Verslas

2020.04.17 17:49

Statybininkai baiminasi krizės: užsakymai traukiasi, išvyko nemažai ukrainiečių

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.04.17 17:49

Statybininkai, remotininkai lauke pluša ir per karantiną. Tačiau šis sektorius baiminasi žlugdančių karantino padarinių – apsukos susitraukė, atleidžiami žmonės, o stipriau krizė, jų manymu, smogs vėliau – su pavymui atlekiančia banga.

Be to, prieš porą savaičių namo iš Lietuvos išvažiavo apie 600 ukrainiečių statybininkų. Tačiau dėl to statybos įmonės neberauda.

Pagal Vyriausybės nutarimą, šiam sektoriui taip pat rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu, nors, kaip sako statybos įmonių atstovai, tai įmanoma tik menkai daliai darbuotojų, tarkim, inžinieriams, projektuotojams.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atstovė Ieva Radzevičiūtė sakė, kad statybininkai ėmėsi saugumo priemonių – dirba pamainomis, kad jei vienas susirgtų, neužsikrėstų kitoje pamainoje dirbantys kolegos.

Atstovė pabrėžė, kad statybininkai laikosi saugių atstumų ir naudoja apsaugos priemones. Nors ir sulaukiama priekaištų, kad toli gražu to paisoma ne visuomet.

„Jiems rengiami instruktažai, kiekvienam darbininkui atėjus į darbą matuojama temperatūra. Reikia atkreipti dėmesį, kad trečiųjų šalių piliečiai apskritai itin saugosi, nes bijo prarasti darbo vizą ir likti „ant ledo“, – pabrėžė I. Radzevičiūtė.

Jau skaičiuoja praradimus

Statybos sektorius baiminasi, kad ši krizė gali būti tokia pat skaudi, kaip kad ta, kuri pamatus iš po kojų išmušė prieš dešimtmetį. Skaičiuojama, kad dabar dirbama 70 proc. pajėgumu.

„Statybų nereikėtų stabdyti, atvirkščiai – reikėtų skatinti vidaus vartojimą. Antraip bus kaip per praėjusią krizę, kai 40 proc. žmonių neteko darbo, emigravo“, – sakė I. Radzevičiūtė.

Iš viso statybose Lietuvoje dirba per 100 tūkst. žmonių.

„Statybos sektorius, sudarantis beveik 10 proc. šalies BVP, nuo karantino paskelbimo pradžios susiduria su iššūkiais tiekimo grandinėje, jaučia grėsmę dėl pasirašytų sutarčių įgyvendinimo ir laukiančios tarpusavio atsiskaitymo krizės“, – sakė I. Radzevičiūtė.

Poveikio laukia vėliau

LSA teigimu, jau dabar matoma, kad po truputį stoja arba lėtėja statybos įmonių veikla. Tačiau, kaip pabrėžė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, statybos sektorius, kaip ir pramonės, visose valstybėse skatinamas dirbti maksimaliais pajėgumais siekiant skatinti ekonomiką.

„Nuo karantino paskelbimo girdime skundus dėl vėluojančio statybinių medžiagų ir įrengimų tiekimo iš Lenkijos, Italijos ar Ukrainos. Pavyzdžiui, Lietuvoje plieno neturime, jis įsivežamas iš Lenkijos ir Ukrainos, o Italija apskritai yra viena pagrindinių apdailos medžiagų tiekėjų. Šalies statybininkai turi tik vietinių žaliavų, bet visas kitas medžiagas ir komponentus turi įsivežti.

Pandemijos situacijai nesikeičiant arba tik blogėjant, statybinių medžiagų ir įrengimų tiekimas gali labai smarkiai strigti arba visiškai sustoti, o tuomet statybos gali būti paralyžiuotos“, – pabrėžė D. Gedvilas.

Kita problema – dalis projektų plėtotojų, su kuriais statybų bendrovės jau yra pasirašiusios sutartis, darbų pradžią atideda nuo dviejų mėnesių iki pusmečio.

„Tai reiškia, kad šiam laikotarpiui tūkstančiai statybininkų gali likti be darbo, o tai neišvengiamai turės neigiamos įtakos šalies ekonomikai.

Pažymėtina, kad į statybos sektorių krizė ateina su uždelstu veikimu. Statybininkai apmokėjimą už darbą gauna mėnesio pabaigoje arba dar vėliau. Tik negavus šio mokėjimo, statybos verslas ir darbuotojai pajunta tikrą krizės poveikį“, – sakė I. Radzevičiūtė.

Kyla keblumų dėl užsieniečių

Prieš porą savaičių namo iš Lietuvos išvažiavo apie 600 ukrainiečių. Tačiau statybų bendrovių vadovai dėl to itin neišgyvena – mano, kad šiemet jų laukia gerokai rimtesnės problemos. Dabar darbų apimtys ir pajėgumai mažėja, tai ukrainiečių išvykimas neturėtų turėti didelės įtakos.

Tačiau kyla techninių trukdžių dėl likusių Lietuvoje trečiųjų šalių piliečių. Tarkim, baigiasi vizos dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, įmonės kreipiasi į Migracijos tarnybą, tačiau nesulaukia atsakymo. Arba įmonės susiduria su trikdžiais, norint gauti nedarbingumą trečiųjų šalių piliečiams, kuriems privalomas karantinavimasis.

Statybos įmonės taip pat aiškinasi su Ukrainos ir Baltarusijos ambasadomis, kaip bus dėl išvykusiųjų grįžimo. Abi šalys praleidžia tik tuos, kurie turi leidimus gyventi, ir tik tolimųjų reisų vairuotojus.

„Todėl statybininkų grįžimas iš trečiųjų šalių atgal į Lietuvą bus komplikuotas bet kokiu atveju, nes grįžę jie turės karantinuotis 14 dienų, taigi dabar skaičiuojama, kad realiai geriausiu atveju jie grįš į Lietuvą gegužę, o dirbti pradės gegužės viduryje, bet tai labai daug priklausys ir nuo karantino trukmės“, – aiškino I. Radzevičiūtė.

Migracijos departamento duomenimis, 2019 m., palyginti su 2018 m., išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius augo 66 proc. Pernai beveik pusė atvykusiųjų (45 proc.) buvo iš Ukrainos (apie 17 000), daugiau nei 12 000 žmonių laikinai gyventi atvyko iš Baltarusijos, o beveik 3000 – iš Rusijos. Pagal profesijas, tai daugiausia tolimųjų reisų vairuotojai, mūrininkai ir betonuotojai.

Ragina skirstyti valstybės užsakymus

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sakė kasdien besitikintis sulaukti optimistinių žinių, kad pandemijos plitimas jau stabilizuotas.

„Šį tašką mes tikrai pasieksime, tačiau tuo pat metu turime įnirtingai kovoti ir kitame mūšio lauke – už verslo išlikimą ir darbo vietų išsaugojimą. Pandemija suduos istorinį smūgį ne tik žmonių gyvybėms, bet ir verslo tvarumui Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje.

Mūsų asociacija dar iki šios krizės siūlė valstybei suformuoti užsakymų rezervą, kurio paskirtis yra stabilizuoti statybos sektorių ir apskritai visą ekonomiką ekonominio nuosmukio laikotarpiu. Tokia praktika pasiteisino užsienio valstybėse, o mes skatiname naudotis gerąja praktika.

Toks užsakymų rezervas dažniausiai formuojamas iš visai visuomenei bei viešam interesui svarbių objektų, kadangi įgyvendinant tokius projektus pasiekiama didžiausia naudos sinergija, subalansuojant visuomenės poreikius su ilgalaikiu sektoriaus bei visos ekonomikos skatinimu.

Deja, užsakymų rezervą į ateitį sudarinėti per vėlu – būtina skubos tvarka peržiūrėti, kokius visai visuomenei svarbius objektus valstybė galėtų įgyvendinti jau dabar, siekiant sumažinti karantino sukeltą žalą šalies ekonomikai bei išsaugoti darbo vietas“. – kalbėjo D. Gedvilas.

2019 m antroje pusėje Lietuvoje turėjome apie šimtą užsaldytų statybos projektų, kurių bendra vertė – apie 0,5 mlrd. Eur. Šiems projektams buvo numatytos valstybės lėšos.

Yra grįžusių iš užsienio

Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 6 d. šalyje buvo registruota 177,4 tūkst. darbo neturinčių žmonių.

Kovo mėn. 2 proc. darbo netekusių asmenų ankstesnėse darbovietėse dirbo statybos srityje. Panašus skaičius buvo ir vasario mėnesį.

Daugiausia darbo neturinčių asmenų, dirbusių statybos srityje, į Užimtumo tarnybą kreipėsi sausio mėnesį, nes statybos sektoriui būdingas sezoniškumas, todėl žiemos metu darbo ieškančių asmenų daugėja, orams šylant – mažėja.

Kovo mėn. į Užimtumo tarnybą kreipėsi 637 darbo ieškantys statybos srityje dirbę asmenys, iš jų – 349 (arba 54 proc.) karantino metu. Tarp visų darbo ieškančių asmenų statybos srityje dirbę asmenys sudaro 2 proc. Panaši dalis buvo vasario ir sausio mėnesiais.

Šių metų I ketv. į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius dėl darbo paieškos kreipėsi 443 darbo neturintys asmenys, kurie nurodė pastaruoju metu buvę ir dirbę užsienio valstybėse, iš jų tik 17 nurodė, kad dirbo užsienyje statybos srities darbus. Kadangi tiek vasario, tiek kovo mėn. buvo po 4 asmenis dirbusius statybos srities darbus užsienyje, todėl šiuo metu aktyvesnio jų grįžimo tendencijų nestebima.

Registravo naujų darbo vietų

Kovą statybos sektoriaus darbdaviai registravo 1714 laisvų darbo vietų (iš jų 538 karantino laikotarpiu), t. y. 425 vietomis (20 proc.) mažiau nei vasarį ir 254 vietomis (13 proc.) mažiau nei sausį.

Daugiausia darbo pasiūlymų pasiūlyta kelininkams, plataus profilio statybininkams, pagalbiniams darbininkams, ekskavatoriaus mašinistams, betonuotojams, elektromonteriams, suvirintojams ir plytų mūrininkams.

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruoti 275 darbo pasiūlymai skirti statybos sektoriaus darbuotojams.

Bankrotai – dar prieš karantiną

Šiais metais Užimtumo tarnyba gavo du statybos sektoriaus įmonių pranešimus apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus. Abu pranešimai gauti kovo mėnesį ir susiję su įmonių bankrotais, kurių sprendimai priimti gerokai anksčiau nei LR Vyriausybė paskelbė karantiną dėl COVID-19 viruso.

Kovo 10 dieną bendrovė „Lyderio grupė“ (Vilniaus apskritis, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos veikla) informavo, kad dėl įmonės bankroto iki kovo 31 d. numato atleisti visus 83 darbuotojus.

Kovo 20 dieną įmonė „Nodama“ (Panevėžio apskritis, veikla – vandens statinių statyba) nepavykus pasiekti restruktūrizavimo tikslų, įmonei esant nepajėgiai atsiskaityti su kreditoriais, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčių į valstybės biudžetą, iškelta bankroto byla. Todėl iki kovo 31 d. numatoma atleisti visus 50 įmonės darbuotojų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt