Verslas

2020.04.14 21:13

Karantino švelninimui – 4 žingsnių planas: vieniems verslo durys atsivertų jau ketvirtadienį, kiti – lauktų mėnesius

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2020.04.14 21:13

Karantinas įkalinęs namuose trečdalį pasaulio gyventojų, didžiausias iššūkis visų valstybių vadovams yra žmonių gyvybės, tačiau vis aršiau kyla klausimas, kiek pragaištingas karantinas taps šalių ekonomikoms?

Kinija, pirmoji užsidariusi nuo koronaviruso, pirmoji ir atsiveria, o štai Europoje tokių šalių nedaug. Viena pirmųjų Austrija balandžio 14 d. atidarė kai kurias parduotuves, tačiau apie didesnius karantino švelninimus kalbės tik gegužę. Danija praneša nuo rytdienos leisianti į mokyklas ir darželius grįžti vaikams iki 11 m., tačiau visi kiti apribojimai taip pat išliks iki gegužės. Bulgarija ir Čekija skelbia apie atidaromus ūkininkų turgus, statybinių medžiagų parduotuves, o Ispanija apie darbą gamybos ir statybos pramonėje.

Apie galimus karantino sąlygų švelninimus LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su COVID-19 situacijos valdymo komisijos vicepirmininku, energetikos ministru, einančiu ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantu Vaičiūnu.

Dienos tema. Vaičiūnas: verslo sąlygų atvėrimas ar karantino sąlygų švelninimas turi būti daromas laipsniškai

- Kad būtų galima švelninti verslo dalią, reikia pirmiausia sukontroliuoti koronavirusą. Labai daug įtakos tam turi praėjęs Velykų savaitgalis. Kokią informaciją gavote Vyriausybėje – sukontroliuota situacija ar dar turime laukti?

Ž. Vaičiūnas: Pirmiausia apie tuos rezultatus. Koks buvo savaitgalis ir kiek jis efektyvus, reikia tikėtis, kad pozityvia prasme lūžio taškas, bet konkretūs rezultatai bus matomi maždaug po 5–7 dienų. Tuomet ir bus aišku, ar neįvyko kažkokių neigiamų dalykų, bet šiandien turime labai aiškią situaciją: 100 ėminių teigiamų atvejų yra 1,5, o balandžio 13–14 d. duomenys yra netgi iki 1,1–1,2. Šie skaičiai leidžia teigti, kad pandemija yra iš esmės suvaldyta, bet, be abejo, reikia būti labai atsargiems ir toliau žengti žingsnį po žingsnio laipsniškai.

- Dabar, kai Vyriausybė kalba apie verslo sąlygų švelninimą karantino sąlygomis, ji turi planą parengusi, kaip atrodys švelninimas?

Ž. Vaičiūnas: Be abejo. Kalbame ir diskutuojame apie keturių etapų planą. Būtent dėl pirmojo plano konkretūs sprendimai turėtų būti priimti Vyriausybės posėdyje trečiadienį. Planas pagrįstas keliais esminiais principais: pirmas – verslo sąlygų atvėrimas ar karantino sąlygų švelninimas turi būti daromas laipsniškai.

Antrasis dalykas: pirmiausia turi būti atveriami tie sektoriai arba tos paslaugos, kur yra mažiausia socialinių kontaktų ir mažiausiai rizikų virusui plisti.

Trečias dalykas – visuose tuose sektoriuose darbdavys turėtų laikytis visų maksimalių apsaugos priemonių. Prie to turės prisitaikyti verslas, negrįšime į tą pačią padėtį, kuri buvo prieš karantiną. Visiems reikės ieškoti tiek organizacinių, tiek techninių sprendimų, kad maksimaliai būtų užtikrinta visų mūsų sveikata.

- Dabar jūs sakote, kad yra trys principai ir keturi etapai, tai pradėkime dabar nuo to pirmojo etapo. Kada jis galėtų prasidėti ir ką jis konkrečiai palies?

Ž. Vaičiūnas: Pirmojo etapo sprendimai bus priimti rytoj Vyriausybėje. Šiandien turime tik projektus, detaliau komentuoti bus galima, kai jau bus sprendimai. Bet logika ir kryptis yra ta, kad pirmuoju etapu bus atverta galimybė prekiauti prekybos centruose tiems, kurie turi atskirą įėjimą iš išorės.

Nekalbame apie prekybos ir pramogų centrus, kalbame apie mažas parduotuves, kuriose galima kontroliuoti žmonių srautus ir aptarnauti pirkėjus po vieną. Tai pirmas dalykas, antras dalykas – paslaugos, kurios gali būti teikiamos turint trumpą kontaktą su paslaugos gavėju. Jeigu Vyriausybė trečiadienį priims tokius sprendimus ir bus atliktos karantino nutarimo korekcijos, tai tokie atlaisvinamai galėtų įsigalioti jau ketvirtadienį.

- Jūs kalbate apie parduotuves ne didžiuosiuose prekybos centruose ar tuose prekybos centruose esančias ne maisto mažas parduotuves?

Ž. Vaičiūnas: Kalbame apie būtent ne maisto prekių parduotuves, bet esminė sąlyga, kad turi būti vengiama didelių žmonių srautų. Tai reiškia, kad į parduotuves turi būti įėjimas iš išorės ir nekalbama apie galimybę atverti prekybai didžiuosius prekybos centrus. Tai jau kitų etapų klausimas ir dabar tikrai esame toje situacijoje, kai kalbame apie pirmuosius karantino švelninimo žingsnius. Kiekvienas žingsnis turi būti pamatuotas, pasvertas, labai atsargus, dėl to ir kalbame apie tas parduotuves ir paslaugų teikimą, kur galima maksimaliai sukontroliuoti žmonių srautus.

- Apie kokias paslaugas konkrečiai kalbame pirmajame etape? Tai yra valyklos, kirpyklos, kas tai yra?

Ž. Vaičiūnas: Tai pirmiausia yra tos paslaugos, kuriose, kaip minėjau, vengiama fizinio, socialinio kontakto arba tas kontaktas turi būti kiek įmanoma trumpesnis. Kalbame apie tokias paslaugas kaip, pavyzdžiui, batų, dviračių taisymas ir visos kitos paslaugos, išskyrus kirpyklas, masažo paslaugas ir kitus dalykus. Tai yra dalykai, susiję su ilgesniu socialiniu kontaktu ir didesne rizika perduoti virusą arba užsikrėsti.

- Kada galėtų būti antrasis etapas? Kokių reikia sąlygų, kad būtų įgyvendintas antrasis etapas ir kas jame galėtų būti numatyta?

Ž. Vaičiūnas: Pirmas etapas turėtų įsigalioti, jeigu bus priimti sprendimai, jau artimiausiomis dienomis. O tuomet kitas etapas priklausytų nuo to, kaip mums seksis su pirmuoju etapu. Antrasis etapas, kuris leistų dar didesnį atlaisvinimą, visai galimas po kelių savaičių.

Konkrečiai kokie tai būtų sprendimai, mes taip pat rytoj, manau, Vyriausybės posėdyje turėsime šio klausimo aptarimą ir galbūt pats planas, logika galėtų būti ir paviešinta. Suprantame, kad verslui taip pat reikia ruoštis ir matyti visus etapus. Bet šiuo atveju turime aiškiai suprasti, kad žengiame pirmą žingsnį ir tai tikrai nereiškia, kad antrasis žingsnis automatiškai galėtų būti įgyvendinamas po 2 ar 3 savaičių. Tiesiog seksime, stebėsime situaciją, čia labai svarbi bus ir epidemiologų nuomonė.

- Suprantu, kad reikia epidemiologų nuomonės, reikia situacijos, bet kas tame antrajame etape numatoma?

Ž. Vaičiūnas: Kalbame apie galimybę ir viešojo maitinimo paslaugoms, galbūt lauko kavinėms. Sprendimai dar nėra priimti, dėl to tas sąrašas gali būti siauresnis, gali būti platesnis – tai priklausys ir nuo komiteto, ir nuo Vyriausybės sprendimų. Bet kaip pavyzdys galėtų būti tam tikri mokymai, kurie negali vykti nuotoliniu būdu ir kitos panašios veiklos, galbūt kultūros renginiai, kur galima kontroliuoti žmonių srautus. Tai tokie pavyzdžiai, bet pats išsamus sąrašas, kaip minėjau, pagrįstas logika – pirmiausia turi būti tos veiklos, kurios užtikrintų minimalų socialinį kontaktą.

- Kam numatyta paskutinėje eilėje įsilieti į gyvenimą, kas yra ketvirtame etape?

Ž. Vaičiūnas: Be abejo paskutiniajame etape kalbame apie masinius renginius, masinio susibūrimo vietas, sporto renginius. Natūralu, tik nekalbame nei apie savaites, nei, ko gero, mėnesius. Tai tolesnio etapo dalykai ir netgi nekalbame apie konkrečias datas, nes yra per tolimas laikotarpis ir per daug nežinomųjų, todėl šiandien apie tokius renginius dar tikrai negalime kalbėti.

- Kuriame etape yra sporto klubai, ne lauko kavinės, restoranai, kada žmonės galėtų jau nueiti į uždaras patalpas? Čia trečiajame etape?

Ž. Vaičiūnas: Iš esmės tai yra sietina su karantino režimo atšaukimu, jis, kaip žinia, dabar yra iki balandžio 27 d. Žiūrėsime, kokia bus situacija, kokie sprendimai. Labai tikėtina, kad karantinas gali būti pratęstas.

- Jeigu, pavyzdžiui, prasidėjus pirmam etapui, atlaisvinus paslaugas ir parduotuvėles vėl būtų stebimas užsikrėtimų šuolis, tai vėl viskas būtų kaip dabar uždaryta?

Ž. Vaičiūnas: Pirmiausia tikrai nekalbėtume apie ėjimą į kitą etapą, tada antrojo etapo atvėrimas būtų atidedamas. O dėl priemonių, be abejo, reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam. Todėl ir sakome, kad šitas pirmasis žingsnis yra tikrai atsakingai pasvertas ir tikrai turime užtikrinti kontrolę – čia atsakomybė bus visų, ne tik Vyriausybės. Verslas, paslaugų tiekėjai, prekybininkai turės privalomai tų sąlygų laikytis.

- Teisingai suprantu, jeigu būtų taip, kad pradėjus pirmąjį etapą, vėl būtų pastebimas užsikrėtimų šuolis, tai nebūtų einama prie antrojo etapo, bet pirmasis tebeliktų galioti?

Ž. Vaičiūnas: Tai priklausys nuo situacijos, kokią ją turėsime, koks bus šuolis. Jeigu bus tikrai spartus augimas, galime grįžti į tą pačią padėtį, kuri yra dabar, o galbūt netgi griežtinama. Visi sprendimai, visi keliai yra galimi, viskas priklauso nuo situacijos, užsikrėtimų statistikos, kuri bus ateityje.

- Ar Vyriausybė turi planą, ką darytų, jeigu rudenį arba žiemą, kaip kalba kai kurie medikai, galėtų būti stebimas dar vienas koronaviruso šuolis?

Ž. Vaičiūnas: Pirmiausia reikia pripažinti faktą, kad turime išmokti gyventi naujomis sąlygomis ir saugotis. Dėl to šis pirmasis etapas ir visi kiti etapai yra pagrįsti ta logika – būtent prisitaikyti ir sugebėti veikti jau galbūt ne paties karantino sąlygomis, bet veikti tomis sąlygomis, kai turime grėsmę užsikrėsti virusu. Tas pasiruošimas yra reikalingas, o dėl konkrečių laikotarpių tikrai laikas parodys, kokią turėsime situaciją. Faktas yra tas, kad Lietuvoje pavyko suvaldyti šios pandemijos plitimą ir dabar turime subalansuotai žiūrėti ir į ekonomikos atvėsimą.

- Kai prasidės tas pirmasis sušvelninimo etapas, karantinas gali būti vis tiek pratęstas?

Ž. Vaičiūnas: Tai be abejo, karantinas yra specialusis režimas ir šiuo atveju taip pat gali būti taikomos tam tikros švelninimo sąlygos. Tai ir kalbame apie pirmąjį etapą, kaip išėjimo iš karantino etapą. Bet kalbame ne apie konkrečius laikotarpius, o apie konkrečias veiklas, kurios galėtų būti vykdomos jau karantino laikotarpiu.