Nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėjusio verslo skatinimo idėja yra gera, tačiau dėl biurokratinio proceso pagalba vėluoja, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. Pasak Roberto Dargio, paramai skirtų pinigų nepakanka, todėl ne visos įmonės galės ją gauti.
„Pabrėžėme, kad Vyriausybės priemonių paletė, parama verslui pakankamai instrumentuota gerai, priemonių yra tikrai gerų, klausimas kaip jas panaudosime. Labai stipriai biurokratizuotas procesas, sunku greitai pasiekti rezultatą“, – po nuotolinio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda bei verslo asociacijų vadovais BNS sakė R. Dargis.
Pasak R. Dargio, paramos teikimą reikėtų automatizuoti ir sumažinti biurokratines procedūras.
„Jei įmonė 2019 metais veikė, mokėjo mokesčius, pelningai dirbo ir viskas su ja tvarkoj, tai kam dabar biurokratizuoti, atnešti pažymas, dar kažką pateikti. Tas atima labai daug laiko ir stabdo pagrindinį dalyką – efektyvią paramą“, – sakė R. Dargis.
Jis taip pat pabrėžė, kad pagalbai skirta pinigų suma yra nepakankama, todėl ne visos įmonės galės ja pasinaudoti. Jo žiniomis, iš 23 mln. eurų, skirtų palūkanų kompensavimui, jau išdalyta 10 mln. eurų, tokią paramą gaus tik apie tūkstantis įmonių.
„Pavyzdžiui, paskolų palūkanų kompensacijos priemonė, kuri jau pradėjo veikti, tai vakar dienos žiniomis, 300 kompanijų pateikė paraiškų, jau 8 mln. eurų išdalinta. Šiandien iki mūsų susitikimo 10 mln. eurų išdalinta, (...) bendra priemonės suma – 23 mln. eurų. Nereikia būti dideliu matematiku ir paskaičiuoti, kad gaus koks 1000 įmonių ir pasibaigs pinigai“, – sakė pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Anot jo, didesnes paramos sumas reikia numatyti ir kitoms priemonėms - palūkanų kompensavimui ir portfelinėms garantijoms.
„Kitas niuansas, priklauso kaip veiks finansiniai tarpininkai, per ką tie pinigai pasieks, jie turi dar savo reikalavimus, jie žiūri atskirai nuo „Invegos“ priemonių, nes jie turi vertinti rizikas, susijusias su tomis įmonėmis, kurios gauna valstybės paramą ir klausimas prasideda garantijų finansiniams tarpininkams“, – sakė R. Dargis.
„Kol kas pas mus yra 80 proc. ir, matyt, ta priemonė nepakankama tiems, kurie ruošiasi aktyviai dalyvaut joje. Diskusija vyko, kad reikia kelti garantijų dydį iki 90 proc. arba net iki 100 procentų“, – pridūrė jis.
Pasak R. Dargio, su prezidentu aptarta ir galimybė paramą mokėti tiesiogiai darbuotojams tų įmonių, kurių veikla sustabdyta dėl karantino ir kurios visiškai negauna pajamų.
Nausėda: po pandemijos galime būti stipresni ir konkurencingesni
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su verslo asociacijų vadovais bei laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einančiu Žygimantu Vaičiūnu aptarė priemonių, švelninančių koronaviruso ligos (COVID-19) pasekmes ekonomikai, efektyvumą ir galimybes jas tobulinti bei paragino siekti, kad po pandemijos Lietuva būtų dar stipresnė ir konkurencingesnė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Praėjus mėnesiui nuo karantino pradžios verslą pasiekė tik nedidelė numatytų paramos lėšų dalis. Procesai turi vykti sparčiau, valstybės parama ir likvidumo pagalba privalo kuo skubiau pasiekti įmonių sąskaitas – tik tokiu būdu išsaugosime tiek įmones, tiek ir darbo vietas jose“, – sakė šalies vadovas.
Pokalbio metu taip pat buvo aptartos finansinių išteklių sutelkimo iniciatyvos, tokios kaip valstybinis paramos fondas, tiesioginis skolinimas sąskaitoms apmokėti ir galimybės ateityje jas plėtoti iki verslą finansuojančios institucijos.
Šalies vadovas kalbėdamas su asociacijų vadovais akcentavo atsakingo požiūrio į darbų saugą karantino sąlygomis svarbą. Pasak prezidento, karantino sąlygos toliau gali būti švelninamos tik pamatuotai ir labai atsargiai.
„Pastarųjų dienų įvykiai rodo, ką aptariau ir su profesinių sąjungų atstovais, kad būtinas darbo saugos standartas, kuris ne tik garantuotų darbuotojų saugą, bet ir užtikrintų verslo organizacijų veiklos tęstinumą, galiausiai – sudarytų sąlygas tolesniam karantino švelninimui“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad valstybės institucijos kartu su verslo organizacijomis jau dabar turi ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie COVID-19 sukeltų pokyčių bei didinti tarptautinį konkurencingumą.
„Krizę turime vertinti kaip galimybę ir ieškoti būdų, kaip iš jos išeiti stipresniems. Pandemijos sąlygomis gimsta nauji sprendimai, spartėja persikėlimas į skaitmeninę erdvę tiek versle, tiek ir viešajame sektoriuje. Turime identifikuoti, kuriose srityse esame stiprūs, turime potencialo, ir kryptingai ten eiti, įtraukdami visuomenę ir su ja diskutuodami“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas su pokalbio dalyviais – asociacijos „Investuotojų forumas“ valdybos pirmininku Rolandu Valiūnu, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentu Danu Arlausku, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininke Dalia Matukiene, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentu Rimantu Varkulevičiumi bei laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einančiu energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu – aptarė ir kitus aktualius klausimus, susijusius su verslo darbo sąlygomis karantino laikotarpiu.
