Verslas

2020.04.14 18:16

Vyriausybė pristatė planą nuomos susimokėti neišgalinčiam verslui, tačiau dalis vis tiek gali negauti nė cento

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.04.14 18:16

Vyriausybė ketina siūlyti nuo koronaviruso nukentėjusiems verslams, kurių patalpų nuomininkai sutiks padaryti bent 30 proc. nuolaidą, – 40 proc. nuomos kainos padengti valstybės lėšomis. LRT.lt kalbinti asociacijų atstovai teigia, kad toks žingsnis reikalingas, tačiau siūlo valstybei prisidėti labiau bei baiminasi, kad nuomininkams nesutikus nuleisti kainos, dalis verslininkų liks prie suskilusios geldos. 

Premjeras S. Skvernelis dar penktadienį prasitarė, kad Vyriausybė ruošia planą, kaip būtų galima valstybės lėšomis padengti dalies įmonių nuomos kaštų.

Antradienį savo „Facebook“ paskyroje premjeras pasidalino žinia, jog Vyriausybė trečiadienį ketina balsuoti dėl nuomos subsidijų verslui.

„Vyriausybei bus pasiūlytas ir sprendimas dėl nuomos mokesčio. Pasirinktas vadinamasis „visų solidarumo“ variantas, kuomet valstybė preliminariai subsidijuos 40 proc. mokesčio, jei nekilnojamojo turto valdytojas sutiks padaryti bent 30 proc. nuolaidą. Nuomininkui tokiu atveju beliktų prisidėti 30 proc. Principas – padėti silpniausiam, šiuo atveju – besinuomojančiam. Orientuojamės į verslą, kurio veikla šiuo metu ribojama ir kurio pajamos drastiškai sumažėjo. Tai – išgyvenimo klausimas“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė S. Skvernelis.

Kol kas nėra detalizuojama, kokie verslai galės gauti subsidijas už nuomą bei nuo kada iki kada jos galėtų būti taikomos.

LRT.lt kalbinti asociacijų atstovai palaiko Vyriausybės sprendimą, tačiau mato trūkumų ir siūlo didinti subsidijų dydžius.

Pajamų neturintiems verslams 30 proc. yra per daug

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė kritikuoja Vyriausybės pasiūlymą ir mano, kad verslai, kurie prarado didžiąją dalį pajamų – nebus pajėgus susimokėti net ir 30 proc. už nuomą.

Todėl, anot R. Vainienės, dėl karantino 80–100 proc. apyvartos praradusioms įmonėms valstybė galėtų kompensuoti 90 proc. nuomos kaštų, 60–79 proc. netekusioms galėtų teikti 70 proc. subsidiją, o patyrusioms 40–59 proc. nuosmukį, skirtų 50 proc. kompensaciją.

„Taip pat manome, kad jeigu nuomotojas padaro nuolaidą nuomos, tuomet pusė nuomos sumos turėtų būti kompensuota nuomininkui. Šis variantas yra labiausiai subalansuotas, nes rinkos dalyviai yra skatinami eiti į derybas dėl nuolaidos. Kada jie susitaria, įsijungia paramos mechanizmas tiek vienam, tiek kitam. Tai būtų subalansuotas variantas, kuris padėtų taupyti lėšas“, – siūlo R. Vainienė.

Ji pažymi, kad dabartinis Vyriausybės siūlymas gali paskandinti tas įmones, kurioms iš patalpų nuomotojų nepavyks gauti jokių nuolaidų. Tokiu atveju verslai negautų jokios subsidijos už nuomą.

„Kas pritaikė nuolaidas, tie skelbiasi, tačiau yra ir tokių, kurie nuolaidų nepritaikė“, – pažymi R. Vainienė.

Siūlo paramą diversifikuoti

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius LRT.lt teigė, kad Vyriausybės idėja yra gera, tačiau kyla klausimas, ar pasiūlyti procentai yra tinkami. Anot M. Statulevičiaus, vertėtų svarstyti apie tam tikrus sektorius, kurie galėtų tikėtis didesnės paramos ją diferencijuojant.

„40 proc. taikymas visiems nėra galbūt pats geriausias pasiūlymas. Mes siūlėme kompensaciją diferencijuoti, o paramos dydį rinktis priklausomai nuo to, kaip sunkiai gyvena nuomininkas. Tai reiškia, kokį didelį pajamų netekimą patyrė verslas, nes yra verslų, kurių pajamos krito 100 proc. Tokiems verslams būtų galima skirti didesnę paramą. Pavyzdžiui – 75 proc. dengti galėtų valstybė, o likusius 25 proc. dalintųsi NT valdytojas su nuomininku. Jei apyvartos krenta 60 proc., tuomet valstybė galėtų dengti 50 proc., o likusią dalį pasidalintų verslas su nuomotoju“, – siūlo M. Statulevičius.

Jis taip pat pažymi, kad kyla klausimas, ar visi nuomotojai bus pajėgūs padaryti 30 proc. nuolaidą, kuri yra būtina, norint gauti valstybės subsidijas.

„Jau antrą dieną po karantino dauguma NT valdytojų gavo prašymus atleisti arba atidėti nuomą. Faktas, kad tokia nuomos grandinė buvo pavojinga, nes jeigu verslai yra atleidžiami nuo nuomos, tai supraskime, kas atsitiks su nuomos verslu, kuris iš to gyvena. Jeigu jie negaus pajamų, tai jų darbuotojai jau visai greitai atsistos „Užimtumo tarnyboje“ prie langelio ir prašys valstybės pagalbos kompensuoti jų atlyginimus.

Labai sunku pasakyti ir kalbėti už nuomotojus. Kol nesibaigė karantinas, verslai nepradėjo atsidarinėti, nematome srautų ir negalime prognozuoti. Jeigu matome, kad balandžio gale nėra pratęsiamas karantinas ir visi grįžta į normalią realybę, nors ir sunku tuo patikėti, tai tie 30 proc. tikrai nebūtų didelis smūgis. Tačiau tikėtina, kad apyvartos negrįš į normalias vėžes, todėl netekimai būtų dideli. Vieni galės nuleisti tuos 30 proc., o kitiems bus sunku“, – mano LNTPA vadovas.

Restoranams nepavyksta susitarti dėl nuolaidų

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pažymi, kad dabartinis siūlymas yra tinkamas, tačiau svarbu, kad jis būtų taikomas ne tik mažoms įmonėms, tačiau ir tiems verslams, kurie vienija restoranų grupę.

„Valdybos posėdyje diskutavome, kad subsidijos turėtų būtų taikomos ne tik mažoms įmonėms, bet ir restoranų tinklams, kurie vienija 50 ar 60 restoranų, nors jie ir yra laikomi didele įmone. Nesinorėtų, kad nuolaidos būtų taikomos tik smulkiems verslininkams“, – pažymi E. Šiškauskienė.

Ji taip pat mini, kad restoranai šiuo metu susiduria su sunkumais, siekiant sumažinti nuomos kainas, kadangi dalis nuomotojų nesutinka to daryti. „Yra daug negeranoriškumo iš nuomotojų pusės. Kai kurie siūlo 50 proc. nuolaidą, o kai kurie nenusileidžia ir prašo visų 100 proc. Mane ypač nustebino bažnyčios, kurios suteikia tik nuomos atidėjimą, tačiau jokių nuolaidų netaiko. Didelio geranoriškumo nėra“, – pabrėžia E. Šiškauskienė.

Valstybei siūlo dengti 50 proc.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas LRT.lt teigia, kad verslininkų nuomonės, dėl to, kokią dalį nuomos kaštų turėtų dengti valstybė, – išsiskiria.

Vis dėlto asociacijos vadovas pažymi, kad geriausias variantas būtų taikyti 50 proc. siekiančią valstybės subsidiją, kaip yra daroma Švedijoje, o likusią dalį, kiek turėtų prisidėti nuomotojas ir nuomininkas, – nustatytų valstybė.

Nors, anot D. Arlausko, yra manančių, kad dėl likusios 50 proc. dalies turi būti palikta teisė susitarti nuomotojui ir nuomininkui.

„Tačiau dalis darbo grupės narių išreiškė abejonę, nes nuomotojai gali būti stipresnė pusė. Kai kuriems nuomininkams yra labai sudėtinga, kadangi apyvarta jiems greitai neatsistatys. Tokiu atveju nuomotojas pradės ieškoti stipresnių nuomininkų“, – pažymi D. Arlauskas.

Jis taip pat pastebi, kad egzistuoja rizika, jog nuomotojui nesuteikus sumažinti nuomos kainos, nuomininkai negalėtų pasinaudoti valstybės subsidija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.