutinį produktą, turėtų turėti išėjimą per savo interneto kanalą. (...) Akivaizdu, kad kiekviena pramonės įmonė turėtų pradėti pradedant nuo savo puslapio ir, žinoma, privalėtų turėti galimybę parduoti galutiniam vartotojui“, – akcentavo V. Janulevičius.
Jis pridūrė, kad koronavirusas ir karantinas parodė, kad tarpininkų buvimas gali stabdyti verslą.
Jis pateikia pavyzdį, kad tai puikiai pasiteisino Beniliukso šalyse – Belgijoje, Nyderlanduose ir Liuksemburge, kur, skaitmenizuojant pramonę, buvo ne tik sukurta daugiau darbo vietų, bet ir atpiginti kaštai.
„Skaitmenizavimas Beniliukso šalyse kaip tik įdarbino daug didesnę dalį žmonių, bet tuo pat metu atpigino kaštus. T. y. su tuo pačiu skaičiumi žmonių jie gali pagaminti daugiau, vadinasi, ir pigiau, ir geriau. Kalbant apie tai, ir norėtųsi patarti Lietuvai judėti į tą pusę: skaitmenizavimas, inovacijos, ilgalaikiai tvarūs projektai“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Jis primena, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyer taip pat siūlė atkreipti dėmesį žiedinės ekonomikos, ekoinovacijų ir atsinaujinančios energetijos galimybes.
„Didžioji dalis pramonės Pietų Europoje sustabdyta. (...) Kalbant su tų šalių pramonininkų konfederacijomis, didžioji dalis pramonės vis dėlto yra sustabdyta. Sąlygos karantininės iš dalies yra griežtesnės. Šiandien Pietų Europoje neveikia apie 70 proc. visos pramonės“, – akcentuoja V. Janulevičius.
Jo teigimu, kitą savaitę veiklą pradėti bus leista kai kurių valstybių sektoriams, kurių darbuotojai gali dirbti laikydamiesi atstumo. Vėliau pradėti švelninti karantiną ketina tik Prancūzija – gegužės 11 d.
Grįždamas prie Lietuvos situacijos, V. Janulevičius vylėsi, kad reikiamos lėšos greitai turėtų pasiekti Lietuvą. Jis atkreipė dėmesį, kad valstybė susiduria su nedideliu biurokratizmu EK ir ES, nes iki šiol panašia finansine paslauga nebuvo naudojusis.
„Tikiu ateityje, kad, turėdami tuos instrumentus, turėsime tuos ginklus ir juos pakabinsime ant sienos. (...) Deja, šiuo metu vėluojame, lyginant su visais mūsų kaimynais. Pradedant Vokietija, Olandija, Beniliukso šalimis, Prancūzija. Žinoma, ten verslas pinigus jau gavo“, – sakė V. Janulevičius.
Jis priduria, kad smuliajam Lietuvos verslui „pinigų reikia čia ir dabar“.
Karantinas labiausiai paveikė su renginiais susijusius projektus
Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius Aurimas Pautienius-Želvys spaudos konferencijoje tvirtino, kad šiais metais agentūra dar laukia apie 300 paraiškų. Šiuo metu yra vertinama daugiau kaip 500 projektų paraiškų, įgyvendinama – apie 1,2 tūkst. projektų. Pabaigtų projektų skaičius siekia daugiau kaip 1,3 tūkst.
„Kitaip sakant, gana tiksliai jaučiame, kas vyksta su projektais ir kas yra svarbu, likviduojant arba šalinant COVID-19 pasekmes, mums labai svarbu, kad būtų orientacija ne tik į trumpalaikę perspektyvą, bet ir į ilgalaikę, nors tai labai sudėtinga“, – sako A. Pautienius-Želvys.
Jis priduria, kad karantinas paragino įvesti lankstesnę sistemą, galioja Finansų ministerijos laikinosios taisyklės.
„Administravimo procesai supaprastinti, viskas orientuota į greitį, efektyvumą ir kaip įmanoma greitesnį lėšų išmokėjimą. Mūsų visame portfelyje projektus galėčiau suskirstyti į keturias grupes: produktų kūrimo, t. y. taikomųjų tyrimų projektai, technologijų diegimo projektai, rangos arba infrastruktūriniai projektai ir renginių arba vizitų projektai. Labiausiai paveikė pandemijos situacija renginių ir vizitų projektus“, – sako A. Pautienius-Želvys.
Jis ragina Lietuvos verslininkus vis labiau investuoti į taikomuosius tyrimus, skaitmeninimą ir inovacijas.
„Šiandien turime pandemijos situaciją, bet mes tikrai išeisime iš tos krizės. Reikėtų orientuotis į tuos projektus, kurie užtikrins įmonių tarptautinį konkurencingumą ir bus kuriamos produktyvios investicijos“, – ragino A. Pautienius-Želvys.
Lietuvos verslo paramos agentūra įgyvendina Lietuvos ūkio plėtrai ir jo tarptautiniam konkurencingumui didinti skirtas nacionalines strategijas ir programas, administruoja ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšas, užtikrina informacijos apie reikalavimus ir ES paramos paskirstymą sklaidą.
