Verslas

2020.04.17 05:30

Dėl karantino švelninimo verslams – daugiau klausimų nei atsakymų, odontologai perspėja apie kilsiančias kainas

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2020.04.17 05:30

Trečiadienį Vyriausybė paskelbė apie karantino švelninimo verslui planą, kurio pirmasis etapas įsigaliojo iškart. Tačiau kai kurių verslininkų situacija nedžiugina. Grožio specialistams jis sukėlė daugybę klausimų, restoranai, viešbučiai, smulkieji verslininkai perspėja apie gresiančius bankrotus, o odontologai kalba apie besikeisiančias darbo sąlygas, už kurias galiausiai sumokėti teks klientui.

LRT.lt kalbinti skirtingų sektorių atstovai teigia suprantantys, kad saugumo priemonių privalu imtis, tačiau Vyriausybės paskelbtas planas daugeliui kelia klausimų. Verslininkams neaiški ne tik argumentacija, kodėl vieniems dirbti leista, o kitiems – ne, bet netgi kam tiksliai dirbti leidžiama ir kokių sąlygų bus privalu laikytis veiklą pradėjus.

Taip pat skaitykite

Odontologines paslaugas, remiantis Vyriausybės planu, bus galima teikti tik atšaukus karantiną. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus LRT.lt teigia, kad Vyriausybės sprendimą vertina dvejopai.

„Iš verslo pusės vertiname neigiamai, bet čia jau ne Vyriausybės prerogatyva nuspręsti, ar gali odontologas dirbti, ar ne. Tai yra pasaulinė viruso tendencija. Žinome, kad odontologai negali teikti paslaugų, išskyrus būtinąsias, nes yra labai artimas kontaktas. Žinoma, gydytojas dirba su apsaugos priemonėmis, bet pacientas būna be jų, burna juk vis tiek turi būti be respiratoriaus. Yra labai didelė rizika“, – sako A. Šeikus.

Jo aiškinimu, odontologų naudojama įranga, pavyzdžiui, orą pučiančios turbinos, kurios naudojamos kartu su grąžtu, padeda lašeliams sklisti labai plačiai ir dėl didelio aparato slėgio jie tiesiog prasiskverbia pro respiratorius.

„Antros klasės respiratorius lengviausiai pramuša. Reikėtų trečios klasės respiratorių ar specifinių apsaugos priemonių. Bet žinome, kad situacija yra tokia, jog jų nėra. Odontologų darbas gana pavojingas – virusą galima ir „gauti“, ir platinti“, – atkreipia dėmesį A. Šeikus.

Siūlo reguliariai testuoti odontologus

A. Šeikaus vertinimu, odontologams leidus dirbti po karantino, derėtų reguliariai testuoti odontologus būtent dėl tos grėsmės, kad jie lengvai gali tiek užsikrėsti, tiek po to platinti COVID-19 virusą.

Siekiant apibrėžti darbo sąlygas, sako A. Šeikus, Lietuvos odontologų rūmai bendradarbiauja su akademine bendruomene, Vokietijos specialistais, Europos Sąjungos odontologų taryba, siekdami parengti nuostatus, kaip derėtų dirbti po karantino.

A. Šeikaus aiškinimu, darbo sąlygos ir paslaugų teikimas bus visai kitoks nei iki šiol ir tikėtina, kad tai išliks gana ilgam laikui. Pašnekovas priduria – tai gali turėti įtakos ir galutinei paslaugos kainai.

Bandėme skaičiuoti, kiek tai kainuotų vienam pacientui. Tai apie 50 eurų prisideda vien apsaugos priemonių įsigijimui ir panaudojimui atliekant paslaugas.

„Atsiras dar viena problema, kuri yra nelabai gera mūsų pacientams. Tos apsaugos priemonės yra gana brangios. Ir mes žinome, kodėl mes jų dabar neturime, – tiekėjai labai išpūtė tų apsaugos priemonių kainas: kaukių, respiratorių, chalatų, antbačių... Tie respiratoriai ir kitos apsaugos priemonės kiekvienam pacientui bus keičiami. Bandėme skaičiuoti, kiek tai kainuotų vienam pacientui. Tai apie 50 eurų prisideda vien apsaugos priemonių įsigijimui ir panaudojimui atliekant paslaugas“, – sako A. Šeikus.

Už tokią sumą, A. Šeikaus teigimu, būtų galima įsigyti visą komplektą reikiamų aukščiausios klasės apsaugos priemonių. „O odontologams, matyt, ir reikės aukščiausios klasės respiratorių ir kitų priemonių“, – prideda A. Šeikus.

Papildomai mokėti teks ir už panaudotų priemonių utilizavimą

Jis taip pat teigia, kad odontologai patirs didesnes išlaidas, nes teks pasirūpinti tokių priemonių utilizacija. „Aplinkos ministerija mano, kad tai bus vertinama kaip speciali atliekų forma, likusi po darbo. Turbūt paslaugų teikėjai irgi kainas iškels. O tokiu atveju mokės ne kas kitas, kaip pacientas. Juk nei valstybė duos tam paramos, nei kas nors kitas“, – sako A. Šeikus.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad odontologai didins paslaugų kainas, A. Šeikus tvirtina, kad pačių paslaugų kainos kilti neturėtų. Jo aiškinimu, po karantino vėl leidus tęsti veiklą odontologai susidurs su didele konkurencija tarpusavyje, tad paslaugos brangti neturėtų, norint pritraukti klientą. Tačiau minėtos apsaugos priemonės gali tapti papildoma eilute galutinėje sąskaitoje.

„Apsaugos tie visi dalykai turbūt eis atskiru punktu ir tai žmogui gali kainuoti. Bet tai daroma ir dėl jo saugumo“, – teigia Odontologų rūmų tarybos pirmininkas.

Jis svarsto, kad šioms prekėms galėtų būti pritaikytas lengvatinis ar visai panaikintas pridėtinės vertės mokestis (PVM), nes tai šiek tiek sumažintų patiriamą naštą.

Lauko kavinių darbui įtakos turės ne tik karantinas

Restoranų ir viešbučių asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė LRT.lt taip pat teigia suprantanti, kad atsargumo priemonių reikia imtis, ir svarbu sulaukti ekspertų nutarimo, kad viruso plitimas atslūgta, tačiau tai gali reikšti itin sunkią padėtį viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiantiems verslininkams.

„Mes savęs – nei kavinių, nei lauko terasų, nei viešbučių – Vyriausybės plane nematome. Esame labai sunerimę ir su nariais visada kalbame, kad tos siūlomos priemonės nelabai veikia. Jeigu dar mėnesį neatsidarysime, tai daugelis smulkiųjų tiesiog bankrutuos, nes neturėsime, iš ko atlyginimų mokėti, primokėti nei tų 10 proc., nei tų 30 proc. Apie viešbučius išvis nekalbu“, – komentuoja E. Šiškauskienė.

Nors viešojo maitinimo įstaigos galės atsidaryti tik pasibaigus karantinui, lauko kavinėms ir restoranams, veikiantiems lauke, pagal Vyriausybės planą, gali būti leista veikti jau po dviejų savaičių. Vis dėlto E. Šiškauskienė atkreipia dėmesį, kad tai nėra taip paprasta. Anot jos, galiausiai veiklai įtakos gali turėtų netgi oro sąlygos.

„Jeigu snigs ar lis, tai jokių terasų nė nebus. Dar kažkaip vis nesustojame vilties, teiksime siūlymą ir Seimui, ir prezidentui, kad turi būti tiesioginės išmokos. Vyriausybė turi prisiimti atsakomybę dėl to, ką jie dabar daro su verslu“, – įsitikinusi E. Šiškauskienė.

Jos aiškinimu, darbuotojams per „Sodrą“ turėtų būti tiesiogiai išmokami atlyginimai ar išmokos. Taip pat, E. Šiškauskienės teigimu, tiesioginės išmokos turėtų būti skiriamos verslui. Jos turėtų padengti vieno mėnesio apyvartą ar netgi būti mokamos kurį laiką po karantino pabaigos.

„Jeigu norime ne imituoti, o iš tikrųjų išgelbėti verslą, tai tik tiesioginės išmokos gali veikti. Visi yra labai nusivylę, nežino, ką daryti. Dar tos visos sąlygos tiek bankuose, tiek darbuotojui... jau net nebekelia juoko. Kaip tu gali darbuotojui į akis žiūrėti ir sakyti, kad tris mėnesius jam išsaugosi darbo vietą, kai nežinai, kada atsidarysi? O atsidaryti reiškia ne tik darbuotojus. Tam reikia ir prekes užsisakyti. O visi, žinoma, neduos avansu, neduos konsignavimu. Visi norės mokėjimų“, – sako E. Šiškauskienė.

Jos vertinimu, toks vieno sektoriaus griuvimas gali lemti grandininę reakciją, dėl kurios galiausiai kentės ir vežėjai, statybininkai, kiti pramonės sektoriaus atstovai.

LRT.lt primena, kad dėl leidimo teikti apgyvendinimo paslaugas sprendžia kiekviena savivaldybė individualiai.

Kai kurias grožio paslaugas galėtų teikti pagal dabartinius reikalavimus

Klausimus kelia ir Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) prezidentė Jolanta Mačiulienė. Pagal paskelbtą Vyriausybės nutarimą, teikti grožio paslaugas, taigi atsidaryti kirpykloms, kosmetologijos kabinetams, būtų galima po dviejų savaičių nuo pirmojo etapo pradžios – balandžio pabaigoje.

Vis dėlto J. Mačiulienė teigia, kad grožio specialistai pasigenda argumentų, kodėl vienų sektorių atstovams dirbti buvo leista jau dabar, o kitų – ne.

„Nemanau, kad batų parduotuvėse ar siuvimo įmonėse per 15 min. bus suteikiama paslauga. Truputį trūksta logiškumo. Bet ne mums turbūt spręsti. Kiek girdėjau, kiek klausiau pranešimus, yra vadovaujamasi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pasiūlymais, klausomasi mokslininkų pasiūlymų. Kažkaip logikos tame, kodėl konkrečiai kažkam yra leidžiama, o kažkam ne, nelabai supratau“, – komentuoja J. Mačiulienė.

Ji sutinka, kad, leidus dirbti, užtikrinti saugumą būtų sudėtinga, tačiau priduria, kad tai galioja bet kokiu atveju, nepaisant to, kokia paslauga teikiama. Pašnekovė priduria, kad klausimų kyla ir dėl ateities – specialistams rūpi, kokios saugumo sąlygos jiems gali būti keliamos, kokiomis priemonėmis derėtų pasirūpinti.

„Jeigu tą „amuniciją“, kurią matome pas medikus, bandys pritaikyti ir mums, tai bus sunkiai suvokiama, kaip grožio sektorius turės dirbti. Kol kas esame šiek tiek sutrikę, bet laukiame, tikimės, kad nebeiškils jokių kliūčių, jokių problemų. Dabar visi mūsų sektoriaus specialistai įsitempę laukia, visi nori pradėti darbus. Labiausiai tai ta nežinia vargina. Suprantame, kad mumis rūpinasi, bet nepasirūpina iki galo“, – tvirtina J. Mačiulienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad kai kurie grožio paslaugų specialistai paslaugą gali suteikti su nedideliu kontaktu vos per keliolika minučių, o paprastai salone klientai registruojami po vieną, tačiau jiems dirbti taip pat nebuvo leista, į vieną grupę sujungiant visus grožio specialistus.

„Iki šiol laikėmės tikrai ne karingai, supratome, kad tai yra svarbus momentas. Niekas nekėlė jokių pretenzijų ar skandalų, kad esame nuskriausti ir negalime dirbti. Dabar palikta tokia improvizacija, kažkas nepasakyta iki galo. Po Vyriausybės pranešimo man [asociacijos nariai] pradėjo rašyti: „Mano paslauga trunka 15 minučių, tai gal aš galiu dirbti?“ Mes norime konkrečiai žinoti. Kaip gali į saloną ateiti dirbti antakių specialistė, bet negali ateiti depiliacijos meistrė, kuri galbūt irgi paslaugą suteiks per 20 minučių? Kas pamatuos tą laiką?“ – svarsto J. Mačiulienė.

Ji priduria, kad, nutarus griežtinti higienos reikalavimus, apie tai derėtų informuoti jau dabar, kad specialistai galėtų laiku pasirūpinti higienos priemonėmis.

Smulkieji įžvelgia dvigubus standartus: tai – nelygi konkurencija

Argumentacijos pasigenda ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė. Jos teigimu, tie smulkieji verslininkai, kurie savo veiklą vykdyti vėl gali, sprendimu džiaugiasi, tačiau kiti nerimauja.

„Tie, kuriems jau leista dirbti, jie tikrai džiaugiasi, bet tie, kuriems neleista, pavyzdžiui, neleista prekiauti turgavietėse, iš tikrųjų jaučiasi nepaprastai blogai, nes, jeigu prekybą dar po dviejų savaičių paleis, tai, pavyzdžiui, sodininkams daigus ir visa kita reikės išmesti į konteinerius. Tai iš tikrųjų yra didžiulė problema“, – sako D. Matukienė.

Ji tvirtina, kad kai kurie verslininkai įžvelgia dvigubus standartus ir nemato įtikinančių argumentų, kodėl vieniems verslo atstovams dirbti leista, o kitiems – ne.

„Tai iš tikrųjų tokia nelygi konkurencija ir vienų protegavimas, o kitų toks niekinimas ir parodymas, kad esame labai stiprūs tam tikruose galios centruose, iš tikrųjų labai blogą atmosferą ir visą verslo supriešinimą sukelia“, – sako D. Matukienė.

Vyriausybė trečiadienį priėmė nutarimą, leisiantį karantino metu dirbti parduotuvėms, kurios užtikrins įėjimą iš lauko pusės, ir teikti paslaugas, kurioms būtinas ne ilgesnis nei 20 minučių tiesioginis kontaktas.

Jau nuo trečiadienio atnaujinti veiklą galės šiuos kriterijus atitinkančios ne maisto prekių parduotuvės, raktų gamintojai, avalynės taisyklos, valyklos, skalbyklos ir t. t.

Po dviejų savaičių galėtų pradėti veikti kultūros įstaigos, grožio paslaugos, karantinui pasibaigus – darželiai, mokyklos, restoranai ir kavinės. Kol kas visiškai neaišku, kada bus leista veikti masiniams renginiams – koncertams, teatrams, kino teatrams.